J. Vaitkui iš Akademijos – 103-eji

  • Teksto dydis:

Rugsėjo 14 d. garbingą 103-ąjį gimtadienį šventė Akademijoje gyvenantis Jonas Vaitkus. Sveikinant jubiliatą, televizoriaus ekrane sukosi jo gyvenimo akimirkos. Nors per gyvenimą būta visko: ir džiaugsmo, ir skausmo, šiandien jis laimingas, nes gyvena apsuptas sūnaus, trijų anūkių ir šešių proanūkių meilės ir šilumos.

„Turime gražią tradiciją sveikinti 100 metų sukaktį mininčius Kauno rajono žmones, tačiau 103 metų sukaktuvininkui ranką spaudžiu pirmą kartą gyvenime. Džiaugiuosi, kad turite tokią gražią ir rūpestingą šeimą. Tai didžiausia laimė ir prasmė gyventi dar ilgiau“, – sveikindamas jubiliatą kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

J. Vaitkus gimė 1920 m. rugsėjo 14 d. netoli Šiluvos esančiame Vilkiškės kaime, ūkininkų šeimoje. Vaikystėje padėdavo tėvams, pas dėdę ganydavo karves ir mokėsi siuvėjo amato. Vietinėje mokyklėlėje baigė tris klases.

Antrojo pasaulinio karo metu dirbo siuvėju fronte: keliavo kartu su kareiviais, taisė ir siuvo jiems uniformas iki pat karo pabaigos. Vėliau grįžo į Vilkiškės kaimą, dirbo įvairius ūkio darbus.

1950 m. susituokė su kraštiete Vitalija. Porai gimė trys vaikai: dukra ir du sūnūs. Vėliau šeima atsikraustė į Sargėnus, kur gimė dar vienas sūnus.

J. Vaitkus dirbo pagalbiniu darbininku-kelininku ir tiesė pirmuosius kelius ir šaligatvius Akademijoje. Vėliau grįžo prie savo specialybės ir siuvimo fabrike tapo kontrolieriumi – važinėdavo po visą Sovietų Sąjungą, taisydavo nekokybiškus gaminius. Ten dirbo iki pensijos, vėliau dar kelerius metus sargavo parduotuvėje.

Su žmona santuokoje praleido 67 metus, iki pat jos mirties. Dar šių metų pradžioje vyras gyveno vienas Sargėnuose, savarankiškai rūpinosi savimi ir savo buitimi. Susilpnėjus sveikatai, atsikraustė pas sūnų Antaną, čia gyvena iki šiol.

Ilgaamžis visą gyvenimą buvo religingas: kiekvieną sekmadienį lankydavosi Mišiose, kiekvienais metais – Šiluvos atlaiduose, rėmė „Marijos radiją“, o šių metų pradžioje bažnyčios statyboms paaukojo nemažą pinigų sumą.

Sūnus Antanas tėtį apibūdina kaip teisingą ir sąžiningą žmogų, kuris, kol leido sveikata, buvo aktyvus bendruomenės narys. Antanas dėkingas tėvui už suteiktą galimybę mokytis aukštojoje mokykloje, už įskiepytą dorovingumą ir teisingas vertybes.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių