- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene.
– Dažniausiai žmonės skundžiasi rudens pradžioj, kai keičiasi orai. Bet dabartiniai orai taip pat sujaukė lietuvių sveikatą. Nes prieš kelias savaites praktiškai turėjome vasarą, žmonės vaikščiojo su šortais, o dabar žmonių apranga tikrai primena žiemišką.
– Taip, iš tiesų visada manome, kad peršalimo sezonas yra rudenį ir žiemą, bet dažnai susiduriame su peršalimu ir pavasarį. Pavasaris itin garsėja, ypač pas mus, permainingais orais. Ir ne tik šiandien matome tą peršalimo padidėjimą, bet ir po tų dienų, kai buvo labai šilta. Visi, išsiilgę vasaros, pasikeitė garderobą į vasarinį. Po to šiltojo savaitgalio taip pat matėme nemažą peršalimo ligų padidėjimą.
– Ką sako atėję pacientai?
– Iš tiesų, pavasarinio peršalimo pagrindinis dalykas yra gerklės skausmas bei sloga, nes visus perpučia arba jie neapsirengia taip šiltai, kaip rengtųsi žiemą. Ir tada pradeda skaudėti gerklę, nusilpsta imuninis atsakas, žmogų pasigauna virusas ir dažniausiai taip susergama peršalimu.
– Nemažai lietuvių taip pat turi ir alergiją, ypač šienligę, kuri pasireiškia pavasario pabaigoje–vasaros pradžioje. Ir dabar turime augalus, kurie jau išleido savo pumpurus. Ar gali būti, kad dalis lietuvių galvoja, jog peršalo, o iš tiesų turi šienligę?
– Iš tiesų, peršalus vaistinėje visada paklausiame žmogaus keletos klausimų tam, kad išsiaiškintume, ar tai yra šienligė, ar peršalimas. Nes peršalimas truks keletą dienų, o šienligė truks tol, kol žydės alergenas. Tuomet ta sloga tiek ir trunka – gali būt savaitės ar net mėnesiai. Kai sloga yra daugiau nei savaitę, prasideda akių raudonumas, ašarojimas, perštėjimas, kai kuriems net bėrimas, tuomet visiškai atmetame peršalimo tikimybę ir žmogui pasakome, kad jam turbūt alergija.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Jeigu visgi ne alergija, o peršalimas, ką reikėtų daryti, kokius preparatus naudoti? Gal negriebti pirmiausia vaistų iš savo lentynos, o atsidaryti spintelę ir pasižiūrėti, kokių žolelių turim, gal arbata dar gali padėti?
– Žinoma, nereikėtų iškart griebti vaistų, ypač jei nekyla temperatūra. Nes labai dažnai esame pripratę, kad jei peršalimas, iš karto geriame vaistus. Reikėtų gerti kuo daugiau skysčių, išplauti nosį, nes nosį plaunant jūros vandeniu, išsiplauna ir peršalimo sukėlėjas.
– Tikrai ne vienas savo lentynėlėje turime ir antibiotikus. Čia kiek anksčiau buvo atlikta apklausa, buvo klausiama žmonių, kada jie griebiasi antibiotikų, tai daugelis, jeigu turi atsargų, nevengia to daryti. Ar taip reikėtų elgtis?
– Dar yra dalis visuomenės, manančių, kad peršalus reikėtų pradėti gerti antibiotikus, nes taip greičiau pasveiksi. Bet tai yra klaidinanti informacija. Nes peršalimą dažniausiai sukelia virusas, o antibiotikai skirti gydyti bakterinei infekcijai. Antibiotikai šiuo atveju netgi pakenktų labiau negu padėtų.
– Tai ką griebti iš tos lentynėlės? Jūs jau minėjote jūros vandenį. O kokie nuo peršalimo vaistai turėtų būti pirmiausiai?
– Iš tiesų, mes turime labai daug preparatų, reikėtų žiūrėtų gana plačiai. Pats universaliausias preparatas būtų sudėtiniai vaistai, kurie skiriami peršalimui – ten būna dažniausiai įdėta vaistų nuo skausmo, nuo temperatūros, slogai gydyti ir sausam kosuliui. Tokių preparatų turime tiek arbatų, tiek tablečių pavidalu. Taip pat reikėtų turėti vaistų, kurie atkemša nosį, nes dažniausiai peršalimo metu būna užgulta nosis. Ir taip pat reikėtų turėti pastilių nuo gerklės skausmo bei arbatos mišinių, kurie skirti peršalimui gydyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apie nuo legioneliozės mirusį vyrą: mama liūdną žinią išgirdo per Motinos dieną4
Vilniuje – mirtis nuo legioneliozės. Mirė 45-erių vyras. Apie įvykį sužinoję Justiniškių daugiabučio kaimynai išsigando dėl savo sveikatos – jie pasigenda informacijos iš atsakingų institucijų. Visuomenės sveikatos...
-
Vyriausybė: žala turi būti atlyginta visiems su pacientu artimą ryšį turėjusiems asmenims
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad neturtinė žala būtų atlyginta visiems su pacientu artimą ryšį turėjusiems asmenims. ...
-
Medikai skambina pavojaus varpais: trūksta visų grupių kraujo4
Lietuvos gydymo įstaigose smarkiai išaugęs kraujo, reikalingo pacientų gydymui, poreikis. Šiuo metu trūksta visų grupių kraujo, ypač I-os ir II-os. Turimų atsargų nebepakanka, nepaisant to, kad kraujo surenkama daugiau ir jį aukoja reko...
-
A. Dulkys ragina NVSC daugiau komunikuoti su gyventojais: neužtenka tik veiksmų
Sostinėje nuo legioneliozės mirus vyrui ir viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl šios ligos pavojaus, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) atlieka visus būtinuosius veiksmus...
-
Paskelbtas Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatai paraiškas gali pateikti iki gegužės 29 dienos imtinai. ...
-
PSO: Europoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų kasdien miršta 10 tūkst. europiečių7
Širdies ir kraujagyslių ligos lemia 40 proc. mirčių Europoje, trečiadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kartu paragindama europiečius mažinti suvartojamos druskos kiekį. ...
-
Klaipėdos medicininės slaugos ligoninei vadovauti pradeda A. Nikolajevienė9
Nuo trečiadienio Klaipėdos medicininės slaugos ligoninei vadovauti pradeda konkursą laimėjusi Aušra Nikolajevienė. ...
-
NVSC vadovas: Lietuvoje stebimas užsikrėtimų legionelioze augimas
Lietuvoje stebimas užsikrėtimų legionelioze augimas, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorius Vaidotas Gruodys. ...
-
A. Dulkys: šių veiksmų rezultatais paliksime pasidžiaugti kitų kadencijų politikams14
Didesnei daliai Lietuvos savivaldybių inicijavus sveikatos centrų steigimą, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad situacija šiame sektoriuje nuolat gerėja. Visgi, kaip pripažįsta ministras, apčiuopiamus sveikatos reformos rezultat...
-
Batutai – smagi, bet pavojinga pramoga: ekspertai pataria, ko reikėtų vengti
„Nebenoriu šokti, bet man reikia šokti“ gali pasakyti tie, kurie po šokinėjimo ant batuto patyrė traumą. Medikai gąsdina, kad tokių atvejų daugėja, tačiau batutų mėgėjų bendruomenė pabrėžia, kad ne batutai yra pr...