- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokslininkai pagaliau rado atsakymą, ar verta dirbti sulaukus pensinio amžiaus. Plačiau – LNK reportaže.
„Iš pradžių labai sunku buvo. Ryte atsikeliu, atrodo, kad pramiegojau darbą. Labai neramu be darbo. Gal reikėjo poros metų, kol įpratau. Jei dirbi, reiškia gyveni“, – kalbėjo senjoras.
„Pensininkai jau užsitarnavo pailsėti, pakeliauti“, – sakė moteris.
„Visą gyvenimą buvau vairuotojas. Man dabar jau 85 m. Bet vis dar traukia vairuoti“, – teigė senjoras.
„Mano sesei 70 m. ir ji vis dar dirba sporto salėje valytoja. Jei nori pinigų, reikia dirbti“, – kalbėjo moteriškė.
„Kiek uždirbai, tiek užtenka. Viskas“, – teigė gyventoja.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Reikia negalvoti, o dirbti. Kai dirbi, viskas būna gerai“, – sakė vyriškis.
Ką atskleidžia Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimas, papasakojo VU mokslininkė Kristina Zitikytė.
– Tai kokie signalai pasako senjorui, kad išėjus į pensiją vis dar gali dirbti?
– Mokslininkai sutaria, kad gali būti dvi dažniausios priežastys. Iš vienos pusės, tai galėtų būti motyvas, kad žmogus gali ir nori tai daryti. Norisi ir toliau megzti ryšius su visuomene, neprarasti savo pozicijų darbe. Antras motyvas gali būti visiškai priešingas – žmogus gal jau ir ne visai norėtų ir jėgų nelabai turėtų, bet finansinė padėtis verčia toliau dirbti.
– Ar buvo paskaičiuota, kiek piniginėje turėtų būti pinigų, kad senjoras jau norėtų dirbti?
– Sunku išmatuoti finansinę išraišką. Paskutiniai mūsų mokslininkų tyrimai parodo, kad nors ir atrodytų, kad būtent tie žmonės, kurie anksčiau uždirbdavo mažiau, kurių pensija šiandien yra mažesnė, turėtų būti labiausiai motyvuoti likti darbo rinkoje. Visgi situacija visiškai paradoksali ir dirbti ilgiau lieka tie, kurie ir anksčiau uždirbo didesnį atlygį ir kurių ir pensija dabar didesnė. Rezultatai yra visiškai kitokie, nei mes įsivaizdavome. Gal ir yra tas finansinis motyvas, tačiau ilgiau dirbti pavysta tiems, kurie ir anksčiau darbo rinkoje buvo įsitvirtinę stipresnes pozicijas.
– Šiais metais buvo skelbiama, kad kas dešimtas senjoras jaučiasi vienišas, kad gyvena uždarą gyvenimą. Anksčiau kalbinti senjorai irgi patvirtino, kad liūdna išėjus iš darbo. Kai kurie netgi sapnavo košmarus. Kiek čia svarbus sveikatos veiksnys?
Reikia negalvoti, o dirbti. Kai dirbi, viskas būna gerai.
– Mūsų tyrimai parodo, kad sveikatos veiksnys yra labai svarbus. Mes suprantame, kad net ir prie didžiausių norų likti darbo rinkoje būtų labai sudėtinga, jei pati sveikata neleistų to padaryti. Sveikatos veiksnys atsispindi tiek statistikoje, tiek žmonių atsiliepimuose. Mes matome ir pasaulio statistikoje, kad visi europiečiai gyvena ilgiau ir gyvenimo trukmė ilgėja. Tačiau Lietuvoje tų sveikų gyvenimo metų trukmė yra perpus mažesnė. Europietis, sulaukęs 65 m., dar gali tikėtis, kad apie dešimt metų sveikata bus pakankamai gera. Tuo tarpu Lietuvoje ta trukmė yra 6 m. Reiškia, kad ta prasta sveikata gali labai daug apriboti, nepaisant to, kad norėtume ilgiau likti darbo rinkoje.
– Galbūt galite pasidalinti statistika, kiek Lietuvoje yra dirbančių senjorų šiuo metu?
– Šiuo metu apie 74 tūkst. senjorų dirba. Prieš metus apie 9 proc. visų pensininkų dirbdavo, o dabar ta dalis dirbančiųjų yra padidėjusi iki 12 proc. Metai iš metų dirbančių pensininkų dalis didėja.
