- Venantas Butkus
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Išslaptinta kreiserio „Edinburgh“ paslaptis atskleidė įdomių detalių apie britų ir sovietų ryšius karo metais.
Nutraukta tyla
Išslaptinus ilgam nutylėtą „Edinburgh“ istoriją, paaiškėjo, kodėl Didžiosios Britanijos ir SSRS susitarimu nuo Antrojo pasaulinio karo laikų Barenco jūros dugne gulinčios kreiserio nuolaužos buvo paskelbtos „karo kapu“. Toks šių nuolaužų statusas leido jas apsaugoti nuo gelbėtojų bendrovių ir lobių medžiotojų dėmesio.
Kelionėje iš Murmansko į Jungtinę Karalystę kreiseris „Edinburgh“ gabeno daugiau nei penkias tonas aukso luitų.
Paaiškėjus čiai aplinkybei, daug kam galėjo kilti pagunda apiplėšti nuolaužas.
Neseniai miręs britų žurnalistas Barrie Penrose,as (1942–2020) buvo vienintelis šios profesijos atstovas, tiesiogiai stebėjęs visą dramatišką gelbėjimo operaciją, skirtą pakelti sovietinio aukso krovinį iš 1942 m. gegužės 2 d. nuskendusio kreiserio „Edinburgh“.
Kūrinys: B.Penrose,o knygos „Stalino auksas. „HMS Edinburgo“ istorija ir jo lobis“ 1983 m. leidimas. / Redakcijos archyvo nuotr.
Knygoje „Stalino auksas. „HMS Edinburgo“ istorija ir jo lobiai“ jis išsamiai aprašė paskutinę kreiserio kelionę, lemtingą mūšį ir visų laikų sėkmingiausią lobio ieškojimo istoriją.
Taip pagaliau buvo nutraukta ilgai tvyrojusi tyla apie anglų kreiserio gabentą auksą.
Paslaptingas krovinys
Buvo pats Antrojo pasaulinio karo įkarštis Atlanto vandenyne, kai 1942 m. balandžio 28 d. kreiseris „Edinburgh“ paliko Murmansko uostą lydėdamas prekybinių laivų vilkstinę, vykstančią į Angliją.
Prieš pat išplaukiant, kreiseris buvo nutemptas prie tolimos uosto krantinės. Žaibiškos operacijos metu iš sandėlio į laivą buvo perkeltos 93 dėžės ir paslėptos tuščioje šaudmenų kameroje. Apie jų turinį kol kas žinojo tik sovietinis ryšių karininkas Sergejus Zinovjevas. Dėžėse gulėjo 465 aukso luitai. Tai buvo mokestis už ginkluotę, kurią į Sovietų Sąjungą pristatė Didžioji Britanija ir JAV.
Gelbėjimas: sovietinio aukso paieškos istorija pristatyta K.Jessopo ir Neilo Hansono knygoje „Goldfinder“. / Redakcijos archyvo nuotr.
Lengvasis kreiseris, Škotijos sostinės garbei pavadintas „Edinburgh“, aišku, nebuvo skirtas kroviniams gabenti. Jis buvo suprojektuotas kaip modernus laivas, aprūpintas įspūdinga radarų sistema, galinga ginkluote ir žvalgybiniais hidroplanais. Aštuonios turbinos, kurių bendra galia buvo 80 tūkst. AG, leido 187 m ilgio plieniniam monstrui pasiekti maksimalų 32 mazgų (59 km/val.) greitį. Jo įgulą sudarė beveik 800 įvairaus rango ir įvairių specialybių jūreivių.
Kontradmirolas Stuartas Bonhamas Carteris, pasirinkęs „Edinburgh“ konvojaus QP-11 flagmanu, ir kreiserio vadas Hughas Faulkneris buvo vieninteliai konvojaus palydoje, kurie žinojo, ką rusai sukrovė šaudmenų kameroje.
