- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kaune apsilankę CERN ekspertai: LSMU pažanga – akivaizdi
-
Kaune apsilankę CERN ekspertai: LSMU pažanga – akivaizdi
-
Kaune apsilankę CERN ekspertai: LSMU pažanga – akivaizdi
-
Kaune apsilankę CERN ekspertai: LSMU pažanga – akivaizdi
-
Kaune apsilankę CERN ekspertai: LSMU pažanga – akivaizdi
-
Kaune apsilankę CERN ekspertai: LSMU pažanga – akivaizdi
-
Kaune apsilankę CERN ekspertai: LSMU pažanga – akivaizdi
Spalio 18-21 dienomis pažangiausios Lietuvos mokslo institucijos laikė svarbų egzaminą: šalyje lankėsi Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) atstovai. Vizito metu vyko Lietuvos asocijuotosios narystės peržiūra.
Atvykę į Kauną, ekspertai vertino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Kauno klinikų mokslo bei inovacijų veiklos pažangą, lankėsi baigiamame įrengti Branduolinės medicinos tyrimų centre, jame apžiūrėjo ciklotroną, kitą modernią tyrimų įrangą.
CERN – didžiausia pasaulyje branduolinės ir dalelių fizikos laboratorija, esanti Ženevoje (Šveicarija), plačiajai visuomenei žinoma dėl sudėtingiausio ir didžiausio dalelių greitintuvų komplekso, skirto fundamentaliems visatos jėgų ir dalelių tyrimams. Organizacija glaudžiai bendradarbiauja su mokslininkais ir tyrėjais iš viso pasaulio.
Organizatorių nuotr.
Branduolinių tyrimų centras pradės veikti šiemet
Pasak Radiologijos klinikos Branduolinės medicinos skyriaus vadovo prof. Donato Vajausko, Kauno klinikose šis centras jau baigiamas įrengti: jame šiuo metu statomas ciklotronas, kuris bus naudojamas generuoti įvairaus skilimo pusperiodžio, įskaitant ir trumpaamžius, radionuklidus, kurie svarbūs ir klinikinei medicinai, fundamentiniams biomedicinos tyrimams, ir technologiniams mokslams.
Ciklotrono įdiegimas Lietuvoje padės sukurti pasaulinio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūrą, sudarys galimybę vykdyti visaverčius mokslinius tyrimus naudojant šį dalelių greitintuvą.
Ateityje numatomas LSMU ir CERN bendradarbiavimo tolesnis vystymas, įskaitant darbų tęstinumą Baltijos šalių pažangiosios dalelių terapijos centro projekte, infrastruktūros plėtrą ir tolesnius tyrimų projektus radiobiologijos srityje, ir Branduolinės medicinos tyrimų centro kūrimą bei plėtojimą. Taip pat galima plėtra įtraukiant naujas kryptis – dozimetriją, skaičiavimo mokslą, tęstinę edukaciją.
LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis akcentavo vieną svarbiausių privalumų: kartu su Kauno technologijos universitetu (KTU) formuojamą infrastruktūrą ir daugiadalykę komandą: „Nors universitetai – du, glaudžiai bendradarbiaujame. Tai labai svarbu visoms veikloms, susijusioms su ciklotronu, branduoline medicina, kitais projektais, įskaitant genetikos tyrimus“.
Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius pabrėžė naujas galimybes, atsirandančias drauge su ciklotrono infrastruktūra: klinikinėje veikloje bus naudojami pacientams reikalingi preparatai, kurių skilimo puslaikis labai trumpas ir kurių sunku ar neįmanoma atsigabenti iš užsienio. Galimybė plėtoti branduolinės medicinos mokslą padidins Universiteto bei Klinikų konkurencingumą, bendradarbiavimą, pritrauks pacientų, kurie sparčiau sulauks sudėtingų tyrimų ir pagalbos.
Organizatorių nuotr.
