- „Kauno dienos“, BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investuok Lietuvoje“ atstovai.
Pakeisti orientaciją
Įstaigos strategijos vadovas Marius Stasiukaitis sako, kad produktyvumo didinimas turi būti vienas valstybės prioritetų. „Aiškėja žinutė, atsižvelgus į įvairius duomenis, – Lietuvos ekonomikai reikalingas esminis postūmis didinant produktyvumą, esami skirtumai vis dar išlieka gerokai per dideli, kad leistų mokėti gyventojams aukštus atlyginimus ar atitiktų kitus svarbius parametrus“, – Seimo Ekonomikos komiteto Lietuvos ūkio konkurencingumo stiprinimo pakomitečio posėdyje kalbėjo M. Stasiukaitis.
Jo teigimu, Lietuva yra ES autsaiderė pagal pažangios Vakarų valstybės gerovės parametrus: „Nesame paskutiniai, bet arčiau sąrašo pabaigos – lenkiame Kiprą, Bulgariją, Graikiją, Rumuniją.“
Pasak jo, tik 12 proc. Lietuvos gamybos įmonių darbuotojų uždirba apie 2,5 tūkst. eurų, o du trečdaliai negauna šalies atlyginimų vidurkio.
Jis siūlo Lietuvai orientuotis ne į Vidurio ar Rytų Europos regionų, o į Šiaurės šalių ekonomikos pasiekimus – jos demonstruoja aukštus pridėtinės vertės, žalumo, įtraukaus augimo, pajamų nelygybės mažinimo rodiklius.
Šalies ekonomikos perspektyvas išanalizavusi agentūra „Investuok Lietuvoje“ pristatė gaires, kaip Lietuvai iki 2050 m. pasiekti būtent Šiaurės Europos šalių ekonomikos lygį.
Pranašumo nebeliko
Analizė rodo, kad Lietuvos ekonomikos konkurencingumas iš tiesų patiria rimtų iššūkių ir mažėja regione. „Mūsų šalies konkurencingumo modelis ilgą laiką buvo pagrįstas žemais kaštais, tai galioja ir investicijų pritraukimui. Darbo jėgos kaštai buvo žymiai mažesni nei Vakarų ar net mūsų regiono valstybėse, tačiau šio pranašumo nebeturime. Žemesnius darbo kaštus gali pasiūlyti daug mūsų regiono valstybių“, – teigia M. Stasiukaitis.
„Atsisukdami į Lietuvos ekonomiką matome, kad tikrai yra daug dalykų, kuriuos reikėtų čia ir dabar prioritetizuoti, norint išlaikyti Lietuvos augimo trajektoriją. Nebeturime prielaidų, kad tas augimas išliks [...] Turime pripažinti, kad esame naujojoje realybėje“, – sako agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis.
Darbo jėgos kaštai buvo žymiai mažesni nei Vakarų ar net mūsų regiono valstybėse, tačiau šio pranašumo nebeturime. Žemesnius darbo kaštus gali pasiūlyti daug mūsų regiono valstybių.
Agentūros vertinimu, mažėja Lietuvos ekonomikos potencialas augti, o šaliai ateityje bus vis sunkiau pritraukti investicijų.
Įstaigos „Investuok Lietuvoje“ analitikų teigimu, konkuruodama dėl tiesioginių užsienio investicijų, Lietuva nusileidžia pagrindinėms konkurentėms – Lenkijai, Vengrijai, Rumunijai, kurios į investicijų pritraukimą investuoja didelių lėšų.
„Nuo karo pradžios Ukrainoje pasirodė labai daug juodųjų gulbių. Tos gulbės yra infliacija, energijos kainos, sutrikusios tiekimo grandinės“, – sako E. Čivilis.
„Ilgai pozicionavome save kaip kryžkelę tarp Rytų ir Vakarų. Staiga tapome kažkokia periferija, apribota nedraugiškų kaimynų, kurie meta šešėlį“, – teigia jis.
Konsolidacija ir robotizacja
Agentūros „Investuok Lietuvoje“ Projektų valdymo departamento direktorius Tadas Jagminas įsitikinęs, kad užsienio investicijų padėtų pritraukti regionų ekonominės specializacijos stiprinimas.
Jo vertinimu, šiuo metu didžioji dalis regionų yra numatę pernelyg plačias specializacijų kryptis ir dalis jų neparemtos regionų stiprybėmis.
„Net ir tie regionai, kurie išsigryninę sritis, susiduria su iššūkiu, kad jų įgyvendinimui turimi ištekliai yra nepakankami. Vien pačios savivaldybės, be centrinės valdžios palaikymo, mūsų vertinimu, nepajėgios pritraukti tarptautinių gamybos investicijų į savo regionus“, – tvirtina jis.
M. Stasiukaitis priduria, kad, siekiant į regionus pritraukti daugiau gamybos investicijų, reikia mažinti tokių įmonių įsikūrimo išlaidas.
Pasak T. Jagmino, dalis brandžių ir vidutinių gamybos įmonių jau nebeauga, todėl reikia kurti fondą, kuris specializuotųsi įmonių konsolidavimo, susijungimų, išpirkimo reikalais. Jis padėtų kilstelėti apdirbamosios gamybos įmones į kitą augimo lygį: „Ne viena valstybė steigia tokio pobūdžio fondus.“
T. Jagminas apgailestauja, kad tik 3 proc. šalies įmonių yra investavusios į pramoninius robotus. Jis pabrėžia, kad dideles verslo investicijas į robotizaciją remia Lenkija, Pietų Korėja. Agentūros „Investuok Lietuvoje“ analitikai siūlo sukurti subsidijų ar lengvatinių paskolų mechanizmus šalies įmonių robotizacijai skatinti.
Agentūros prognozėmis, Lietuvos produktyvumui iki 2050-ųjų augant taip, kaip dabar, – 2 proc. kasmet, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugtų iki 91 mlrd. eurų. Pasiekus 3,8 proc. metinį produktyvumo augimą, BVP galėtų didėti iki 161 mlrd. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apklausa: bankai skolinimo standartų šiemet iš esmės nekeitė
Lietuvos komerciniai bankai pirmąjį šių metų ketvirtį iš esmės nekeitė skolinimo sąlygų ir standartų, tačiau keli bankai sušvelnino būsto paskolų standartus, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
K. Navickas: neturiu tikslo būti ministru visą kadencijos laiką1
Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad laimėjęs šalies vadovo rinkimus jis koreguotų Vyriausybės sudėtį, labiausiai kritikuojamas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako neturintis tikslo išbūti ministru visą kadencij...
-
Keičiasi vietos, kur bus galima prekiauti maistu iš specialių automobilių
Miesto tarybos posėdyje pakoreguotos prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklės, pagal kurias bus daugiau vietų, kur galima prekiauti maistu iš specializuotų automobilių. Tiesa, kai kurios vietos nebuvo populiarios, todėl nuo šiol j...
-
R. Masiulis: energetinės nepriklausomybės strategijoje – elektros jungtis su Vokietija2
Lietuvoje toliau planuojant sparčią atsinaujinančios energetikos pajėgumų plėtrą, elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas sako, kad Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta elektros jungtis su Vok...
-
Vilniaus regiono startuoliams dirbtinio intelekto sprendimams – 15 mln. eurų2
170 Vilniaus regiono startuolių ir atžalinių įmonių skirta 15 mln. eurų paramos dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo sprendimų kūrimui, antradienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija....
-
G. Skaistė Armėnijoje ragins Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką toliau remti Ukrainą2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė Armėnijos sostinėje Jerevane vyksiančiame Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) metiniame susitikime ragins ERPB tęsti paramą Ukrainai, taip pat teikti ją Baltijos valstybėms ir kitoms karo paveiktoms &sca...
-
F. Jansonas: reikia pasiaiškinti, ar Kinijai kliūva tik Taivaniečių atstovybės pavadinimas2
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad išsiaiškinus, kad Kinijai kliūva tik Taivaniečių atstovybės pavadinimas, galima būtų kalbėti apie jo keitimą. ...
-
Seime planuojama teikti siūlymą mažinti pagrindinės mokėjimo sąskaitos įkainį
Antradienį Seime ketinama pateikti Mokėjimų įstatymo bei lydinčiuosius projektus, kuriais Finansų ministerija siūlo sumažinti pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio įkainį, jį susieti su minimaliu mėnesiniu atlyginimu (MMA). ...
-
Seimui bus teikiamas siūlymas leisti VERT atestuoti energetikos įrenginius eksploatuojančius asmenis
Antradienį energetikos ministras Dainius Kreivys Seimui ketina pateikti siūlymus, kuriais siekiama Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) perduoti įgaliojimus nustatyti asmenų, turinčių teisę įrengti ir eksploatuoti energetikos įrenginius,...
-
Seime numatoma teikti iniciatyvą įpareigoti bankus teikti paskolas ir su fiksuotomis palūkanomis
Antradienį Seime planuojama teikti Finansų ministerijos parengtą Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo bei lydintį įstatymo projektą, kuriuo siūloma, kad kredito įstaigos kiekvienam nekilnojamojo turto (NT) kredito gavėjui privalėtų u...