Paskutinė kelionė
Be „Edinburgh“ transportinių laivų, vilkstinę lydėjo 4 minininkai, 4 korvetės ir minų traluotojas, pasirengęs medžioti vokiečių povandeninius laivus. Vėliau prie vilkstinės palydos turėjo prisidėti daugiau karinių laivų.
Kelionė prasidėjo esant blogam orui. Pūga ir rūkas saugojo laivus nuo galimos vokiečių oro žvalgybos. Vėliau orai pagerėjo, bet į Škotiją plaukiantis konvojus turėjo tik siaurą perėjimą tarp ledo sienos šiaurėje ir vokiečių okupuotos Norvegijos krantų. Todėl vokiečių povandeniniai laivai patruliavo į rytus nuo Lokių salos Barenco jūroje.
Balandžio 30 d. už 187 mylių nuo Murmansko vokiečių povandeninis laivas U-456, vadovaujamas kapitono leitenanto Maxo-Martino Teicherto, paleido pirmąją torpedą. Ji pataikė į dešinį „Edinburgh“ bortą kaip tik netoli tos vietos, kur buvo laikomas auksas. Antroji torpeda sprogo pataikiusi į kreiserio laivagalį.
„Edinburgh“ prarado greitį, tačiau liko ant vandens. Jam į pagalbą atėjo du britų minininkai. Jie bandė kreiserį nutempti į Murmanską.
Įvertino: 2012 m. su išgelbėtu „Stalino auksu“ susipažino Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II. / Itv.com nuotr.
Prie Lokių salos juos užklupo trys vokiečių eskadriniai minininkai. Prasidėjus mūšiui, britai sugebėjo paskandinti vieną iš jų – „Hermann Schoemann“. Operacijai vadovavęs S.Carteris, įvertinęs stipriai pažeisto „Edinburgh“ būklę, įsakė evakuoti jo įgulą, o kreiserį torpeduoti, kad vertingas krovinys nepatektų į priešo rankas.
Britų minininkas „Foresight“ savo paskutine torpeda (kitos buvo panaudotos prieš vokiečių laivus) galiausiai gegužės 2 d. nuskandino „Edinburgh“.
Laivas nuskendo kartu su auksu, visi įgulos nariai, išskyrus 57 žuvusius, buvo nugabenti į Murmanską.
Aukso gelbėjimas
Po karo Didžiosios Britanijos vyriausybė ne kartą bandė susigrąžinti Barenco jūros gelmėse gulintį auksą. Šaltojo karo įtempti santykiai tarp Vakarų ir Rytų trukdė išspręsti šią problemą.
Pagaliau 1981 m. buvo pasiektas susitarimas tarp Sovietų Sąjungos ir Didžiosios Britanijos dėl aukso paieškos ir jo iškėlimo. Tą darbą turėjo atlikti konkursą laimėjusi patyrusio britų naro ir lobių medžiotojo Keitho Jessopo (1933–2010) įmonė.
1981 m. balandžio pabaigoje „Edinburgh“ nuolaužos buvo aptiktos 245 m gylyje maždaug už 400 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Sovietų Sąjungos pakrantės. Aukso iškėlimo darbai prasidėjo rugsėjį ir vykdavo ištisą parą.
Po ilgo buvimo vandenyje dėžės su auksu buvo subyrėjusios, jas dengė storas dumblo ir mazuto sluoksnis. Narai, naudodamiesi žemsiurbės pompomis, stengėsi pašalinti apnašas. Atrastus aukso luitus jie kraudavo į tinklą, auksas būdavo keliamas į paviršių. Sovietinio „Ingosstrach“ (draudimo bendrovė) atstovai kruopščiai registravo iškeltų luitų skaičių.
Operacija: įgula iš nuskendusio „HMS Edinburgh“ iškėlė 90 dėžių aukso. / Redakcijos archyvo nuotr.
Iš viso buvo iškeltas 431 aukso luitas, kurių bendras svoris siekė 5129,3 kg. Dėl narų nuovargio ir blogėjančių orų sąlygų spalio 5 d. darbai buvo nutraukti, o laivas „Stefaniturm“ su pakeltu auksu išplaukė į Murmanską. Likęs auksas buvo surinktas po penkerių metų. Tada buvo iškelti 29 luitai, sveriantys 343,3 kg. Barenco jūroje liko penki 60 kg svorio aukso luitai.
Iš „Edinburgh“ iškeltas auksas buvo dalijamas laikantis pasiekto susitarimo. Gelbėtojai kaip mokestį už darbą gavo 45 proc. išgelbėto aukso. Iš likusių 55 proc. vienas trečdalis atiteko Didžiajai Britanijai, du trečdaliai – SSRS.
Vienas iš iškeltų aukso luitų eksponuojamas Rusijos deimantų fonde, kitas laikomas Anglijos banko aukso saugykloje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilties bėgimas užliejo Klaipėdą
Sekmadienis Klaipėdoje buvo išskirtinis – centrinė miesto dalis automobiliais buvo nepasiekiama, nes čia vyksta Vilties bėgimas, skirtas solidarizuotis su onkologinėmis ligomis sergančiais žmonėmis. ...
-
Klaipėdos sezoną pradės vandens autobusas
Klaipėdoje nuo sekmadienio Danės upe pradeda plaukti vandens autobusas. ...
-
Šventėje – kvapai ir nuostaba6
Šeštadienio popietę Žuvies dienos Klaipėdoje renginiai turėjo įsibėgėti. Taip ir buvo, tiesa, kai kuriems jų pakišo koją tam tikros aplinkybės, bet taip gal ir įdomiau. ...
-
Priesaika Tėvynei – jautrus šventės akcentas3
Antrąją, „Žuvies dienų Klaipėdoje“ šventės dieną vyko keli oficialūs, kartu jautrūs renginiai. Vienas jų – jaunųjų karininkų bei šaulių priesaikos ceremonija. ...
-
„Meridianas“ tradiciškai pakėlė bures: šiemet – ypatinga proga
Tradiciškai pažymint vasaros sezono pradžią, Klaipėdos simbolis „Meridianas“ penktadienio vakarą pakėlė bures. Istorinio jūrinio paveldo eksponatas po atviru dangumi savo burėmis Klaipėdą šiemet puoš jau dešim...
-
Pagalba Klaipėdoje apsistojusiems ukrainiečiams tebeteikiama
Prabėgus keleriems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, Klaipėdoje apsistojusiems ukrainiečiams vis dar skiriama tiek materialinė parama, tiek sprendžiami apgyvendinimo, vaikų ugdymo ar globos savivaldybei pavaldžiose uostamiesčio įstaigose, svei...
-
Klaipėdoje siūloma branginti automobilių stovėjimą, numatyti nemokamas dvi valandas17
Klaipėdoje siūloma koreguoti automobilių stovėjimo zonų ribas, dėl to dalyje uostamiesčio paslauga brangtų, tačiau kartu ketinama numatyti nemokamas dvi valandas vairuotojams pietų metu. ...
-
Atkurta Šv. Jono bažnyčioje kabojusi istorinė atminimo lenta13
Nors Šv. Jono bažnyčia tebėra tik senųjų klaipėdiečių atmintyje, ketinimai ją atkurti yra realūs. Penktadienį, kai Klaipėda jau buvo pradėjusi vasaros sezono atidarymo šventės linksmybes, į jų gausą įsiliejo šios bažny...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos11
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Dulkes uostamiesčio gatvėse laistys vandeniu12
Nusistovėjus šiltiems ir sausiems orams, atmosferoje padaugėjo kietųjų dalelių. Gyventojai piktinasi, kodėl nedrėkinama gatvių danga, tačiau savivaldybė tikina, kad centrinėse miesto gatvėse laistymo darbai prasidėjo jau prieš porą ...