Kitas žingsnis – protonų terapija
„Jūsų turima infrastruktūra labai gera jau dabar. Ar esate numatę tolesnius žingsnius – mokymus, kaip atlikti tyrimus su greitintuvais? Tai būtų pereinamasis žingsnis, kuris padėtų įgyti daugiau patirties protonų terapijoje. Jei vienas subjektas imtųsi tokios lyderystės medicininės fizikos ir, konkrečiai, greitintuvų srityje Baltijos regione, būtų skiriamas dėmesys ištekliams, moksliniams tyrimams. Tai galėtų tapti viena naujų šios srities plėtojimo krypčių ateityje“, – teiravosi CERN ryšių su asocijuotomis ir trečiosiomis šalimis vadovas prof. Emmanuel Tsesmelis.
Prof. R. Jurkevičius pažymėjo, kad kitas žingsnis – greitintuvas ir protonų terapija – veikiausiai taip pat bus žengtas Kaune, nes radioterapijos srityje per keletą dešimtmečių sukaupta daug patirties ir kompetencijų.
CERN ekspertai: pažanga – akivaizdi
Antrą kartą Lietuvoje viešinčiai CERN tarptautinių santykių direktorei, darbo grupės inciatorei Charlotte L. Warakaulle LSMU ir Kauno klinikų pažanga per pastaruosius metus paliko gerą įspūdį, ypač – naujausios diagnostikos, gydymo galimybės, mokslo tyrimų plėtra.
„Atvykome apžvelgti 5 metų Lietuvos narystę CERN. Tai – pirma tokia apžvalga. Pateiksime tarybai savo pastebėjimus.
CERN pirminė misija – dalelių fizika. Studijuojame fundamentalius materijos blokus ir juos valdančias jėgas, siekiame suprasti, kaip jos vystėsi sekundės dalį po Didžiojo sprogimo. Kad galėtume atsakyti į esminius fizikos klausimus, išplėtojome pažangias technologijas, kaip, tarkime, pozitronų emisijos tomografiją (PET), kuri vėliau plačiai pritaikyta medicinoje.
Nors šios technologijos nėra mūsų veiklos esmė – tai labai svarbios ir naudingos mūsų tyrimų pasekmės“, – apibūdino C. L. Warakaulle ir pabrėžė, kad CERN visada laukiami jauni medicinos mokslų tyrėjai.
Organizatorių nuotr.
Apžvelgti reikšmingiausi projektai
LSMU ir Kauno klinikų vadovai, mokslininkai, gydytojai ekspertų grupei pristatė reikšmingiausius su CERN tematika susijusius LSMU ir Kauno klinikų mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektuose dalyvaujančių mokslininkų grupių darbus.
Onkologijos ir hematologijos klinikos lektorė Erika Korobeinikova apžvelgė plačius partnerystės rezultatus tarp LSMU ir CERN: bendradarbiavimas trunka 7 metus, įsitraukta į protonų terapijos, radioterapijos ir dalelių terapijos projektus, įgyta naujų kompetencijų plėtoti su CERN susijusių radiobiologijos tyrimų sritį.
Siekdami telkti įvairių mokslo sričių ir krypčių Lietuvos mokslininkų pajėgas vykdant mokslinius tyrimus aktualiomis CERN tematikomis, trys Lietuvos universitetai – LSMU, KTU ir VU – 2022 m. įsteigė konsorciumą CERN-LT. Šiame konsorciume LSMU atstovauja Radiobiologijos tyrimų grupė.
Pasak Genetikos ir molekulinės medicinos klinikos vadovės prof. Rasos Ugenskienės, Onkologijos instituto mokslininkai jau ne vienerius metus atlieka radiobiologinius tyrimus su vėžinėmis ląstelėmis, ieško būdų padidinti šių ląstelių jautrumą spindulinei terapijai.
Užmegzti glaudūs ryšiai tarp LSMU ir KTU, plėtojami medicinos fizikos bei radiacinės saugos tyrimai, kuriamos naujos spinduliuotei atsparios, radioapsauginės ir biosuderinamos medžiagos, vykdomi medžiagų ir jų modifikavimo didelių energijų dalelių srautais tyrimai, kuriami radio/biožymekliai, į šiuos tyrimus integruojamos dirbtinio intelekto priemonės.
Praėjusių metų pabaigoje LSMU tapo nariu CERN Baltijos šalių grupėje (CBG, angl. CERN Baltic group), kuri jungia 13 Latvijos, Estijos, Lietuvos mokslo institucijų ir skatina inovatyvių technologijų ir mokslo tyrimų plėtrą Baltijos šalyse.
