- Ūla Klimaševska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Politikus didinti išlaidas gynybai iki 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) raginantis verslas teigia Seimo pirmininkei perdavęs prašymą tarp partijų inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūros procesą. Anot Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Andriaus Romanovskio, susitarime visų pirma turėtų būti įtrauktas tikslas didinti gynybos finansavimą, o dėl konkrečių lėšų šaltinių partijos galės sutarti vėliau.
Kaip ELTA skelbė pirmadienį, iniciatyvą „4 procentai“ jau pasirašė daugiau nei 51,6 tūkst. asmenų, skatinančių politikus sutarti didinti išlaidas gynybai. Laikmeną su pasirašiusiaisiais tikina gavusi ir pati Seimo pirmininkė.
„4 procentai, suprantama, tai yra tikslas. Kažkiek laiko užtruks, kad mes jį pasiektume. Kryptis yra būtina, nes suprantame, kad saugumo situacija išlieka pavojinga, (...) Tai dabar yra tas laikas, kai politikai turėtų tą kryptį aiškiai nubrėžti ir tiesiog atliepti visuomenės lūkestį, kuris, manau, yra labai akivaizdžiai išreikštas“, – po susitikimo su iniciatyvos atstovais ketvirtadienį Eltai pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė taip pat patikino Laisvės partijos ar kitų konkrečių siūlymų dėl gynybos išlaidų finansavimo su iniciatyvos atstovais neaptarinėjusi. Anot jos, šios priemonės gynybos lėšų didinimui turėtų būti svarstomos atskiroje diskusijoje.
„Aš norėčiau žingsnelį atsitraukti nuo konkrečių siūlymų, nes šiuo atveju mes kalbame apie ambiciją, apie tikslą“, – komentavo ji.
Verslas spaudžia visų pirma sutarti dėl tikslo – išlaidų gynybai didinimo
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis taip pat pabrėžė, kad verslas „4 procentų“ iniciatyvą teikia kaip įrankį sutarti dėl didesnio gynybos finansavimo, bet ne kaip siūlymus konkretiems pajamų šaltiniams.
„Kai Lietuva ėjo į nepriklausomybę, skirtingos politinės jėgos turėjo skirtingus matymus, bet visi sutarė, kad nepriklausomybė yra tikslas. Mūsų lūkestis toks pats, kad visi sutartų, kad tikslas yra 4 procentai (nuo BVP – ELTA), ir jau tada politinės partijos ar savo programose, ar po rinkimų, jos galėtų įvardinti, kaip tą tikslą pasieks“, – aiškino A. Romanovskis.
Jo teigimu, LVK išreiškė lūkestį, kad, Seimo pirmininkei inicijavus Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūrą, jame atsiras tikslas siekti 4 procentų nuo BVP gynybai.
„Čia spaudimas susitarti dėl tikslo. O kaip politinės partijos matys, visa paletė yra – nuo skolinimosi iki mokesčių pakeitimų, (...) bet jeigu nėra sutarta dėl tikslo, kaip tu gali diskutuoti apie šiuos dalykus“, – kalbėjo A. Romanovskis.
Verslo konfederacijos vadovas teigia pasigendantis ir konkrečių siūlymų dėl papildomo gynybos finansavimo. Šis neapibrėžtumas, anot A. Romanovskio, apsunkina ir siekį didinti išlaidas iki 4 proc. nuo BVP.
Žmogus, kuris žino, ką jis turi daryti dienos X atveju, jaučiasi žymiai saugiau pats, nes jis supranta, kad jis yra dalis visuomenės, kuri vykdo rezistenciją, vykdo civilinę gynybą.
„Nematėme jokių konkrečių pasiūlymų. Kai bus konkretūs pasiūlymai, tada konkrečiai į juos reaguosime. Dabar tai yra idėjų, pasisakymų tam tikras kratinys ir labai skirtingos politinės partijos turi labai skirtingus matymus, skirtingos institucijos, ministerijos turi skirtingus matymus. (...) Tai iš dalies yra netgi žalinga mūsų tikslui dėl 4 proc. sutarti, nes mes tada dėl nieko nesutarsim“, – pabrėžė A. Romanovskis.
„Tai yra nebe verslo iniciatyva, tai yra 50 tūkst. piliečių iniciatyva, ir mes turime teisę turėti lūkestį ir sakyti politikams jau kaip visuomenė, kad jie turi susitarti dėl tikslo. O kiekvienas eidamas į rinkimus ar posėdžių salėje galės ateiti su savo idėjomis ir visuomenė diskutuos, kam ji pritaria“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu V. Čmilytė-Nielsen tikino, kad partijos jau yra pasiekusios politinį sutarimą, jog 3 proc. gynybai nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) yra būtini, o 4 proc. tikslas, anot jos, kol kas yra tik „ambicija“.
„Galbūt tai nėra nuskambėję kažkaip formalizuotai, bet ir be atskiro aptarimo akivaizdu, kad mes turime siekti 3 proc. (nuo BVP gynybai – ELTA) ir kad tai yra toks darbinis tikslas“, – akcentavo Seimo vadovė.
Tiesa, nors, anot jos, konkrečius susitarimus dėl finansavimo mechanizmų gali apsunkinti rinkiminis laikotarpis, tačiau tolimesni iniciatyvos atstovų susitikimai tiek su valdančiųjų, tiek su opozicinių partijų atstovais šį procesą galėtų palengvinti.
