- Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Pasirinkimas: E. Šimkutės darbuose labai ryški moteriškoji linija.
-
Menininkė E. Šimkutė keliauja, kuria ir dalijasi
-
Menininkė E. Šimkutė keliauja, kuria ir dalijasi
-
Menininkė E. Šimkutė keliauja, kuria ir dalijasi
-
Menininkė E. Šimkutė keliauja, kuria ir dalijasi
-
Menininkė E. Šimkutė keliauja, kuria ir dalijasi
-
Menininkė E. Šimkutė keliauja, kuria ir dalijasi
-
Menininkė E. Šimkutė keliauja, kuria ir dalijasi
-
Menininkė E. Šimkutė keliauja, kuria ir dalijasi
-
Menininkė E. Šimkutė keliauja, kuria ir dalijasi
-
Menininkė E. Šimkutė keliauja, kuria ir dalijasi
-
Menininkė E. Šimkutė keliauja, kuria ir dalijasi
-
Menininkė E. Šimkutė keliauja, kuria ir dalijasi
-
Menininkė E. Šimkutė keliauja, kuria ir dalijasi
Kelionių patirtys ir atradimai virsta įkvėpimu kurti ir dalytis, todėl menininkės Eglės Šimkutės studijos durys atviros kitiems menininkams, o Filosofo akmens krautuvėlės lentynos – jų darbams.
Pokyčiai po pokyčių
Pirmą kartą su menininke E. Šimkute susitikau kone prieš trejus metus. Studiją įkūrusi vos už kelių šimtų metrų nuo dienraščio redakcijos, jauna moteris tąkart atvėrė ir kūrybinių erdvių duris, ir savo širdį.
„Atrodo, kad tapydama užlipu ant bangos ir plaukiu ja. Tuo metu tarsi medituoju, esu nesvarumo būklės. Dingsta alkis, troškulys, miegas ir visi kiti poreikiai, norai. Regis, pamirštu net apie laiką. Į realybę grąžina tik praleisti skambučiai ir namiškių klausimai, ar pareisiu namo“, – E. Šimkutei bekalbant atrodė, kad savo charizma ji užpildo kiekvieną Laisvės alėjoje esančios studijos sprindį.
Norėdama pažinti menininkę, mediciną išmainiusią į drobę, dažus ir laisvę būti savimi, pirmojo susitikimo metu daugiau kalbėjau apie kūrybą. Šįsyk mudviejų pokalbio temą diktavo pokyčiai.
„Per tuos metus buvo daug visko. Pirmiausia, uždariau patalpas Laisvės alėjoje. Pradėjau galvoti, kad reikia didesnių, – mano akims krypstant į šviesias naujos studijos sienas ir aukštas lubas, E. Šimkutė skaičiavo ne patalpų kvadratinius metrus, o keliones, kurių pastarieji metai buvo dosnūs. – Dviese su draugu išmaišėme visą Europą, didžiąją dalį Meksikos, palietėme dalelę Amerikos. Vėliausia kelionė buvo Tailande. Ten praleidome du nuostabius mėnesius. Vienos kelionės metu pradedame planuoti kitą, tada grįžtame namo, mėnesį ar du padirbame iš širdies ir vėl keliaujame. Turime savo tikslų. Dabar labai norime pamatyti Laosą, Kambodžą, Vietnamą, Japoniją, Singapūrą.“
Randa savus kelius
Eglė su mylimuoju nesirenka turistų išmintų kelių, nelanko atvirukus puošiančių, miestus reprezentuojančių objektų. Kelionės jiedviem leidžia patirti, pažinti ir pasisemti įspūdžių. Visa tai surinkti galima tik einant, pasiklystant, ragaujant ir netikėtai įsiveliant į vietinių kasdienybę, todėl poros galvose kaskart dėliojasi nauji maršrutai, kurių jokia kelionių agentūra neįtraukia į savo programą. Tarkime, Tailande, kiek daugiau nei per mėnesį, motoroleriu Eglė su draugu ištirpdė apie 2 tūkst. km, patyrė šalies šiaurės vietinių rūpestį, pamatė ištvirkusį gyvenimą pietuose, vakarieniavo prabangiuose restoranuose, ant šaligatvio su vietos vargeta laužė sausą bandelę.