Partnerystė su CERN šiai grupei suteikia prieigą prie pažangiausių technologijų, patirties ir išteklių, skirtų remti mokslinius tyrimus ir plėtrą.
Pirmąja iš Baltijos šalių CERN asocijuotąja nare Lietuva tapo 2018-aisiais. Dabar, įvertinus, kaip Lietuva laikosi asocijuotosios narystės kriterijų ir vykdo įsipareigojimus, gali būti svarstomas mūsų šalies pasirengimas tapti tikrąja CERN nare.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje, Kaune imituojant komendanto valandą – ir inscenizuoti, ir tikri sulaikymai2
Dalyje Vilniaus ir Kauno teritorijų per karines pratybas imituojant komendanto valandą, vėlų antradienio vakarą vykdyti inscenizuoti ginkluotų asmenų sulaikymai, tuo metu sostinės policija nustatė keletą neblaivių vairuotojų, sulaikytas ir vienas n...
-
Lietuvos kariuomenės pratybos: dalyje Kauno įvesta komendanto valanda5
Šalyje vyksta Lietuvos kariuomenės pratybos „Perkūno griausmas 2024“. Viename Kauno mikrorajone įvesta komendanto valanda, tačiau gyventojai dėl to nepatirs nepatogumų. ...
-
Išankstiniai rinkimai: Kaune galima balsuoti dviejose vietose18
Gegužės 7-9 dienomis galima iš anksto balsuoti Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose bei referendume dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo. Kaune atlikti pilietinę pareigą galima dviejose vietose. ...
-
Dalyje Vilniaus ir Kauno bus įvesta komendanto valanda15
Antradienio vakarą dalyje Vilniaus ir Kauno miesto teritorijų bus įvesta komendanto valanda. ...
-
Vilniuje ir Kaune – komendanto valanda: ką verta žinoti?54
Vilniuje ir Kaune antradienį bus paskelbta komendanto valanda. Sostinėje – Viršuliškių ir Aukštųjų Panerių teritorijoje, Kaune – Palemono rajone. Kariai čia treniruosis kaip iš taikos pereiti į karo metą. Gyvent...
-
Žaliųjų atliekų aikštelės Kauno regione – viskas, ką reikėtų žinoti3
Niekam ne paslaptis, kad lietuviai visad mėgo sodininkystę, daržininkystę ir nuo senų senovės nevengia būti arti gamtos, ją puoselėja. Neatsilikdami nuo tendencijų, šiuolaikiniai Lietuvos gyventojai taip pat atsakingai rūšiuoja atlieka...
-
To kasdien nepamatysi: Kauno miesto savivaldybė apjuosta tvoromis ir smėlio maišais85
Lietuvos kariuomenė vykdo pratybas „Perkūno griausmas 2024“. Jų metu kelioms dienoms aktyvuojamos Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos. Dėl to Kauno miesto savivaldybės pastatas bus aptvertas specialiomis priemonėmis. ...
-
D. Matijošaitis: nebuvo labai etiška spausti tėtį dėl „Vičiūnų“ gamyklos Kaliningrade (interviu)64
„Vičiūnai Group“ valdybos narys Dainius Matijošaitis sako, kad jo tėvui, Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui, tekęs spaudimas dėl įmonės gamyklos Kaliningrade „nebuvo etiškas“. Pasak jo, į kilusius klausimu...
-
Kultūristai skynė pergales Latvijoje
Pirmą kartą Latvijos istorijoje Jūrmaloje, populiarioje klasikinės muzikos ir džiazo koncertų salėje „Dzintaru“, įvyko kultūrizmo „NPC Royal Combat“ varžybos, kuriose pergales skynė sportininkai iš Garliavos. ...
-
Valiutos keitimo lyderis „Valiuta24.lt“ – jau ir Kauno „Megoje“1
Valiutos keitykla „Valiuta24.lt“ – puikiai rinkai žinomas vardas, tad toliau plečia savo veiklą. Gegužės 2-ąją PLC „Mega“ (Islandijos pl. 32) atidarytas jau septintasis šalyje „Valiuta24.lt“ valiutos keit...