Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Žvilgsnis
2009-07-13
Vakar, vis dar švenčiant Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, inauguruota naujoji šalies Prezidentė, – neabejotinai prasmingas simbolis. Patriarchalinės pasaulėjautos ir tradicijų visuomenė į aukščiausią valstybės postą nebepakvietė vyro. Tai racionalus, blaiviu protu ir įžvalga paremtas sprendimas ar akla euforija dėl naujo lyderio – moters?
Išties Lietuvoje susiklostė apgailėtina padėtis, kai politinės partijos nebeturi stiprių, modernių, patrauklių vadovų arba nesugeba jų iškelti dėl vidinių nesutarimų ir rietenų. Drąsios prognozės, kad Dalios Grybauskaitės pergalė neišvengiama, išsipildė su kaupu. Nyki rinkimų kampanija, silpnoki, įgrisę ir net netikintys bei netrokštantys pergalės kandidatai, šviežių, netikėtų idėjų stoka tik dar labiau išryškino jos pranašumus.
Griežta, valdinga, konkreti. Gerai pasirodžiusi Briuselyje. To pakako Europos komisarei laimėti. Bet ar užteks, kad būtų gera valstybės vadovė?
Ar kas iš rinkėjų beprisimena, kokių idėjų turėdama į rinkimus ėjo D.Grybauskaitė? Jokių naujų idėjų iš esmės nebuvo. Tik mėginimai griežtai vertinti šalies ekonominę padėtį ir Vyriausybės veiksmus.
Europos Komisijoje D.Grybauskaitė buvo atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą. Tai labiau skaičių konstatavimo ir konstravimo sritis. Viena yra fiksuoti, prognozuoti, brėžti gaires, visai kas kita – realizuoti.
Be abejo, be skaičiais išreikšto orientyro ekonominė ir finansų politika negalima. Tačiau kai skaičiai tampa dogma, kyla pavojus iškreipti ir sužlugdyti verslą, finansų stabilumą ir net valstybės ekonominius pagrindus.
Nereikia toli ieškoti pavyzdžių. Visų diktatūrinių valstybių lemtis buvo ir yra panaši, o juk jose viskas kruopščiai planuojama, įvelkama į aiškius skaičius ir procentus. Pernelyg didelis aritmetinio planavimo polinkis, sustabarėjusi mokesčių sistema prie bankroto slenksčio privedė ir demokratines Islandiją bei Latviją.
Ar nepanašiai elgiasi ir Lietuvos valdžia, sulaukusi palaikymo tos pačios eurokomisarės, dabar tapusios valstybės galva? Juk būtent ji aiškino, kad privalu mažinti vartojimą, o antikrizinis planas yra pernelyg švelnus. Šiandien visi matome, kaip nuo tokios politikos susitraukė šalies ekonomika ir nukentėjo Lietuvos biudžetas.
Tikėtina, kad šiek tiek atitrūkusi nuo skaičių sugestijos naujoji Lietuvos Respublikos Prezidentė pakeis savo požiūrį į kai kuriuos dalykus. Ir, kaip ji pati pažadėjo, padės mums visiems šiuo sunkiu laikotarpiu.
Nors pagal Konstituciją prezidento galios nėra labai didelės, D.Grybauskaitės charakteris įkvepia viltį, jog bus pakeisti ir dabartinės valdžios veiklos prioritetai. Naujosios Prezidentės užuomina apie kai kurias personalijas Ministrų kabinete irgi teikia vilčių, kad su nemokšiškumu, pasipūtimu, demagogija ir nekompetencija ji nesitaikstys.
Pagrindinė šalies prezidento prievolė – užsienio politika. Valdo Adamkaus prezidentavimo metais Lietuva išsikovojo nemenką tarptautinį autoritetą. Tačiau akivaizdus ir užsienio politikos balanso tarp Vakarų ir Rytų nepaisymas.
Naujosios šalies Prezidentės kalbos rodo, jog ji linkusi valstybių tarpusavio santykius grįsti pragmatiškų interesų principu. D.Grybauskaitė ne kartą būdingu sau griežtu tonu pabrėžė, kad ekonominiu sunkmečiu mandagumo vizitai nereikalingi.
Emocijų Lietuvos užsienio politikoje tikrai pernelyg daug. Belieka viltis, kad Prezidentei pavyks sukurti racionalų ir naudingą balansą tarptautinių santykių srityje. O tai neabejotinai atsilieptų ir mūsų šalies ekonomikai bei tolesnėms valstybės raidos perspektyvoms.
