- Profesorė Daiva Kšanienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
„Romeo ir Džuljeta“ – dar viena sėkmingai Muzikinio teatro įveikta užduotis
-
„Romeo ir Džuljeta“ – dar viena sėkmingai Muzikinio teatro įveikta užduotis
-
„Romeo ir Džuljeta“ – dar viena sėkmingai Muzikinio teatro įveikta užduotis
-
„Romeo ir Džuljeta“ – dar viena sėkmingai Muzikinio teatro įveikta užduotis
-
„Romeo ir Džuljeta“ – dar viena sėkmingai Muzikinio teatro įveikta užduotis
-
„Romeo ir Džuljeta“ – dar viena sėkmingai Muzikinio teatro įveikta užduotis
-
„Romeo ir Džuljeta“ – dar viena sėkmingai Muzikinio teatro įveikta užduotis
-
„Romeo ir Džuljeta“ – dar viena sėkmingai Muzikinio teatro įveikta užduotis
-
„Romeo ir Džuljeta“ – dar viena sėkmingai Muzikinio teatro įveikta užduotis
Imdamasis statyti vieną sudėtingiausių pasaulinės sceninės muzikos veikalų – Sergejaus Prokofjevo baletą „Romeo ir Džuljeta“, Klaipėdos muzikinis teatras, aukštai iškėlęs meniškumo kartelę, labai sėkmingai ją įveikė.
Pirmiausia, be galo atsakinga ir sunki užduotis teko Teatro simfoniniam orkestrui. Juk šis novatoriškas S. Prokofjevo kūrinys – tai simfonija – baletas, kurio didžiulės sudėties orkestro partitūra (dvigubi, sustiprinti mediniai, padidinta varinių grupė, gausi perkusija, papildomi instrumentai bei juos garso jėga atsveriantys styginiai) persunkta simfoniniu alsavimu, perteikiančiu ištisinės dramaturginės idėjos vystymą, pagrįstą leitmotyvų epizodais. Dirigentui Robertui Šervenikui ir jo vedamam Teatro orkestrui, nepaisant vieno kito nesklandumo, manau, pavyko pasiekti gerą rezultatą: gan darniai skambėjo atskiros grupės bei instrumentiniai solo, sklandžiai, logiškai pereinant iš vieno į kitą, visiškai kontrastingą epizodą; pasiekta skambesio lygsvara tutti momentuose. Jaudino įtikinamai perteiktas kontrastas tarp dominuojančios lyrinės meilės linijos ir priešiškos sferos – neapykantos stichijos. Svarbiausia, kad girdėjome ir scenoje matėme tikrą, nesumeluotą šekspyrišką gyvenimo aistrą, konfliktą, gyvas žmogiškas emocijas, kontrastingiausius individualizuotus herojų charakterius, sukrečiančią tragediją.
Nesu šokio meno žinovė, tačiau drįstu sakyti, kad choreografija (choreografas Kirilas Simonovas) šiame balete – išskirtinai ypatinga, taikli, tiksli, jautri, nepakartojama. Nuostabu, kad nenueita pastaruoju metu neretai pasitaikančiu abstraktaus, eksperimento keliu. Talentingas choreografas K. Simonovas atrado subtilią santarvę tarp klasikinio baleto „intonacijų“ bei įvairių šiuolaikinio išraiškos šokio elementų. „Diktuojant“ S. Prokofjevo muzikai, choreografas ir kiti statytojai atrado kiekvienam personažui individualizuotą išraišką, pasitelkdami įvairiapusiškiausias choreografines galimybes – judesio prasmes, gestus, eisenos savitumus, manieras, galvos kryptelėjimus, žvilgsnius...
Nei vieno žiūrovo abejingu nepaliko baleto-tragedijos ašis – jaunuolių pora, mylinti „nepaisant lemties, priešinantis net žvaigždėms“, o ypač – trapioji-stiprioji Džuljeta. Balerina Oleksandra Borodina įstabiai perteikė muzikoje glūdintį savo herojės švelnumą, pirminį išdykėliškumą, koketiškumą, o vėliau – meilę, dvasios stiprybę, ryžtą bei tragizmą. Ir Džuljeta, ir Romeo (Roman Semenenko) iškalbinga šokio išraiška įkūnijo S. Prokofjevo lyrikoje slypintį jautriausią virpesį, begalinį švelnumą, peraugantį į aistrą, viltį ir... nusivylimą. Talkinant scenografijai ir vaizdo projekcijai (Jekaterina Zlaja, Linartas Urniežis, Andrius Stasiulis) nuostabiai išspręsta Džuljetos lemtingojo gėrimo ir mirties scena. O juk S. Prokofjevas, kurdamas šį baletą, vienu metu net svarstė – gal baletą užbaigti laimingai: Romeo ateina minute anksčiau ir randa Džuljetą gyvą. Pats kompozitorius rašė: „Priežastys, pastūmėjusios mane į šitą barbariškumą, buvo grynai choreografinės: gyvi žmonės gali šokti, mirę gulėdami nepašoks“. S.Prokofjevas, sukritikuotas, net užpultas amžininkų už Williamo Shakespeare'o profanaciją, šio sumanymo atsisakė ir sukūrė puikią, sukrečiančią kūrinio pabaigą – meilės mirties finalą. Kompozitorius paprasčiausiai negalėjo įsivaizduoti šiuolaikinio meno galimybių.
