Saunos filosofijos vilniečiai dar neįkirto


2009-07-13
Laura Čyžiūtė
Saunos filosofijos vilniečiai dar neįkirto

Birželį ant Neries kranto Vilniuje pastatyta Joansū miesto Suomijoje dovanota sauna stovi kone tuštutėlė. Lietuviai, nors ir nepraleidžia progos pasigirti mėgstantys pasikaitinti pirtelėje, suomiškų saunos tradicijų ir filosofijos, regis, neperprato.

Vilniečių susidomėjimas pirtele augo it ant mielių tik pirmas dvi savaites po atidarymo. Dabar į pirtelę lietuvių nebeatgina nė vėjuota vasara bei nuolat pliaupiantis lietus. Lietuviai bevelija kaitintis saulėje prie Baltojo tilto.

Saunos administratorė Galina žurnalistei guodėsi: dienų dienas ji leidžia viena. "Anksčiau priimdavau tik užsirašiusius ir tik lyginėmis valandomis, kaip buvo numatyta grafike. Dabar priimu visus ateinančius. Vis vien žmonių nesusirenka, – atviravo pašnekovė. – Savaitgaliais viena kita pora užsuka, o darbo dienomis saunoje dažniausiai esu tik aš. Jei ne suomiai, čia praleidžiantys daugiausia laiko, pirtelę reikėtų uždaryti."

Administratorė sakė, jog labiausiai lietuvius nuvylė šalia saunos stovintis neveikiantis baseinas. Tačiau Vilniaus miesto valdžia dar saunos atidarymo dieną pabrėžė, kad baseinas šiemet neveiks, nes jo įrenginiai sugedę, o remontui papildomų milijonų miesto ižde nėra.

Panorau savomis akimis įsitikinti, kuo suomių dovanota sauna taip vilniečiams nemiela. Galina įspėjo, kad šeštadienio pavakarę greičiausiai kaitinsiuosi viena.

Atkiūtinusi sutartu laiku sužinojau, kad pirtelėje jau kaitinasi Vilniuje ketverius metus gyvenanti lenkų pora bei keletas suomių. Administratorė pridūrė, kad suomiai išeiti nė neketina: savaitgaliais saunoje jie praleidžia ištisas dienas.

Man ieškant kabinos, kur galėčiau persirengti, paaiškėja, kad tokios nėra. Visi rengiasi poilsio kambaryje. Administratorė, pastebėjusi mano sutrikusį žvilgsnį, pasišovė pasaugoti duris nuo smalsių akių, kad galėčiau ramiai persirengti.

Ramybės ne tiek ir daug. Mat pirtelės atidarymo dieną iš pačios Suomijos ambasadorės Marjos-Liisos Kiljunen lūpų teko girdėti, kad suomiai pirtyje kaitinasi nuogi. Jų mano apsilankymo dieną – net septyni.

Ant slenksčio išvydusi pirmą suomį puoliau teirautis, ar iš tiesų jie pirtelėje dėvi tik Adomo kostiumą. Šyptelėjęs vyras atsakė, kad galiu ramiai keliauti į sauną – vyrai padoriai prisidengę rankšluosčiais.

Su šiaurietiškomis saunos tradicijomis kiekvieną lankytoją supažindina svečiai iš Suomijos. Kiekvieną savaitę į Vilnių atvyksta vis kita suomių pora. Ji dažniausiai apsigyvena greta saunos esančiame viešbutyje ir pirtelėje leidžia kone didžiąją viešnagės laiko dalį. Saunos lankytojams paprašius, jie maloniai anglų kalba pasakoja apie suomiškos pirtelės tradicijas.

Iš Suomijos atvykęs Pasi besikaitindamas pasakojo, kad jo kraštiečiai neįsivaizduoja gyvenimo be saunos. Ji kiekviename name, bute, viešbutyje. Suomiai sauna naudojasi kone kasdien. Ten aptariami ne tik buities, bet ir verslo reikalai.

"Tik ne Kalėdų išvakarėse. O įprastą dieną verslas – pagrindinė pokalbio tema. Aišku, ne kiekvieną verslo partnerį gali pasikviesti į sauną. Japonams, kaip ir amerikiečiams, nuogas kūnas yra tabu, įėję į sauną jie nejaukiai jaučiasi, nežino, kaip elgtis, negali atsipalaiduoti. Beje, ir karščio nepakelia", – pasakojo Pasi.

Suomiškos kaitinimosi tradicijos labai panašios į rusiškos pirties papročius. Ant gultų susėdę žmonės periasi vantomis, gurkšnoja alų, lašą kitą dėl kvapo šliūkštelėja ant įkaitusių akmenų. Kas 15–20 min. saunos mylėtojai išeina pailsėti į greta esančią patalpą, įkvėpti gryno oro.

Patirti autentiškos saunos ypatumų ir pasikaitinti joje kaip dera tikram suomiui, lietuviai dar turi laiko. Svečiai iš Joensū Vilniuje viešės iki rugpjūčio vidurio, kol veiks sauna ant Neries kranto.