- Benas Brunalas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekspertams ir politikams pažymint, kad Ukrainai pralaimėjus kovą prieš Rusiją kitas agresoriaus taikinys gali būti Baltijos valstybės, Lietuvos gyventojai karo šalyje tikimybę vertina rezervuotai. Kaip rodo atliktos apklausos, didesnė gyventojų dalis nemano, kad per artimiausius kelerius metus Rusija ryžtųsi užpulti NATO priklausančią Lietuvą. Ekspertų teigimu, nors karo tema šalyje kalbama dažnai, gyventojų vertinimus veikia su geopolitine realybe mažai susijusios vidaus politikos aplinkybės.
Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos metu buvo prašoma įvertinti tikimybę, kad artimiausiu metu Rusija galėtų užpulti Lietuvą. Atsakydami į klausimą, respondentai turėjo nurodyti konkretų skaičių 100 procentų skalėje, kai nulis reiškia, kad Rusija tikrai neužpuls Lietuvos, o 100 procentų – kad per artimiausius kelerius metus toks scenarijus yra neišvengiamas.
Tyrimo duomenys atskleidė, kad beveik dešimtadalis (9 proc.) gyventojų nemano, kad per artimiausius kelerius metus Rusija galėtų užpulti Lietuvą. Jų teigimu – tokia tikimybė lygi nuliui.
Tai, kad karo Lietuvoje tikimybė nors ir nedidelė, bet egzistuoja mano šiek tiek daugiau nei trečdalis (34 proc.) apklaustųjų. Ši gyventojų dalis Rusijos puolimo tikimybę įvertino nuo 1 iki 30 procentų.
Savo ruožtu apie ketvirtadalis apklaustų šalies gyventojų įsitikinę, kad karinės agresijos Lietuvoje tikimybė yra vidutinė (nuo 31 iki 50 procentų).
14 proc. piliečių sako, kad Rusijos puolimas artimiausiu metu yra net labai realus. Jų teigimu, tokia tikimybė siekia daugiau nei 50 procentų. Galiausiai, manančių, kad karas Lietuvoje yra neišvengiamas, yra vos vienas procentas.
Dar apie penktadalį (18 proc.) apklaustųjų neturėjo nuomonės arba į šį klausimą neatsakė.
Didmiesčių gyventojai Rusijos karinę agresiją vertina kaip mažai tikėtiną
„Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, Lietuvos vyrai (49 proc.), didmiesčių gyventojai (48 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (51 proc.) Rusijos karinės agresijos tikimybę vertina kaip mažai tikėtiną. Būtent šioms visuomenės grupėms priklausantys gyventojai dažniau tvirtino, kad tikimybė, jog Rusija užpuls Lietuvą, siekia nuo 1 iki 30 procentų arba apskritai yra lygi nuliui. Iš viso tokių gyventojų buvo 43 proc.
Savo ruožtu vyresni nei 50 metų žmonės, kaimo gyventojai bei piliečiai su vidutinėmis šeimos pajamomis per mėnesį agresijos tikimybę dažniau buvo linkę vertinti kaip vidutinę (nuo 31 iki 50 procentų).
O tai, kad Rusija artimiausiu metu veikiausiai pasikėsins į NATO priklausančią Lietuvą, dažniau minėjo mažesnių miestų gyventojai.
Dažniau neturėjo nuomonės arba nenorėjo atsakyti į šį klausimą moterys, jaunimas iki 30 metų, besimokantis jaunimas, rusų ir lenkų tautybių gyventojai.
Rusijos grėsmių vertinimui įtakos turi politikų nesutarimai
Komentuodama apklausos rezultatus, „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė sako, kad gyventojų nuomonių pasiskirstymas rodo, jog Rusijos pradėto karo Ukrainoje sukeltas šokas praėjo. Dabar, pastebi sociologė, tiek Rusijos grėsmė, tiek Kremliaus karinės agresijos tikimybė Lietuvoje vertinama vykstančių politinių debatų kontekste.
„Žmonės dabar daug ką vertina per rinkimų prizmę. Ypač rinkiminio sezono metu, kai politikai šneka skirtingais balsais. Dėl to žmonės ilgainiui pradeda gilintis ne tiek į tai, kas yra sakoma, bet pradeda reaguoti ir į tai, koks konkrečiai politikas šneka“, – Eltai sakė sociologė.
Todėl, pasak jos, tam tikrais atvejais visuomenė nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, gali vertinti ne tik remdamasi geopolitine aritmetika.
„Jei nepatinka šnekėtojas – tai tada jo nuomonė atrodo nepagrįsta arba perdėta, arba tiesiog atmetama. Šis faktorius labai svarbus. Saugumo klausimais žmonės labiau pasitikėtų, jei kalbėtų ekspertai ar analitikai. Politikai neprideda patikimumo, net tais atvejais, kai viskas susakoma teisingai“, – teigė ji.
Žmonės dabar daug ką vertina per rinkimų prizmę.
Diskusijos dėl gynybos finansavimo visuomenei galėjo sukelti klausimų vertinant Rusijos grėsmę
Rusijos grėsmės vertinimui, pripažįsta R. Ališauskienė, įtakos turi ir politikų diskusijos dėl gynybos finansavimo. Didesniajai daliai politikų tvirtinant, kad dėl gynybos finansavimo susitarti galima ir po Seimo rinkimų, šalies gyventojai natūraliai ima dvejoti, ar ekspertų bei dalies valdžios atstovų siunčiamos žinutės dėl prastėjančios geopolitinės padėties yra išties rimtos.
„Dabar politikai sutaria, kad gynybą reikia stiprinti, bet tik ties tuo ir susitaria. Ar dabar, ar rytoj, kokiais būdais... Dėl šių klausimų gaunasi kažkokia kakofonija“, – pažymėjo „Baltijos tyrimų“ direktorė.
Skirtingų partijų rėmėjai Rusijos grėsmę gali įvertinti skirtingai
Kita vertus, pastebi R. Ališauskienė, nuomonės vertinant šalies saugumo lygį ar tas pačias Rusijos keliamas grėsmes gali priklausyti ir nuo žmogaus partinių preferencijų. Kitaip tariant, socialdemokratus ar konservatorius palaikantys gyventojai Lietuvai kylančias grėsmes vertins taip, kaip apie jas kalba šių partijų lyderiai.
„Dabar galima pastebėti, kad tie, kurie yra labiau linkę paremti valdančiuosius, labiau tą grėsmę pabrėžia ir mato kaip didesnę nei opozicijos rinkėjai. Tačiau tai susiję ir su kalbėtojais. Natūralu, kad jei kalbėtojas yra valdantysis, opozicijos šalininkams jis nėra autoritetas, tada eina kiti motyvai – kad tai gąsdinimai prieš rinkimus vien tam, kad susirinktų pinigų“, – sakė R. Ališauskienė.
Apklausa vyko 2024 m. vasario 22 – kovo 5 dienomis. Apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas (18 metų ir vyresnis), tyrimas vyko 115 atrankos taškų. Tyrimo rezultatai atspindi 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinių punktų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LGBT+ bendruomenės eitynėse – apie 10 tūkst. žmonių140
Apie 10 tūkst. žmonių Vilniaus centre šeštadienį žygiavo LGBTIQ (lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių asmenų) bendruomenės eitynėse už seksualinių mažumų teises. ...
-
Sostinėje – LGBT+ eitynės, protesto akcijos: „Lovos reikalus palikite lovoje“15
Šeštadienio pavakarę prieš LGBT+ bendruomenės eitynes sostinės Katedros aikštėje ir jos prieigose, taip pat Vinco Kudirkos aikštėje vyko protestai. Nors mitingų vietose buvo galima išvysti įvairių plakatų ir v...
-
Klaipėda naikina Arimų gatvės pavadinimą, dalis jos turės tarpukario ministro vardą5
Klaipėda naikina Arimų gatvės pavadinimą, ją skirstant į tris dalis, iš kurių vienai suteikiamas tarpukario užsienio reikalų ministro Dovo Zauniaus vardas. ...
-
Lietuvos ministerijos solidarizuojasi su LGBT+ bendruomenės eitynėmis: švenčiame meilę ir lygybę!44
Lietuvos institucijos solidarizuojasi su šeštadienį Vilniuje vyksiančiomis LGBT+ bendruomenės eitynėmis. Socialinių tinklų paskyrose palaikymą reiškė ir vaivorykštės spalvomis pasipuošė Kultūros, Teisingumo, Užsie...
-
V. Rupšys tikisi, kad pilnas perkamų HIMARS sistemų pajėgumas bus pasiektas iki 2027-ųjų2
Lietuvos įsigyjamos HIMARS sistemos pilną kovinį pajėgumą turėtų pasiekti iki 2027 metų, sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. ...
-
Celofanas dėl T. V. Raskevičiaus bučinio kreipėsi į teismą: prašo priteisti 100 eurų19
Aktyvus įvairių protesto akcijų dalyvis, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atliekantis Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, kreipėsi į teismą dėl esą nederamo parlamentaro, Laisvės partijos nario Tomo Vytauto Raskevičiaus elgesio jo atžvi...
-
JAV Sausumos pajėgų štabo viršininkas: mūsų kariams būti Lietuvoje yra gerai7
Lietuvoje besilankantis JAV Sausumos pajėgų štabo viršininkas generolas Randy A. George tikina, kad amerikiečių kariai ir toliau užtikrins savo buvimą šalyje rotaciniu principu. ...
-
V. Rupšys apie R. Vaikšnorą: visi pirmo laipsnio generolai verti aukštesnių pareigų6
Kadenciją baigiantis Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia nenorįs komentuoti šalies vadovo pateiktos generolo Raimundo Vaikšnoro kandidatūros į šiuo metu jo užimamas pareigas. ...
-
Kuriose Lietuvos vietovėse situacija dėl priedangų yra prasčiausia?2
Geriausia situacija dėl įrengtų priedangų didžiuosiuose miestuose yra Vilniuje ir Šiauliuose, labiausiai jų trūksta Klaipėdoje ir Panevėžyje, rodo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenys. ...
-
Vilniuje vyks LGBTIQ eitynės, bus teikiami Vaivorykštės apdovanojimai61
Šeštadienį Vilniuje rengiamos eitynės už seksualinių mažumų teises „Už lygybę!“. ...