Pakerėjo linksmuolis, betarpiškasis Romeo draugas Merkucijus (Mykhailas Mordasovas), spinduliuojantis įkarščiu, užkrečiančiu humoru, kažkokiu jaudinančiu naivumu, o kartu pavergęs tyrumu bei ištikimybe. Kvapą gniaužė Merkucijaus ir Tebaldo (Arshakas Gyozalyanas) duetas – mirtinoji dvikova, stulbinęs tikslingu choreografijos išradingumu bei jos harmonija su muzika. Labai spalvinga, meili, skubri Džuljetos auklė (Daria Verovka), kilnus, didingas Tėvas Lorenco, tikintis gėriu ir priešiškų šeimų sutaikymu (Taurūnas Baužas) ir kt.
Įspūdingai išspręstos masinės scenos. Jos tiesiog trykšta temperamentu, energija ar kitokiu manieringumu (baliaus scena). Toji išradinga, tarsi rikiuotė kordebaleto linija, tariamas kvadratas itin taikliai susišaukia su S. Prokofjevo muzikos griežtumu, kampuotumu ir aštrumu.
Prasminga scenografija su vaizdo projekcijomis padėjo atskleisti subtilius pagrindinių herojų dvasinės būsenos niuansus: kryžius – tarsi lemties ženklo įvaizdis, džiaugsmingas Džuljetos skrydis bažnyčion tuoktis su mylimuoju, kruvinas horizonto raudonis mirties akivaizdoje, trupanti Šventosios Mergelės skulptūra dūžtant vilčiai ir pan.
Tikiu didele šio nuostabaus baleto sėkme ir sveikinu Klaipėdos muzikinį teatrą, siekiantį vis naujų meninių aukštumų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Pulko duktė“ į sceną sukvies žinomus šalies solistus1
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro komiška opera „Pulko duktė“ gegužės 25-26 d. publikos lauks naujoje salėje „Jūra“. ...
-
Klaipėdoje – išskirtinis renginys mėsainių gerbėjams8
Tikri mėsainių gerbėjai kviečiami į išskirtinį renginį Klaipėdoje, kuriame savo gastronominę aistrą šiam patiekalui kiekvienas turės galimybę astkleisti mėsainių valgymo čempionate. ...
-
Muziejų naktis Klaipėdoje – prabanga smalsiesiems2
Šiemet Muziejų nakties renginiai sutapo su Žuvies dienų Klaipėdoje švente ir į ją įsiliejo. Laikrodžių muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Lietuvos Jūrų muziejus ir Prano Domšaičio galerija po darbo valandų vilioj...
-
Klaipėdiečiai džiūgavo stebėdami laivų paradą11
Po metų pertraukos Klaipėdos uosto akvatorijoje surengtas laivų paradas parodė, kad klaipėdiečiai pamėgo šį renginį ir jo labai laukia. Šis renginys tapo ryškiausiu vasaros sezono pradžios šventės akcentu. ...
-
I. Kanto bibliotekoje populiarinamas piešimas gyvai
Jau pusmetį I. Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje kiekvieno ketvirtadienio pavakarę renkasi dailininkai bei žmonės, mėgstantys pozuoti. Tiek vieniems, tiek kitiems ši nedidelė kūrybinė pramoga teikia džiaugsmą. ...
-
Damoms skirtame renginyje – J. Jaručio pasirodymas ir pokalbiai su žinomomis šalies moterimis4
Paskutinį pavasario savaitgalį Klaipėdoje vyks renginys, skirtas išskirtinai dailiosios lyties atstovėms. Aktualūs pokalbiai su žinomomis Lietuvos moterimis, specialus Justino Jaručio koncertas ir aistringa dovana iš sostinės – tai ...
-
Iškilmingame baleto gala koncerte – ir pasaulinė šokio žvaigždė iš Paryžiaus
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmuose – vėl įspūdingas reginys: gegužės 17 d. 18.30 val. žinomiausi Europos šiuolaikinio šokio ir baleto atstovai susitinka Klaipėdoje Iškilmingame baleto gala koncerte, dedikuotame L...
-
D. Mauliūtė: elektrinė gitara plius filosofija3
Virtuoziškais elektrinės gitaros garsais ne tik Klaipėdą jau kurį laiką stebinanti „Žemynos“ gimnazijos abiturientė Dominyka Mauliūtė, surengusi finalinį savo koncertą Juozo Karoso muzikos mokyklos baigimo proga, išskubėjo...
-
„Atplaišos“ nukėlė į Savaną
„Galerijoje Lyceum“ atidaryta jaunosios kartos menininkės Verdenės Monikos Valkiūnaitės aliejinės tapybos paroda „Atplaišos“. Šią parodą sudaro paveikslai iš kūrybinio dailininkės ciklo „Savanos&ldquo...
-
Naktinės pramogos „drive-in“ kine Klaipėdoje tęsiasi ir šį savaitgalį
Šį savaitgalį „Kino zona“ ir vėl kviečia klaipėdiečius į pamėgtą naktinę pramogą – kiną iš automobilio. ...