- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Dešimt Lietuvos jūrų muziejaus išslaugytų ruoniukų grįžo į gimtąją Baltiją
-
Dešimt Lietuvos jūrų muziejaus išslaugytų ruoniukų grįžo į gimtąją Baltiją
-
Dešimt Lietuvos jūrų muziejaus išslaugytų ruoniukų grįžo į gimtąją Baltiją
-
Dešimt Lietuvos jūrų muziejaus išslaugytų ruoniukų grįžo į gimtąją Baltiją
-
Dešimt Lietuvos jūrų muziejaus išslaugytų ruoniukų grįžo į gimtąją Baltiją
-
Dešimt Lietuvos jūrų muziejaus išslaugytų ruoniukų grįžo į gimtąją Baltiją
-
Dešimt Lietuvos jūrų muziejaus išslaugytų ruoniukų grįžo į gimtąją Baltiją
-
Dešimt Lietuvos jūrų muziejaus išslaugytų ruoniukų grįžo į gimtąją Baltiją
-
Dešimt Lietuvos jūrų muziejaus išslaugytų ruoniukų grįžo į gimtąją Baltiją
-
Dešimt Lietuvos jūrų muziejaus išslaugytų ruoniukų grįžo į gimtąją Baltiją
-
Dešimt Lietuvos jūrų muziejaus išslaugytų ruoniukų grįžo į gimtąją Baltiją
-
Dešimt Lietuvos jūrų muziejaus išslaugytų ruoniukų grįžo į gimtąją Baltiją
-
Dešimt Lietuvos jūrų muziejaus išslaugytų ruoniukų grįžo į gimtąją Baltiją
-
Dešimt Lietuvos jūrų muziejaus išslaugytų ruoniukų grįžo į gimtąją Baltiją
Dešimt naujajame Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre išslaugytų ruoniukų sugrąžinti Baltijai. Jie laivu „NZ55“ buvo išplukdyti 10 km į jūrą – ten, kur daugiau žuvies ir nėra tinklų. Ruoniukai per tris mėnesius nuo 11–13 kg priaugo iki 40–60 kg, yra sveiki, stiprūs ir jau gali savarankiškai maitintis ir gyventi jūroje.
Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre dar liko devyni šiųmetinukai, pavasarį leisgyviai atgabenti į muziejų. Iš viso šiemet muziejaus specialistai gydė 22 ruoniukus, deja, trijų išgelbėti nepavyko.
Dar devyni ruoniukai liko centre. Juos gali pamatyti šio centro lankytojai.
Pasak Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, šeši iš jų po poros savaičių galės keliauti paskui savo gentainius.
„Dabar jų svoris artėja prie 40 kg ir jeigu viskas gerai, liepos vidury šie ruoniukai irgi jau maudysis Baltijoje“, – optimizmo neslėpė biologas, per daugiau nei 30 metų grąžinęs Baltijai 147 prikeltus antram gyvenimui Baltijos pilkųjų ruonių jauniklius.
Deja, dar trys ruoniukai nėra pasirengę savarankiškam gyvenimui.
„Jie kaip kokie inteligentai, nepraryja visos žuvies, o plėšo po kąsniuką, galvos nesuėda“, – pasakoja apie globotinius Arūnas Grušas.
Visi paleisti ruoniukai yra su siųstuvais, kurie visą laiką rodo, kur yra ir ką veikia gyvūnai. Pasak gyvūnus per nuotolį stebinčios vyriausiosios muziejaus biologės Lauros Lupeikaitės, kol kas gyvūnai neskuba nutolti nuo Lietuvos krantų.
„Gyvūnus žymime palydoviniais siųstuvais tęsdami tyrimą, įvertinantį mūsų paleistų ruonių išlikimą ir adaptaciją natūralioje aplinkoje, siekdami daugiau sužinoti apie jų elgseną. Šie siųstuvai mums padeda gauti informacijos ne tik apie Baltijos pilkųjų ruonių gyvenimą, bet ir apie pačios jūros būklę, – sako biologė. – Gyvūnai plaukia ten, kur yra žuvies.“
Palydovinius siųstuvus Lietuvos jūrų muziejui įsigyti padeda „Lidl Lietuva“ paramos iniciatyva. Siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į Baltijos jūros ekologiją, „Lidl Lietuva“ vykdo paramos ruoniukams iniciatyvą, prie kurios aktyviai prideda ir prekybos tinklo pirkėjai.