A. Romanovskio teigimu, „4 procentų“ iniciatyva artimiausiomis savaitėmis buvo pakviesta susitikti ir su premjere Ingrida Šimonyte.
Siūlo 4 proc. ribą pasiekti investuojant į darbuotojų apmokymą veikti grėsmės akivaizdoje
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), anot jos prezidento Vidmanto Janulevičiaus, siūlo 4 proc. nuo BVP išlaidų gynybai ribą pasiekti verslui investuojant į darbuotojų apmokymą atlikti visuomenei grėsmės akivaizdoje būtinas funkcijas, pavyzdžiui, būti vairuotojais padedant evakuoti žmones iš regionų, užsiimti slauga.
Jo teigimu, tai konfederacijai priklausantiems verslams kainuotų apie 1,5 mlrd. eurų.
„Vienam kariui užnugaryje reikia septynių žmonių. Tai mes, verslas, šitoje vietoje siūlome apmokėti visiems darbuotojams visus socialinius mokesčius ir jų atlyginimus ir dedikuojame juos valstybei. Tai čia būtų virš keturių procentinių punktų, jeigu mes apskaitytume šitą siūlymą“, – akcentavo V. Janulevičius.
Anot jo, savivaldybės geriausiai žino, kokios įmonės veikia jų regionuose. Tad, jo teigimu, šią priemonę verslas galės įgyvendinti veikdamas išvien su įvairuose regionuose esančiomis karo komendantūromis.
Taip pat V. Janulevičius teigia besitikintis, kad į tokią iniciatyvą įsitrauktų ir viešojo sektoriaus darbuotojai.
„Žmogus, kuris žino, ką jis turi daryti dienos X atveju, jaučiasi žymiai saugiau pats, nes jis supranta, kad jis yra dalis visuomenės, kuri vykdo rezistenciją, vykdo civilinę gynybą. Čia yra didelis momentas ir jam, tam dirbančiam žmogui, ir jo šeimai, ir žmonėms regionuose, kurie šiai dienai jaučiasi palikti“, – pabrėžė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Savivaldybė: pritarta LEZ steigimui Visagine
Visagino savivaldybės taryba pritarė siekiui inicijuoti laisvosios ekonominės zonos (LEZ) įsteigimą žemės sklype, esančiame Visagino savivaldybėje, Drūkšinių kaime. ...
-
Apie stiuardų kasdienybę – iš pirmų lūpų: kada keleiviams riša rankas
Artėjant vasaros, o tuo pačiu ir kelionių, sezonui temos, susijusios su skrydžiais, darosi vis aktualesnės. Ne paslaptis, jog skrydžių palydovų darbas yra kupinas netikėtumų ir kuriozinių situacijų, o nemažai nesklandumų sukelia taisyklių nesila...
-
Lietuvos bankas ragina institucijas susitarti dėl būsto įperkamumo politikos
Lietuvos bankas (LB) ragina šalies valdžios institucijas bei savivaldą susitarti dėl būsto politikos, kuri leistų gyventojams geriau įpirkti būstą. ...
-
Įsiuto dėl naujo reikalavimo verslams: ministerija įves visuotinį žmonių sekimą?39
Nuo liepos įsigalioja naujas įpareigojimas apgyvendinimo įstaigoms. Jos savo svečius turės per 24 valandas registruoti Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje. Ekonomikos ministerija sako, kad taip skaičiuos turistų srautus ir užtikrins saugum...
-
Darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų šiemet išaugo 52 eurais
Vidutinis ikimokestinis darbo užmokestis Lietuvoje (be individualiųjų įmonių) pirmąjį šių metų ketvirtį Sostinės regione buvo 2398,8 euro ir, palyginti su ketvirtuoju 2023 metų ketvirčiu, padidėjo 3,4 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos reg...
-
Tyrime dėl VSAT naktinio matymo prietaisų figūruojanti įmonė sako atitinkanti reikalavimus
Teisėsaugai tiriant naktinio matymo prietaisų pardavimą Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT), juos tiekusi įmonė teigia, kad įrenginiai atitinka pirkimo sąlygas ir dėl tyrimo kaltina konkurentus. ...
-
G. Šimkus: Lietuvos finansinis stabilumas pernai pagerėjo, tačiau rizikos išlieka
Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad Lietuvos finansinis stabilumas pernai pagerėjo, tačiau dėl aukštesnių palūkanų ir geopolitinių įtampų vis dar išlieka ankstesnės rizikos. ...
-
Po pažadų apie didesnes pensijas – senjorų nuogąstavimai: kad nebūtų dar blogiau11
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina keisti pensijų apskaičiavimo formulę. Esą tikslas, kad darbo stažas pensijų dydžiui turėtų didesnę įtaką. ...
-
Vyriausybė siūlo leisti pensijų priemokas finansuoti „Sodros“ lėšomis
Vyriausybė pirmadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymui leisti senatvės, netekto darbingumo bei invalidumo pensijų priemokas finansuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) lėšomis. ...
-
G. Šimkus: bankų solidarumo įnašo pratęsimas didintų mokesčių neapibrėžtumą2
Politikų siūlymai pratęsti pernai įvestą laikinąjį bankų solidarumo įnašą didina šalies mokesčių sistemos neapibrėžtumą, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jo teigimu, šio mokesčio ...