- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno miesto mokslo premija šiemet skirta profesoriui, Lietuvos mokslo akademijos (LMA) nariui Jurgiui Kazimierui Staniškiui. Pasak profesoriaus, vienas reikšmingiausių jo mokslinės veiklos etapų prasidėjo visai neseniai – jis laimėjo Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) konkursą ir tapo šios organizacijos Globalaus darnaus vystymosi nepriklausomų mokslininkų grupės nariu.
"Kaunas – vienintelis miestas šalyje, kurio vadovai prisimena ir įvertina nepelnytai dabartinėje visuomenėje užmirštus mokslininkus. Kauno miesto mokslininko premija užims reikšmingą vietą, ir tikiuosi padės atkreipti visų visuomenės sluoksnių dėmesį į tai, ką šiandien globalus ir vietinis mokslas teigia apie žmonijos galimybes išlikti, o gal ir suklestėti", – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius.
Išskirtinė užduotis
KTU Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) įkūrėjo, J.K.Staniškio, pastarųjų beveik trisdešimties metų mokslinė veikla apima pramonės darnaus vystymosi inovacijų kūrimą ir diegimą, taip pat neigiamo poveikio mažinimą aplinkai ir žmogui.
2016 m. profesorius laimėjęs JTO pasaulinį konkursą Generalinio sekretoriaus Ban Ki Moon kvietimu pradėjo dirbti Globalaus darnaus vystymosi Nepriklausomų mokslininkų grupėje. Mokslininkams buvo pavesta parengti Pasaulinę darnaus vystymosi ataskaitą – įvertinti žmonijos ekonominę, aplinkosauginę ir socialinę situaciją, sukurti globalaus darnaus vystymosi modelį ir JT šalių partnerių vyriausybėms parengti diegimo veiksmų rekomendacijas.
LMA ir Lietuvos mokslo tarybos bendru sutarimu, profesorius buvo atrinktas Lietuvos kandidatu dalyvauti šiame konkurse. Iš konkursą laimėjusių 15 mokslininkų, atstovaujančių 193 JTO valstybes nares, J.K.Staniškis – vienintelis Centrinės ir Rytų Europos regiono atstovas.
"Po trejų metų intensyvaus darbo, Pasaulinė darnaus vystymosi ataskaita "Ateitis yra dabar – mokslas darniam vystymuisi pasiekti" (angl. "Future is Now – Science for Achieving Sustainable Development’ 2019") buvo parengta laiku", – džiaugiasi J.K.Staniškis.
Ataskaita buvo pristatyta šių metų rugsėjo 23–25 d. viršūnių susitikime JT Generalinėje Asamblėjoje. Šalių narių aukščiausi vadovai pritarė ataskaitos teiginiams ir rekomendacijoms bei išreiškė norą tolimesniam bendradarbiavimui, sprendžiant gyvybiškai svarbias žmonijos problemas.
Reikšmingas dešimtmetis
Šiuo metu vyksta Pasaulinio darnaus vystymosi ataskaitos diegimo regioniniai konsultaciniai forumai, kuriuose dalyvauja regiono valstybių politikos, mokslo ir visuomenės atstovai, JT atsakingi darbuotojai, nepriklausomų mokslininkų grupės nariai.
"Toks renginys jau įvyko Europoje, Briuselyje. Prieš kelias dienas grįžau iš Konsultacinio forumo Džakartoje, Indonezijoje, kuriame Pasaulinio darnaus vystymosi perspektyvas aptarė Azijos ir Ramiojo vandenyno valstybės. Tai regionas, nuo kurio vystymosi krypties ir sėkmės priklausys visos žmonijos likimas", – pasakoja J.K.Staniškis.
Profesorius atkreipia dėmesį, kad darnaus vystymosi tendencijos daugelyje šalių yra teigiamos, tačiau jos vyksta per lėtai. Ataskaitoje pabrėžiama, kad reikiamą įgyvendinimo pagreitį reikia pasiekti per ateinančius dešimt metų, nes vėliau planetoje prasidės negrįžtami globalios ekosistemos pokyčiai.
"Šiandien reikalingos struktūrinės ekonomikos, vartojimo ir gamybos bei paslaugų sistemų, vertybių transformacijos. Jeigu kviesime visuomenę "teisingai" elgtis neatlikę minėtų struktūrinių transformacijų, t.y. "blogoje" sistemoje, sunku tikėtis reikalingų pokyčių apskritai", – paaiškina KTU APINI įkūrėjas.
Mokslininkai įspėja, kad yra keturi darnaus vystymosi sėkmę lemiantys procesai, kurie blogėja globaliai.
"Tai – didėjanti socialinės atskirtis, mažėjanti biologinė įvairovė, klimato kaita ir augantis atliekų susidarymas. Viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurių minėtos problemos tik aštrėja, yra neteisingi vartojimo įpročiai ir verslo bei gamybos būdai, kurie darnaus vystymosi požiūriu tiesiog nepriimtini nei lokaliai, nei globaliai", – teigia mokslininkas.
Profesorius sako, kad reikia nuolat tobulinti ir sėkmingai diegti naujus valdymo principus – individualius ir kolektyvinius žmonių veiksmus, ekonomines ir finansines priemones, atsakingą vartojimą ir darnią gamybą, mokslą ir technologijas, grįstus ilgalaike perspektyva. Labai svarbu skirti prioritetą socialinių problemų sprendimui, tausoti gamtinius išteklius ir energiją, nenaudoti toksinų ir nedegraduojančių medžiagų.
"Tai yra vienintelė globalaus darnaus vystymosi įgyvendinimo garantija", – pabrėžia J.K.Staniškis.
Svarbūs akcentai
Nepriklausomų mokslininkų grupė pasiūlė originalų Pasaulinio darnaus vystymosi modelį – sistemą, kuri apjungia pagrindines šešias globalaus vystymosi sritis: žmonių gyvenimo kokybė ir galimybės, darni ir teisinga ekonomika, aprūpinimo kokybišku maistu sistemos, energijos prieinamumas ir dekarbonizacija, miestų ir priemiesčių darnus vystymasis, globali ekosistema.
"Trumpai tariant, globalaus darnaus vystymosi modelio centre yra žmogus, jo vertybės ir gyvenimo kokybė", – pastebi profesorius.
Tokie sprendimai, pasak mokslininko, būtini globaliam, regiono, šalies, miesto ar verslo vystymuisi.
"Todėl tarpsritiniai moksliniai tyrimai skubiai turi įgyti kitą pagreitį ir iš esmės pakeisti studijų turinį. Tai labai taikytina ir Lietuvos mokslo bei studijų sistemai", – sako J. K.Staniškis.
Įvertino du mokslininkus
Kauno miesto mokslo premija skiriama kasmet mokslininkams už ilgametę aktyvią ir reikšmingą mokslinę veiklą, aukščiausius mokslo pasiekimus ar novatoriškas mokslines idėjas ir jų įgyvendinimą Kaune.
Premijos dydis siekia 5 tūkst. eurų.
Mokslo premijos skiriamos nuo 2013 m., o 2015 m. numatyta galimybė teikti dvi premijas: vieną už nuopelnus fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ar technologijos mokslų srityje, kitą – už socialinius ir humanitarinius mokslus.
Šiemet Kauno mokslo premija taip pat skirta Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Gintautui Mažeikiui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Užkrečianti gimnazistų motyvacija3
Jaunieji Kauno jėzuitų gimnazijos robotų užkalbėtojai sužavėjo pasaulį. Iš varžybų Hjustone moksleiviai grįžo su ypatingu apdovanojimu. ...
-
Kauno kolegijos palinkėjimas ketinančiam studijuoti: atrask savo arkliuką1
„Atrask savo arkliuką“ – skambia žinute, o kartu ir linkėjimu Kauno kolegija pasitinka tuos, kurie šiemet dairosi studijų ir laukia artėjančio bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas laikotarpio. Pasak kolegijos atstov...
-
Mokslininkai įspėja: daugėja klimato kaitos keliamų grėsmių10
Ekstremalėjantys gamtos reiškiniai žmonėms kerta per kišenę. Mokslininkai skelbia, kad klimato kaita jau po 20 metų pasaulį gali priartinti prie ekonomikos krizės. Tačiau keisti įpročius ir spręsti globalią problemą pasiryžę ne vis...
-
Mirusiųjų gyvenimas internete: kokia grėsmė?9
Apie mirusių žmonių paskyras internete ir kokią grėsmę tai kelia, LNK žurnalistas kalbėjosi su „Nord Security“ atstove Laura Tyrylyte. ...
-
Užfiksuotas besisukantis objektas danguje: kas tai buvo?20
Vėlų ketvirtadienio vakarą Lietuvos danguje pasirodęs šviečiantis besisukantis objektas jį mačiusiems sukėlė įvairių emocijų ir klausimų. Reginį buvo galima pamatyti įvairiuose šalies miestuose. Besisukantį objektą užfiksavę sk...
-
Į Žemę po šešių Kinijos kosminėje stotyje praleistų mėnesių grįžo trys taikonautai3
Į Žemę po šešių kosminėje stotyje „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) praleistų mėnesių saugiai grįžo trys Kinijos taikonautai. ...
-
Medikus rengiantys universitetai vienija jėgas ir nori būti išgirsti4
Du stiprūs šalies akademinės medicinos centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU) – suvienijo jėgas ir pakvietė visuomenę ir politikus opiai diskusijai Lietuvos sveikatos forume „Unive...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“6
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...