– Kiek turėtume turėti pensininkų darbo rinkoje?
– Tai labai sudėtingas klausimas. Reikėtų nagrinėti kiekvieną šalį. Kalbant apie Lietuvą, labai sunku išmatuoti. Šiandien svarbu žiūrėti į pačius veiksnius, kurie riboja ir nepaskatina išlikti darbo rinkoje.
– Tyrimas jau atliktas. Kas toliau? Gal jis keliaus į valdžios koridorius, gal galima tikėtis kažkokių sprendimų?
– Mokslininkų nustatyti rezultatai siųs žinutę tiek visuomenei, tiek įstatymų priėmėjams, kad jei gyvename ilgiau, tai pasilikti darbo rinkoje teks irgi ilgiau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: augus vėjo gamybai elektros kaina per savaitę sumažėjo 4 proc.
Išaugus vėjo gamybai vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje birželio 3–9 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 4 proc. iki 95 eurų už megavatvalandę (MWh). ...
-
Daugės nacionalinės kokybės produktų: žinių apie jų ženklinimą vis dar trūksta?
Parduotuvių lentynose turėtų padaugėti nacionalinės kokybės produktų. Specialistai gamintojams žada pigesnius ir greitesnius sertifikatus. Gyventojai pripažįsta, kad žinių apie produktų ženklinimą trūksta. ...
-
Užimtumo tarnyba: gegužę darbdaviai registravo 17,5 tūkst. laisvų darbo vietų2
Gegužę šalyje nedarbas traukėsi, o darbuotojų paieška kai kuriuose sektoriuose buvo aktyviausia per pastaruosius 12 mėnesių, pranešė Užimtumo tarnyba. ...
-
Tyrimas: žemas būsto įperkamumas Lietuvoje jaudina daugiau nei trečdalį šalies gyventojų2
Būsto įperkamumas yra didžiausia susirūpinimą kelianti problema daugiau nei trečdaliui – 35 proc. – Lietuvos gyventojų, rodo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) atlikta studija. Tuo metu daugiau nei pusė apklaustųjų ...
-
I. Genytė-Pikčienė: infliacija Lietuvoje išsikvėpė1
Metinei infliacijai Lietuvoje šiemet grįžus į 2020-ųjų lygį ir nesiekiant 1 proc., o mėnesio – vos kiek viršijančią nulį, ekonomistė teigia, kad infliacija išsikvėpė, o tai turės teigiamos įtakos žmonių perkamosios g...
-
G. Landsbergis su EK nare J. Urpilainen aptars ES pasaulines investicijas
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su tarptautinės partnerystės eurokomisare Jutta Urpilainen (Juta Urpilainen) pirmadienį Vilniuje aptars Europos Sąjungos pasaulines investicijas, jų įgyvendinimo strategiją. ...
-
Vaizdas Birštone stebina: seniai to nebuvo4
„Birštonas banguoja“ – su tokiu šūkiu kurortas pasitinka naują sezoną, tačiau mieste vaizdas toks lyg čia jau būtų viduvasaris. Turistai plaukia ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio, o pramogas užsisakyt...
-
Ekonomistai įvertino ECB sprendimą mažinti bazines palūkanų normas: staigmena buvo kitur
Europos Centriniam Bankui (ECB) šią savaitę sumažinus bazines palūkanų normas, ekonomistai teigia, kad tai padrąsinantis signalas rinkai, kurio buvo tikėtasi jau kurį laiką. Taip pat, anot jų, šiais metais galima tikėtis dar bent vieno...
-
Norintiems daugiau užsidirbti – išeitis2
Net 80 procentų lietuvių išlaiko savo suaugusius vaikus, tad vieno darbo būna ir nebeužtenka. Tarp lietuvių vis labiau populiarėja laikinieji darbai. Žmonės, norintys prisidurti prie algos, ieško papildomo darbo per pažįstamus, socialin...
-
Dalis Seimo narių ragina diskutuoti dėl nealkoholinių gėrimų rinkos ribojimų5
Seimui nesutikus griežtinti nealkoholinių gėrimų prekybos ir reklamos, kai kurie parlamentarai sako, jog būtina diskutuoti dėl jų poveikio nepilnamečiams ir galbūt ateityje uždrausti jiems pardavinėti tokius gėrimus. ...