Prezidento patarėja sako, kad M. Navickienė negali sėdėti ant dviejų kėdžių

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja antradienį paragino Vyriausybę išspręsti situaciją ir paskirti nuolatinį švietimo ministrą, o padėtį, kai šias pareigas laikinai jau kurį laiką eina socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, pavadino neatsakinga.

Šalies vadovo vyriausioji patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais taip pat sakė, kad skirti M. Navickienę nuolatine švietimo, mokslo ir sporto ministre, o į socialinės apsaugos ir darbo ministro postą numatyti naują politiką, nebūtų geriausias scenarijus.

„Abi ministerijos yra nepaprastai svarbios ir abi sritys yra strategiškai svarbios, dėl to neatsakinga yra tai, kad šiuo metu ant dviejų kėdžių sėdi vienas žmogus“, – Žinių radijui antradienį sakė J. Karpavičienė.

„Manytumėme, kad tokia rokiruotė iš tikrųjų nebūtų pats geriausias sprendimas. Reikia dirbti darbus ir socialinės apsaugos, ir darbo srityje“, – teigė ji, paklausta apie galimybes M. Navickienei tapti nuolatine švietimo ministre.

M. Navickienė jau beveik mėnesį laikinai eina švietimo ministrės pareigas vietoje atsistatydinusio Gintauto Jakšto.

Premjerė Ingrida Šimonytė vis dar nėra pateikusi naujos ministro kandidatūros ir teigia neskubėsianti to daryti.

Neatsakinga yra tai, kad šiuo metu ant dviejų kėdžių sėdi vienas žmogus.

G. Jakštas teigė pasitraukęs dėl nesutarimų su premjerės komanda sprendžiant problemas dėl vienuoliktokų tarpinių patikrinimų.

Nuolatinio vadovo neturi ir kita svarbi švietimo sistemos įstaiga – Nacionalinė švietimo kandidatūra. Gruodį iš pareigų pasitraukė jos direktorė Rūta Krasauskienė, o tuometinis ministras teigė, jog sprendimas priimtas R. Krasauskienei nepavykstant spręsti kai kurių švietimo srities problemų, tarp jų – ir susijusių su tarpinių patikrinimų organizavimu bei vykdymu.

Situaciją dėl nuolat neužimtų agentūros vadovo ir švietimo ministro pareigų J. Karpavičienė vadina netoleruotina.

„Tai iš tiesų yra labai bloga situacija ir kalbant apie strategiškai svarbią švietimo sritį, šiuo požiūriu reikėtų strategiškų sprendimų“, – kalbėjo prezidento patarėja.

„Vadovai turi būti tie, kurie imtųsi lyderystės, kurie, visų pirma, spręstų dabar konkrečiai susiklosčiusią sudėtingą situaciją ir ne tik šitos, bet ir kitų vykdomų reformų sukeltas problemas“, – pridūrė ji.

Laikinai Nacionalinei švietimo agentūrai vadovauja Aidas Aldakauskas, anksčiau joje ėjęs Kokybės vertinimo departamento direktoriaus pareigas.

M. Navickienė gegužės pradžioje sakė, kad netrukus skelbs konkursą rasti nuolatiniam įstaigos vadovui.

Paklausta apie prezidento vaidmenį ieškant tinkamo kandidato tapti švietimo ministru, J. Karpavičienė teigė, jog kandidato pateikimas yra premjerės atsakomybė.

„Reikia tikėtis, kad tikrai bus surasta, arba galbūt jau yra surasta kandidatūra, asmenybė, žmogus, kuris imsis tos atsakomybės ir prezidentas priims sprendimus tada, kada turės konkrečią kandidatūrą“, – kalbėjo patarėja.

J. Karpavičienė sakė, kad naujam ministrui reikėtų įgyvendinti valstybinių brandos egzaminų sesiją, rasti aiškų modelį dėl tarpinių vienuoliktokų patikrinimų vykdymo ateityje, baigti rengtis įtraukiojo ugdymo modelio įsigaliojimui nuo šių metų rudens ir tęsti mokyklų tinklo pertvarką.

Prezidentus Lietuvoje skiria prezidentas ministro pirmininko teikimu.

Nemano, kad iki 2025 metų mokytojo profesija taps prestižine

J. Karpavičienė pripažino, kad greičiausiai jau nebepavyks pasiekti iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ iškelto tikslo, kad iki kitų metų mokytojo profesija taptų prestižine.

„Daug kalbama apie prestižinę mokytojo profesiją ir netgi yra tam tikros rizikos, kad ji taps tokia devalvuota, ko labiausiai ir nesinorėtų. Deja, turbūt reikia pripažinti, kad nepavyks pasiekti šito užsibrėžto tikslo“, – Žinių radijui teigė J. Karpavičienė.

„Prezidentas visą laiką tai pabrėžė, ypatingai keliaudamas po regionus, ypatingai bendraudamas su savivaldybėmis, nes, kaip žinia, savivaldybės vykdo tą savarankišką švietimo funkciją. Nuolat pabrėžiama ir atkreipiamas dėmesys, kad reikia ieškoti būdų, kaip spręsti mokytojų trūkumo klausimą“, – sakė J. Karpavičienė.

„Bet pagrindiniai sprendimai vis dėlto turi būti priimami nacionaliniu lygmeniu, kalbant kompleksiškai apie mokytojų parengimo visą sistemą“, – pridūrė ji.

J. Karpavičienė taip pat pabrėžiė, kad norint, jog mokytojo profesija tarptų prestižine, būtina didinti ir pedagogų darbo užmokestį.

„Tai reikia priminti, kad Vyriausybės pažadas, jog iki šių metų rugsėjo 1 d. mokytojų darbo užmokestis turi siekti 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, jis privalo būti išlaikytas, pasiektas ir atitinkamai galvojama, kad ateityje, jau po 2024 metų ta 130 proc. kartelė bus išlaikoma ir toliau“, – sakė ji.

Prezidento patarėja akcentavo, kad siekiant šio tikslo taip pat labai svarbu gerinti mokytojų darbo sąlygas bei keisti visuomenės požiūrį į pedagogo profesiją.

„Manau, kad mes stokojame tokio nacionalinio lygmens komunikacinės kampanijos, pabrėžiant, kad mokytojo profesija iš tikrųjų yra ypatinga, ją gali dirbti žmogus iš pašaukimo ir jo veikla, mokytojo profesija yra nepaprastai svarbi“, – svarstė J. Karpavičienė.

ELTA primena, kad „Idėja Lietuvai“ iniciatyva prasidėjo dar 2017 m. rudenį ir kvietė visuomenę teikti idėjas, kaip kurti klestinčią valstybę ateities kartoms.

Viena idėjų – tikslas mokytojo profesiją paversti prestižine iki 2025 m.



NAUJAUSI KOMENTARAI

HI, HI, HA

HI, HI, HA portretas
kartais prireikia ir 2 kedziu, kai uzpakalis netelpa ant vienos, reikia bausti kedziu gamintojus, kad per mazas kedes gamina

oje

oje portretas
kai nieko nedirba, tai ir ant desimt kedziu gali sedeti

Tiek

Tiek  portretas
Deklaravo apie didėjančias pensijas 12%, bet nusuko 2% . Tikėjimas dingo.
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių