„Budžio“ tragedija jūrinių svajonių nesudaužė

Trenkėsi į uosto molą

1933 m. liepos 15 d. yra viena juodžiausių Lietuvos jūrinėje istorijoje, nes prie šiaurinio molo sudužo jachta „Budys“, apie ką liudija ant molo pastatytas inkaras.

1933 m. liepos 14 d. į Klaipėdą atvyko būrelis jūrų skautų iš rytų Lietuvos. Jie tikėjosi išplaukti su „Budžiu“ į jūrą.

Išvakarėse smarkavęs vakaris ryte nurimo. Jūra vis dar buvo nerami. „Budžio“ variklis tarsi ką nujausdamas nesidavė užvedamas. Uosto vilkikas ištempė skautų jachtą jūron.

Kai vilkstinė pasiekė uosto vartų vidurį, kažkas paleido vilkimo trosą. Jachta iškart neteko greičio ir tapo nevaldoma. Uosto vartų srovės ją apsuko ir ėmė nešti link šiaurinio molo. Išmestas inkaras nelaikė. Molui artėjant, trys įgulos nariai – V. Amulevičius, E. Jasiukevičius ir V. Šidlauskas – neišlaikė įtampos ir nepaisydami jachtos vado draudimo iššoko iš laivo. Jie tikėjosi, kad su gelbėjimosi liemenėmis saugiai išlips į krantą. Tai buvo lemtinga klaida. Visi trys į vandenį puolę jaunuoliai žuvo. Likusieji laive išliko gyvi, nors banga ir tėškė „Budį“ ant molo akmenų ir jis lūžo.

Vykęs tyrimas taip ir neišaiškino, kas buvo „Budžio“ vadas, kas įsakė atleisti vilkimo trosą.

Misija: burlaivis „Budys“, nors jo likimas ir buvo tragiškas, paskatino ne vieną tarpukario jaunuolį buriuoti ar rinktis jūrininko profesiją. / „Lietuvai.lt“ nuotr.

Burlaivis už skolintus pinigus

14,5 m ilgio ąžuolo korpuso su 75 kv. m ploto burėmis gafelinis kuteris „Budys“ Klaipėdos uoste atsirado 1925 m., kai pasieniečių kateris „Savanoris“ jį konfiskavo iš spirito kontrabandininkų. Tuomet burlaivis vadinosi „Malaya“. Jis buvo statytas Vokietijos Kylio uoste 1919 m.

Pasieniečiai laivą rengėsi parduoti iš varžytinių. Apie tai sužinoję Klaipėdos jūrų skautai laivui įsigyti iš Kaune veikusios „Moterų draugijos tautiniam laivynui remti“ gavo skolon 10 tūkst. litų.

Varžytinių metu už laivą buvo sumokėta 9 100 litų, o likusi suma liko jo remontui. Laivas buvo prastokos būklės. Motoro smagratis buvo sprogęs, burės pajuodusios, apipelijusios. Daugelį laivo remonto darbų atliko patys jūrų skautai, bet kai kuriems darbams teko samdyti specialistus. Papildomai jūrų skautus tiek patarimais, tiek finansiškai rėmė Klaipėdos krašto gubernatorius Karolis Žalkauskas, uosto valdybos inžinierius R. Visockis, Lietuvos skautų brolija.

1926 m. rudenį burlaivis buvo aptvarkytas ir leidosi į kelis bandomuosius plaukimus. Tais pačiais metais „Malaya“ gavo vardą „Budys“. Jį pasiūlė Mažosios Lietuvos krašto kultūros šviesulys Vydūnas. Laivo pavadinimas asocijavosi su skautų šūkiu „Budėk“.

Po įvykio: 1933 m. „Budžio“ tragediją mena inkaras, skirtas žuvusiems įgulos nariams atminti. / „Lietuvai.lt“ nuotr.

Buriuotojus rėmė ir uostininkai

Narcizui Prielaidai, jo broliui Zigmui, draugui Zenonui Šidlauskui laivas „Budys“ buvo ta vieta, kur įvyko jų pirmoji pažintis su jūra.

Pirmąjį jūrų skautų vienetą Klaipėdoje įkūrė Martynas Brakas, po pažinties su į Klaipėdą iš Kauno valtimis atvykusiais skautais.

1924–1926 m. jūrų skautai Klaipėdoje mokėsi jūreivystės pagrindų, sėmėsi teorinių žinių. Prie vietos lietuvininkų jūrų skautų prisijungė ir iš Lietuvos atsikėlę jaunuoliai. Pirmasis buriavimo mokytojas buvo uostininkas Veisonas.

Navigacijos ir kitų jūrinių žinių suteikė tuo metu uosto valdyboje dirbęs buvęs motorinio burlaivio „Jūratė“ kapitonas Juozas Andžejauskas, locas V. Barkšas, aktyviai buriuotojus rėmė daktaras Valteris Didžys. Klaipėdos uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas jūrų skautams perleido burinę-irklinę valtį, leido naudotis patalpomis Kopgalio forte, kur dabar įsikūręs Lietuvos jūrų muziejus.

Tragedija: „Budžio“ liekanos ant šiaurinio molo 1933 m. / „Lietuvai.lt“ nuotr.

Kelionės ir „Budžio“ buriuotojai

Įsigiję laivą jūrų skautai pakankamai aktyviai juo naudojosi. Pirmoji ilgesnė jūrinė kelionė buvo 1926 m. spalį į Liepoją, kur užmegzti kontaktai su vietos jūrų skautais.

1927 m. planuota vykti į Kopenhagą, kur vyko pasaulinis jūrų skautų suvažiavimas. Nepavyko surinkti reikiamo kiekio pinigų „Budžiui“ paruošti. Į Kopenhagą Klaipėdos jūrų skautai išvyko keleiviniu laivu. Kopenhaga aplankyta 1928 m. vasarą. Kad ši kelionė įvyktų, parama prisidėjo Klaipėdos uosto valdyba.

1929 m. „Budys“ atliko įdomiausią savo istorijoje kelionę į Visbį. Gegužės 17 d. motoro pagalba laivas išplaukė į jūrą. Tuo metu įgulą sudarė: Kristupas Plonaitis (kapitonas), Sprincas, V. Buntinas, P. Buntinas, V. Bakūnas, P. Grajauskas, B. Steponavičius, Jurgis Plonaitis, L. Knopfmileris, J. Scinskas ir J. Šneideraitis. Visi jie daugiau ar mažiau jau buvę jūroje. Kaip pažymėta laivo žurnale, gegužės 18 d. 1.30 val. prasidėjo audra, burės kiek galima sumažintos. 2.30 val. audros stiprumas siekė jau 8–9 balus. Už valandos plyšo didžioji burė. Laimei, šį kartą motoras visą kelią dirbo puikiai ir pavyko pasiekti Gotlandą gegužės 19 d. 24 val.

Tais pačiais metais rugpjūčio 16 d. „Budys“ per Piliavą pasiekė ir Karaliaučiaus uostą. Pastaroji kelionė buvo labiau pramoginė.

1930 m., jau pasikeitus įgulai, „Budys“ įvykdė didelę jūrų pratimų kelionę, išbuvęs jūroje apie savaitę laiko. 1931 m. atliko kelionę į Rygą, o 1932 m. praėjo jau be didesnių kelionių.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2023 m. kultūros ir meno sričių projektą „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.