- Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Pasistengė: paroda „Matymai“ – būrio vietinių ir kitų rajonų gyventojų rezultatas.
-
Pasistengė: paroda „Matymai“ – būrio vietinių ir kitų rajonų gyventojų rezultatas.
-
Pasistengė: paroda „Matymai“ – būrio vietinių ir kitų rajonų gyventojų rezultatas.
-
Pasistengė: paroda „Matymai“ – būrio vietinių ir kitų rajonų gyventojų rezultatas.
-
Pasistengė: paroda „Matymai“ – būrio vietinių ir kitų rajonų gyventojų rezultatas.
-
Pasistengė: paroda „Matymai“ – būrio vietinių ir kitų rajonų gyventojų rezultatas.
-
Pasistengė: paroda „Matymai“ – būrio vietinių ir kitų rajonų gyventojų rezultatas.
-
Pasistengė: paroda „Matymai“ – būrio vietinių ir kitų rajonų gyventojų rezultatas.
-
Pasistengė: paroda „Matymai“ – būrio vietinių ir kitų rajonų gyventojų rezultatas.
-
Pasistengė: paroda „Matymai“ – būrio vietinių ir kitų rajonų gyventojų rezultatas.
-
Pasistengė: paroda „Matymai“ – būrio vietinių ir kitų rajonų gyventojų rezultatas.
-
Pasistengė: paroda „Matymai“ – būrio vietinių ir kitų rajonų gyventojų rezultatas.
-
Pasistengė: paroda „Matymai“ – būrio vietinių ir kitų rajonų gyventojų rezultatas.
-
Pasistengė: paroda „Matymai“ – būrio vietinių ir kitų rajonų gyventojų rezultatas.
-
Pasistengė: paroda „Matymai“ – būrio vietinių ir kitų rajonų gyventojų rezultatas.
-
Pasistengė: paroda „Matymai“ – būrio vietinių ir kitų rajonų gyventojų rezultatas.
-
Pasistengė: paroda „Matymai“ – būrio vietinių ir kitų rajonų gyventojų rezultatas.
-
Pasistengė: paroda „Matymai“ – būrio vietinių ir kitų rajonų gyventojų rezultatas.
-
Pasistengė: paroda „Matymai“ – būrio vietinių ir kitų rajonų gyventojų rezultatas.
-
Pasistengė: paroda „Matymai“ – būrio vietinių ir kitų rajonų gyventojų rezultatas.
-
Pasistengė: paroda „Matymai“ – būrio vietinių ir kitų rajonų gyventojų rezultatas.
-
Pasistengė: paroda „Matymai“ – būrio vietinių ir kitų rajonų gyventojų rezultatas.
Vasarą su fotoaparatais išmaišę Vilijampolę, vietiniai ir kitų rajonų gyventojai pristato bendrą šį rajoną pristatančią parodą „Matymai“.
Susipynę prisiminimai
Kauno miesto žemėlapyje – Vilijampolė, o miestiečių lūpose vis dar Slabodkė ar Slabada, kelia pačių įvairiausių asociacijų ir budina skirtingus prisiminimus. Antai, dar prieš kelerius metus šviesaus atminimo muziejininkas Osvaldas Daugelis seilę rijo kalbėdamas apie stipriai gazuotą saldų limonadą ir riebiu kremu perteptus orinius pyragėlius, kurių buvo galima rasti tik vienoje Vilijampolės konditerijos parduotuvėje. Rašytojos Raimos Zander atmintyje iškilo eglišakės, kaimynams rodydavusios kelią į velionio namus, vietinė gyventoja, pravarde Dantystka, skaudančius vyrų krūminius dantis gydžiusi samagonu, ilgaplaukė, ilgakojė gražuolė liaunu liemeniu, kuriai vaikinų dėmesio pavydėjo visos kiemo paauglės, delno dydžio pieninis šokoladukas, įkainotas 35 kapeikomis, ir figos, už kurių kilogramą pardavėja anuomet prašė 1,1 rublio.
Visai neseniai „Kauno dienos“ kalbintas gidas, kaip sako pats – trečios kartos kaunietis, vaikystę ir paauglystę leidęs Vilijampolėje, Laimonas Užomeckis dalijosi prisiminimais apie sėkmingus pirkinius vietos turgavietėje, kurioje buvo galima įsigyti ne tik vaisių, daržovių, mėsos produktų, buitinės technikos, bet ir balandžių ar pačių gražiausių žuvyčių namų akvariumui.
„Tuščiomis namo negrįždavome, nes tėtis buvo didelis gyvūnų mylėtojas“, – prisiminus spalvotas žuveles ir tokius pat gražius jų pelekus, L.Užomeckiui prieš akis iškilo Juozo Statkevičiaus siluetas. Žinomas dizaineris anuomet čia taip pat gyveno. Plevėsuojančiais lietpalčio skvernais traukė konservatyvių vietinių dėmesį ir kurstė jų apkalbas.
O kaip jūs matote Vilijampolę? (Vilmanto Raupelio nuotr.)
Kiekvienam savo
Paklausti apie Vilijampolę, vyresnieji miestiečiai prisimins kruviną žydų istoriją, Kauno getą ir senuosiuose medinukuose ant palangių likusias žymes nuo sudegusių menoros žvakių. Šia tema turės ką pasakyti ir gidas Deimantas Ramanauskas, gyvenantis Vilijampolėje ir čia vedantis ekskursijas, o savo kelionę tradiciškai pradedantis nuo A.Krikščiukaičio gatvės 21-ojo namo – statinio, nuklijuoto skirtingų dydžių veidrodžių šukėmis, simbolizuojančiomis sudaužytus žmonių likimus. Atsvara aštrioms jų briaunoms – ryškios spalvos, reiškiančios, kad Vilijampolės istorija ne visą laiką buvo tokia tragiška. Tiesa, daliai žmonių šis rajonas iki šių dienų atrodo šiurpus ir pavojingas. Vaikščioti čia esą nesaugu, o alkūne į nugarą galima gauti net ir dienos metu.
„Čia niekis, lyginant su 1995-aisiais ar 2000-aisiais“, – už galvų stversis vietiniai, prisiminę Kauno kriminalinio pasaulio šulus, kurių pėdsakai jau seniai ataušę.
Kalbėdamas apie Vilijampolę, kažkas būtinai atvers istorijos puslapį, kai čia buvo apstu fabrikų, tokių kaip trikotažo fabrikas „Silva“, mechanizacijos priemonių gamykla „Grandis“, gumos gaminių gamykla „Inkaras“, kelios lentpjūvės, baldų fabrikas, koklių gamykla, kailių, mezgimo, dailės ir kitokių dirbinių įmonės.
Paklausti, be ko neįsivaizduoja Vilijampolės mikrorajono, dalis kauniečių įvardys buvusią Lietuvos veterinarijos akademiją ar uostą, įsikūrusį prie Nemuno, Raudondvario plente, kur žiemoja Kauno upeivių laiveliai.
„O kur dar mūsų Lampėdžiai su automobilių kamščiais pamiškėje?“ – sąrašą užbaigs maudynių gerbėjai, žiemą virstantys aktyviais čiuožėjais ant tvirto karjero ledo.
Žvilgsnis per fotoaparatą
Kai kuriuos iš išvardytų Vilijampolės objektų nuo rugsėjo pradžios galima pamatyti ir fotografijų parodoje „Matymai“. Priešingai nuo daugelio kitų, šios parodos bendraautoriais tapo daugiau nei dvi dešimtys miestiečių, kiek anksčiau minėtas gidas D.Ramanauskas ir fotografas Jonas Danielevičius. Apsiginklavę profesionaliais fotoaparatais ir mobiliaisiais telefonais, dar liepą entuziastai leidosi į ekskursiją po Vilijampolę ir bandė įamžinti tai, su kuo jiems asocijuojasi rajonas, esantis Neries ir Nemuno dešiniajame krante, prie upių santakos.
Vilijampolė, o miestiečių lūpose vis dar Slabodkė ar Slabada, kelia pačių įvairiausių asociacijų ir budina skirtingus prisiminimus.
„Išties tai tikėjomės, kad atvyks daugiau Vilijampolės gyventojų, tačiau taip jau išėjo, kad į fotoekskursiją susirinko daugiau žmonių iš kitų rajonų“, – pastarųjų dėmesį, anot parodos kuratorės, „Fluxus“ veiklų fasilitatorės Gitos Balžekaitės, bene labiausiai kaustė Vilijampolės mediniai namai, menantys tarpukario kaimą, prisidengiantį dabartinio miesto kultūra.
Vietinių žvilgsnis esą kiek kitoks – gilesnis, labiau suasmenintas, todėl jų nuotraukos pasakoja apie vaikystės žaidimų vietą, parduotuvę, kurioje buvo prekiaujama ledais už 4 kapeikas ar tvorą, kuri dar prieš dešimtį metų buvo su visais vinimis ir neapsilaupiusiais dažais.
„Parodoje yra ir mano darbas – apleista sodyba šalia mano namų. Įdomu stebėti tos vietos aplinką“, – paprašyta įvardyti daugiau lokacijų, kurios, jos manymu, iliustruoja Vilijampolės veidą, G.Balžekaitė nepažėrė ilgo sąrašo. Jau penktus metus šiame rajone gyvenanti moteris labiausiai mėgsta Neries parką. Ten ji eina pasivaikščioti, ten mielai nusivestų ir svečius iš kitų miestų.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Yra daugiau minčių
Liepą vaikščiojant po Vilijampolę, spragsėjo ne tik ekskursijos dalyvių fotoaparatų mygtukai. Viso pasivaikščiojimo metu netilo kalbos. Vietiniai gyventojai dalijosi prisiminimais, girdėtų istorijų nuotrupomis, svečiai iš kitų rajonų jų klausė ir klausinėjo. Kažkam buvo smalsu išgirsti, kurioje vietoje stovi daugiabutis, aplinkinių vadinamas Holivudu, ar tikrai „Villulos“ restorane anuomet koncertavusi atlikėja Džorana Butkutė apsižodžiavo su Henyte, kur iškeliavo Sąjungos aikštėje stovėjęs paminklas komjaunuoliams ir kiek autobusų dabar yra „Kauno autobusų“ parke, kurio filialas Raudondvario plente atidarytas dar 1989-aisiais.
Išgirsti pasakojimai, pasak parodos kuratorės, įkvėpė naujoms mintims – fotografijų parodai, kurios darbai primintų kaip tam tikros vietos atrodė anksčiau ir kaip atrodo dabar.
„Tik kol kas nežinia, kada tai įvyks“, – G.Balžekaitė įvykių neforsavo.
Miestiečius ji ragino labai nedelsti ir užsukti į bendruomeninių fotografijų parodą naujoje „Kita Neries pusė“ erdvėje, Jurbarko g. 2. Pamatyti darbus ir per juos iš naujo susipažinti su Vilijampole bus galima iki rugsėjo 24 d. Ši paroda –„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nemuno pakrantės virs fantazijos, gamtos ir istorijos įkvėpto meno galerija
Iki pat kito savaitgalio Panemunės ir Šančių paplūdimiuose, Nemuno saloje, vyks Upės ir Žemės meno pleneras, kurio dalyviai iš natūralių gamtinių medžiagų kuria pasirinktos vietos savitumą atspindinčius kūrinius, integruojant juos ...
-
K. Navakas ir bohemiški nuotykiai3
Maironio lietuvių literatūros muziejuje trečiadienį rinkosi neabejingieji poeto, rašytojo, vertėjo Kęstučio Navako kūrybai ir jo asmenybei. Čia skambėjo eilės ir prisiminimai. ...
-
Gyvūnų pėdsakais su M. Čepuliu1
Kaunas gausus ne tik invaziniais gyvūnais, bet ir smalsiais žmonėmis. Į gamtos fotografo Mariaus Čepulio knygos pristatymą plūdo minios. Norintys netilpo net ant bibliotekos laiptų. ...
-
Karališkajam mecosopranui scenoje svarbiausia – vaidmuo1
Paskutinę pavasario dieną Pažaislio muzikos festivalį pradės prancūziškosios romantikos kūrinių programa, kurią pristatys britų karališkasis mecosopranas dama Sarah Connolly. „Labai svarbu domėtis tuo, kas vyksta aplink, eiti į ...
-
Dizainerė G. Labanauskaitė: pati gražiausia kūryba gimsta tamsoje3
„Nors regime, neretai daug ko nematome“, – neabejoja dizainerė Gretė Labanauskaitė. Kauno paveikslų galerijoje pristatoma jos atskirtį tarp neregių ir reginčiųjų mažinanti paroda „Pasimatuok jausmą“. ...
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės4
Karštam stiklui įkvepianti gyvybę, menininkė Irina Peleckienė savo darbais kalba apie jo trapumą, kuris lygiai toks pats, kaip ir žmogaus gyvenimas. ...
-
Kultūros forumas: kaip auginti kultūrinį verslumą didžiuosiuose miestuose ir regionuose?7
„Kultūra ir kūryba yra visur, jos būtinos kasdieniam gyvenimui. Vis dėlto tai pastebime tada, kai jų nebelieka“, – tokį perspėjimą kultūros politikos lauko žmonėms siunčia pagrindinis šių metų Nacionalinio kultūros forum...
-
T. Norvila-Morfai: gatvės menas yra gyvas kaip ir pats miestas9
„Kurdamas gatvės meną, susitaikai su tuo, kad tavo kūriniai nėra amžini“, – sako gatvės menininkas Timotiejus Norvila, geriau žinomas slapyvardžiu Morfai. Jis – vienas pirmųjų gatvės menininkų Lietuvoje, kurio kūrinių gali...
-
J. Rekevičiūtė: 55 kūrybinės alchemijos metai1
Šiemet menininkei Jūratei Rekevičiūtei būtų sukakę 55-eri. Jei vėl susitiktume, po pasaulį būtų pasklidęs dar ne vienas jos kūrinys – jie žmonėms tapdavo relikvija. Kauno menininkės kūrybai skirta paroda „Po angelo sparnu&ldq...
-
Į Kauną sugrįžta muzika: Gatvės muzikos dieną kvies ne tik klausytis, bet ir šokti1
Gegužės 18 d., šeštadienį, Kaune skambės 18-oji Gatvės muzikos diena, pakviesianti miestiečius į senamiestį ir kitas miesto erdves, kur nuo vidurdienio iki vakaro skambės įvairių žanrų muzika – nuo eksperimentinės ir instrumen...