„Būna, kad per dieną nueiname 40 km pėsčiomis, greitu žingsniu. Jei galvojate, kad tokiu tempu nespėjame nieko pamatyti, labai klystate. Spėjame viską – ir pavalgyti, ir nuotraukų pasidaryti, ir draugų susirasti. Mes neatostogaujame, o keliaujame. Norime kuo daugiau pamatyti ir viską į save sugerti“, – E. Šimkutė tikino, kad pasirinktas keliavimo būdas, leidžia geriau pažinti ne tik aplinką, bet ir save.
Mes neatostogaujame, o keliaujame. Norime kuo daugiau pamatyti ir viską į save sugerti.
Vienos kelionės metu Eglė įveikė motorolerių baimę. Prisijaukinti dviratę transporto priemonę Tailande jai padėjo ne tik mylimasis.
„Susipažinome su tokia įdomia pora. Vaikinas iš Nyderlandų, o mergina iš Ispanijos. Ji sako: Egle, man ir panašiai buvo. Aš sėdau ant motorolerio, griuvau, tada nulipau, apspardžiau jį, spjoviau tris kartus, galiausiai vėl sėdau ir nulėkiau, – E. Šimkutė džiaugėsi įvykusiu pirmuoju kartu ir visais likusiais, kurių kelionių metu nestinga. – Kažkada bijojau šokti į jūrą, dabar nebijau. Atrodo, tą akimirką negalioja jokios taisyklės. Tu tiesiog atsiduodi visatai.“
Rado savo vietą
Kiekviena kelionė, anot 33-ejų kaunietės, palengvina kišenes, tačiau suteikia svorio sielai ir tarsi pasėja sėklą, kuri bėgant laikui brandina saldžius vaisius. Štai, po kelionės Meksikoje, Tulume, kur jauna moteris patyrė stiprų apsinuodijimą maistu, gimė ryškių spalvų paveikslas „Džiunglės“. Afrikoje patirti įspūdžiai virto moterų su susuktomis skaromis ant galvų diptikais. Dar vienam darbui, vos prieš savaitę iškeliavusiam į naujų šeimininkų namus, kūrėją įkvėpė Kroatija, kurioje kaskart lieka ne tik visos žemiškos problemos, bet ir Eglės širdis. Grįžusi iš Tailando moteris tapyti nepuolė, tačiau persikėlė į naują studiją, esančią V. Putvinskio gatvėje.
„Šalimais draugės nuomojosi kabinetą. Vis kartodavau joms, kaip man patinka ši vieta ir kokia ypatinga V. Putvinskio gatvė savo aura. Praėjusių metų lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje, prieš mūsų kelionę į Tailandą, pamačiau skelbimą. Supratau, kad nuomotis patalpas ir du mėnesius laikyti jas tuščias, negaliu. Prašyti, kad man jas rezervuotų, ir tikėti, kad taip bus – naivu. Nusprendžiau viską palikti likimui, – o jis, anot kūrėjos, jai buvo maloningas. – Grįžusi pamačiau, kad patalpos V. Putvinskio gatvėje vis dar nuomojamos. Atėjau, pasižiūrėjau ir pasakiau, kad noriu čia likti. Ši studija, kaip ir ankstesnioji, tapo mano per parą.“
Kaip ir anksčiau, Eglė neskaičiuoja valandų, praleistų studijoje. Laikas čia esą bėga savaip ir kitaip. Ne tik jai.
„Ateina draugės pas mane ir sako, kad nenori išeiti. Čia gera“, – E. Šimkutė džiaugėsi radusi ramybės oazę.