„Kiekvienas nupirktas „Duok ruoniukui penkis“ iniciatyvos daugkartinis maišelis tampa 0,05 eurų parama Lietuvos jūrų muziejaus vykdomai Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos veiklai. Be to, maišeliai yra pagaminti iš 50 proc. perdirbto plastiko, o naudodami jį kaip įmanoma ilgiau, pirkėjai faktiškai mažina savo plastiko naudojimą ir tausoja gamtą“, – pažymi „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė Rasa Didjurgytė.
Nuo pat projekto pradžios 2021 m. vasarą ruonių reabilitacijai surinkta apie 120 tūkst. eurų. Dalis lėšų buvo panaudota specialiems jūros žinduolių siųstuvams bei įvairioms ruonių mažylių slaugymo priemonėms, kurios naudojamos naujai atidarytame Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre, įsigyti.
Baltijos pilkieji ruoniai (lot. Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 tūkst. metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šis šildymo sezonas klaipėdiečiams ir gargždiškiams buvo pigesnis nei prieš metus1
Balandžio 29-ąją pasibaigęs šildymo sezonas Klaipėdoje ir Gargžduose buvo pigesnis nei prieš metus. Tai lėmė gamtinių dujų ir biokuro, naudojamų šilumos gamybai, bei iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos ...
-
Motociklininkų sezonas Klaipėdoje – atidarytas16
Šiandien ne tik uostamiesčio centre, bet ir Vasaros estradoje netrūksta veiksmo – čia vyksta renginys „Klaipėdos regiono motociklų sezono atidarymas 2024“. ...
-
Teatro aikštėje – ugniagesių gelbėtojų šventė2
Šiandien uostamiesčio Teatro aikštėje – šurmulys. Čia susirinkę klaipėdiečiai ir garbūs miesto svečiai švenčia šv. Florijono dieną – ugniagesių gelbėtojų profesinę šventę. ...
-
Palangoje – Europos brasbendų čempionatas3
Palangoje penktadienį oficialiai atidarytas Europos brasbendų čempionatas, pranešė Palangos meras Šarūnas Vaitkus. ...
-
Rekonstruojamame Kuršių nerijos take draudžiamas dviračių eismas1
Rekonstruojamame Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių take draudžiamas eismas, penktadienį pranešė Neringos savivaldybė. ...
-
Premjerė Klaipėdoje su pareigūnais aptarė Lietuvos sienos su Rusija stiprinimą8
Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį Klaipėdoje su Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnais aptarė Lietuvos sienos su Rusija, strateginių šalies objektų apsaugos stiprinimo klausimus. ...
-
Pratybų „Perkūno griausmas“ metu Kaune ir Klaipėdoje įsteigtos karinių operacijų teritorijos
Gegužės 2–3 d. pratybų „Perkūno griausmas 2024“ metu aktyvuotos Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos, kurios veikia Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu įsteigtose Kauno miesto ir rajono bei Klaipėdos miesto ir teritorin...
-
Skelbiamas konkursas Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija paskelbė konkursą Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo (-iosios) specialisto (-ės) pareigoms. ...
-
Atšilus orams jau maudosi Baltijos jūroje: ne šiaip sau tiek kelio iš Kauno atvažiavom7
Pajūryje – sujudimas. Palangoje tūkstančiai muzikantų iš įvairių pasaulio šalių ir pasilikusių tautiečių po laisvadienio ar net savaitgalio. Žmonės neslepia, šilta saulė vilioja kurorte dar pabūti. ...
-
Galimybės į Neringą atvykti dviračiais – laikinai nėra1
Vykstant Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių tako ruožo rekonstrukcijai, Neringos savivaldybė prašo keliautojų susilaikyti nuo kelionių dviračiais į Neringą. Šiuo metu nėra galimybės dviračiais pasiekti ne tik Nidos, Preil...