Mane pačią, vos tik įžengus vidun, apėmė jausmas, tarsi čia būčiau buvusi jau anksčiau. Kūnas savaime klestelėjo ant kušetės, o lūpos prilipo prie puodelio su juoda kava. Pirmiausia dirstelėjau į spintelę su knygomis. Kai Eglės pirštams nepaklūsta teptukai, į rankas keliauja Josepho Murphy „Jūsų pasąmonės galia", Sylvios Browne „Gyvenimas čia ir anapus“, Deepako Chopros „Septyni dvasiniai sėkmės dėsniai“ ir kita panaši literatūra. Tomis dienomis, kai spalvos, regis, pačios liejasi ant drobės, studijos grindys užklojamos polietilenu. Taip gimsta menas – prie irisų nuogumą demonstruojanti deivė ar mąslaus žvilgsnio moteris, su šnypščiančiomis gyvatėmis galvoje.
Suburs daugiau kūrėjų
Eglės studijoje, kaip sako ji pati, dalelė pasaulio, kol kas telpanti ant kelių Filosofo akmens krautuvėlės lentynų. Joje – šachmatai iš Meksikos, smilkalinės, rankomis kalinėtos medinės dėžutės ir karštų gėrimų padėkliukai iš Tailando, odinės knygelės, atkeliavusios iš tolimosios Indijos ir daugybė akmenų: piritas, medaus kalcitas, karneolis, ametistų kamputis, labradoritai, agatas. Greitai į studiją, kurioje organizuojami žaidimai „Lila“, sąmoningo kvėpavimo užsiėmimai ir moteriški susibūrimai, atkeliaus dar daugiau lentynų, skirtų menininkų darbams ir jų sklaidai.
„Yra pradedančiųjų, yra daug metų dirbančių. Puikiai žinau, kad meno žmogui nelengva be matomumo, žinomumo, – atsigręžusi į lentynas E. Šimkutė džiaugėsi, kad jose savo vietą rado auksarankės bičiulės, „Rezgu pinkles“ įkūrėjos Deimantės rankinės ir delninės. – Įsivaizduoju dar kelias lentynas su molio dirbiniais, galbūt kokiais nors papuošalais, kuriems nereikia seifo. Noriu, kad visi būtume vienoje vietoje. Kai aš dalijuosi viena – vienaip, kai dalijamės visi – daug lengviau.“
Greta lentynų – kabykla su keliais džinsiniais viršutiniais drabužiais. Per mudviejų pokalbį Eglė buvo pasipuošusi žalios spalvos močiutės švarkeliu, kuris skaičiuoja jau ne vieną dešimtį metų. E. Šimkutė nusiteikusi prieš besaikį vartojimą, o šią poziciją išreiškia savo darbais – senais, iš spintos kampučio ištrauktais, dėvėtų drabužių parduotuvėse atrastais, nuostabiais piešiniais antram gyvenimui prikeltais drabužiais. Studijoje galima įsigyti jau išpieštų drabužių, tačiau galima atnešti ir savų.
„Prie vieno švarkelio dirbu apie savaitę. Finansiškai neapsimoka, bet man labai patinka. Sėdžiu, dedu taškelius ir mėgaujuosi procesu. Man tai geriausia meditacija“, – ranka perbraukusi pakabus, E. Šimkutė įsitaisė fotelyje, savo tapytų moterų kaimynystėje.
Tiki meno galia
Žiūrėdama į Eglę atkūriau pirmąjį mudviejų pokalbį ir jo metu tvyrojusią nuotaiką. Pamenu, išėjusi pagalvojau, kad besišypsanti tamsiaplaukė yra viena laimingiausių kada nors mano sutiktų žmonių. Tos pačios mintys lydėjo ir šįsyk. Atrodė, Eglė dideliais gurkšniais geria gyvenimą ir mėgaujasi viskuo, ką jis duoda, – likimo siųstą studiją ir visus stebuklus, kurių joje nutinka, dažus, teptukus ir drobes, virstančias meno kūriniais, keliones ir išsukimus iš pagrindinio kelio, kurie veda į didžiausius nuotykius, sutiktus žmones, tampančius draugais, pakeleiviais ir mokytojais.
„Laimingas žmogus – sveikas žmogus. Tarkime, aš galvoju, kad visos mano ligos turi trukti vieną dieną. Taip ir būna. Žinoma, būna ir kitaip. Save reikia saugoti, nes nuo mūsų smegenų viskas priklauso. Jei mes nuolatos liūdime, esame paniurę, mūsų kūnas sirgs. Čia ne mano žodžiai, o mokslo įrodyti dalykai“, – E. Šimkutė neabejojo, kad blogas mintis iš galvos veja trumpi atotrūkiai nuo rutinos ir menas.
Ne veltui vos prieš kelias dienas į Vilniaus Lukiškių filialo Centro polikliniką iškeliavo didžioji dalis Eglės darbų. Gydymo įstaigoje jie bus eksponuojami dvi savaites.
„Sergantį žmogų spalvomis apdovanoti yra labai gera“, – patirti spalvų terapiją ir meno galią kvietė kaunietė menininkė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Karališkasis mecosopranas dama S. Connolly: scenoje man svarbiausia atskleisti savo personažo esmę
Gegužės 31 d. Pažaislio muzikos festivalį pradės prancūziškosios romantikos kūrinių programa, kurią pristatys britų karališkasis mecosopranas dama Sarah Connolly kartu su maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu si...
-
„Kaunas Blues 2024“ žada tikrą šventę miestui1
Spalio 11–12 d. Kaunas skęs bliuze: „Kaunas Blues 2024“ žada užkurti tikrą šventę miestui. Vakariniai koncertai Kauno sporto halėje kvies išgirsti šiandienos bliuzo žvaigždes, o nemokama dieninė programa Kauno st...
-
Viena mėgstamiausių miestiečių vasaros vietų Kaune švęs jubiliejinį sezono atidarymą
Gegužės 17–18 d. „Kauno vasaros terasa“ ir „Pilies sodas“ švęs jau dešimtąjį sezono atidarymą. Visą savaitgalį miestiečių pamėgtoje vietoje, prie pat Kauno pilies, vyks koncertai po atviru dangumi. Penktad...
-
Fotografija kaip būdas tyrinėti miestą
Į Kauną atkeliauja fotografijų paroda „Ki |r| timai. Žvilgsnis į Kirtimų mikrorajoną“. Vienam dinamiškiausių Vilniaus rajonų skirtame projekte – kaunietės Ievos Austinskaitės kūriniai. ...
-
Vandens motociklai – statybų aikštelėje: kviečia stebėti ir dalyvauti azartiškose lenktynėse
Lietuvos vandens motociklų sporto meistrai gegužės 18 dieną kviečia į sezono atidarymo šventę Kaune. Vilijampolėje ties keleivine prieplauka Nemuno vandenis sudrebins lenktynės „Kaunas Jet“. Čia pat vyksta naujo tilto statybos, tod...
-
Vasariškos pramogos keliems tūkstančiams Kauno vaikų: skelbiama registracijos pradžia1
Daugiau kaip 3 tūkst. mažųjų kauniečių vasarą leis įsimintinai ir turiningai. 29 švietimo, kultūros ir sporto įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos nuo birželio iki pat rugpjūčio pabaigos pasirūpins kokybišku jų laisvalaikiu....
-
Kaune vyksta atvirų durų dienos, skirtos susipažinti su ateities reklamos galimybėmis
Kaune vyksta atvirų durų dienos, skirtos visiems, kas nori iš arčiau pažinti naujausias reklamos gamybos galimybes, susipažinti su naujausiomis reklamos stendų ir ekranų tendencijomis bei techninėmis galimybėmis. Atvirų durų dienos vyks vis...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone gegužės 14–19 d.1
Gegužės 14 d. L. Armstrongo estrada Vilkijoje: 14–17 d. Tarptautinė žavėjimosi augalais diena. Atviros žemės meno (Land art) edukacinės meistriškumo dirbtuvės. Neveronių laisvalaikio salė: 15 val. „Šeima – mūsų ...
-
Gegužė – su poezijos žiedais1
Tradiciškai Kaune šį savaitgalį jau 60-ąjį kartą prasidės tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2024“, kurį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS), Rašytojų klubas. Seniausio Lietuvos poezijos k...
-
Baimę mirti užgožė žmogiškumas
Žydus gelbėjusių žmonių garbei tradiciškai kasmet Kaune surengiama vakarienė, persmelkta prisiminimų, dėkingumo ir džiaugsmo pabendrauti, pasimatyti. ...