- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žvynelinę gali sukelti daugybė priežasčių, ji pradeda varginti įvairiame amžiuje – žvynelius primenantys bėrimai kamuoja net vaikus. Nesirenka liga ir pagal geografiją – nuo šios ligos kenčia ir Klaipėdos regiono gyventojai. Tad trys uostamiestyje dirbančios medikės papasakojo, kas tai per liga, kokias net gyvybei pavojingas komplikacijas ji gali sukelti, kaip žvynelinę pažaboti ir gyventi normalų gyvenimą.
Vengiama kreiptis į gydytojus
Kaip pasakoja Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovė, gydytoja dermatovenerologė Jolanta Česienė, žvynelinė Lietuvoje yra gana paplitusi. Skaičiuojama, kad šia bėrimais ant odos, nagų pakitimais ir pažeistais sąnariais pasireiškiančia lėtine autoimunine liga serga iki 3 proc. šalies gyventojų. Tai nėra kaimiškų vietovių ar didmiesčių gyventojų liga, ji visur paplitusi panašiai – Klaipėdoje taip pat gausu sergančiųjų. Be to, liga vienodai gali kamuoti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius.
„Žvynelinė yra paveldima, tad būna, kad pirma jos požymiai pasirodo vaikams, o tik tada – tėvams. Vyresniame amžiuje ligos išsivystymui įtakos turi žalingi įpročiai, antsvoris, padidėjęs stresas, medžiagų apykaitos sutrikimai, įvairios ūminės ir lėtinės infekcijos. Bet nereikia galvoti, kad liga būtinai pasirodys iki tam tikro laikotarpio – žvyneline kartais susergama sulaukus net pensinio amžiaus“, – apie klastingą ligą pasakoja specialistė.
Tiesa, nors žvynelinė dažnai gerokai paveikia žmogaus išvaizdą, vis dar vengiama lankytis pas specialistus. Štai dalis vyresnio amžiaus žmonių įsitikinę, kad liga vis dar gydoma įvairiais, neretai nemalonaus kvapo tepalais, kaip anksčiau. Jie mano, kad jų ir ligos niekas nemato, nes rečiau dalyvaujama visuomeniniame gyvenime. Kaip pastebi Respublikinės Klaipėdos ligoninės dermatovenerologė Ieva Povilaitė, tokiam elgesiui įtakos turi ir įvairūs mitai.
„Vis dar tenka susidurti su visuomenėje vyraujančiais klaidingais įsitikinimais, pavyzdžiui, išgirsti paciento ir jo artimųjų klausimų, ar liga nėra užkrečiama. Bijoma prisiliesti prie savo artimųjų, draugų, vaikų ar anūkų. Tinkamos pagalbos nesuteikimas ir nežinojimas apie naujas gydymo galimybes skatina tiesiog slėpti savo odą“, – nuogąstauja pašnekovė.
Diagnozuoti – itin paprasta
J. Česienė priduria, kad nors visų amžiaus grupių žmonėms liga paūmėja rudenį, bet į gydytojus dažniau kreipiamasi orams atšilus. Mat žiemą jų odos nemato aplinkiniai, o pavasarį atsiranda baimė apnuoginti bėrimus. Deja, toks delsimas nustatyti ir gydyti šios ligos simptomus gali pridaryti dar daugiau problemų.
„Pasitaiko, kad į gydytojus kreipiamasi dėl vos monetos dydžio psoriazinės plokštelės, o kartais tik tuomet, kai kūnas jau būna išbertas nuo galvos iki kojų. Galbūt buvo bandoma gydytis pačiam, dažniau būti saulėje, naudoti žvynelinei netinkamus vaistus, apie kuriuos pasiskaityta internetiniuose forumuose. Tokia saviveikla kartais baigiasi dar sudėtingesne liga, todėl būtina žinoti, kuo sergi, kad galėtum gydyti“, – perspėja pašnekovė.
Dažniausiai ligą identifikuoti itin paprasta – tereikia pačiupinėti ir pakrapštyti odą. Jei tai negelbsti ar beriama nelabai tipinėse vietose, pasitelkiamas dermatoskopas ar atliekama odos biopsija, kai paimamas odos gabalėlis ir jis pasluoksniui išnagrinėjamas. Tiesa, diagnozuoti ligą sudėtingiau, kai ji pažeidžia tik nagus ar sąnarius. I. Povilaitė akcentuoja, kad uždegimas vyksta ir kitose organų sistemose, žvynelinė siejama su dažnesniais širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos veiksniais: nutukimu, cukriniu diabetu, metaboliniu sindromu, hipertenzija ir dislipidemija.
„Sergant sunkios formos žvyneline, miokardo infarkto rizika padidėja bene septynis kartus, mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų – apie pusantro karto. Esant nuolatiniam stresui dėl savo odos būklės, ribojamo asmeninio ir socialinio gyvenimo, pacientai linkę turėti psichologinių negalavimų, dažniau serga depresija. Tad ligos sunkumas vertinamas atsižvelgiant ne tik į pažeistą kūno paviršiaus plotą, bet ir pačios ligos poveikį paciento gyvenimo kokybei“, – pasakoja specialistė.
Gali lemti negalią
Vienas dažniausių organizmo pažeidimų sergant žvyneline – psoriazinis artritas, kuris diagnozuojamas maždaug trečdaliui pacientų. Tai paprastai priklauso nuo ligos sunkumo, individualaus genetinio polinkio, žvynelinės formos. Klaipėdos universitetinės ligoninės reumatologė Loreta Bukauskienė perspėja, kad ligos simptomai gali būti panašūs į kitas artrito formas.
„Tai klastinga liga. Kartais ji prasideda sąnarių skausmais ir tinimu, bet tik po kelerių metų pasirodo odos pažeidimai. Nuo psoriazinio artrito kenčia net pradinukai, ji paveldima ir dažniausiai pasireiškia kas antrai kartai. Pacientams galiausiai nustatomas psoriazinis artritas, kuriuo serga iki 1 proc. visos populiacijos, ir greitai progresuojantis luošinantis artritas, nuo kurio Lietuvoje kenčia apie 3000 žmonių“, – teigia pašnekovė.
Sergant psoriaziniu artritu palaipsniui pažeidžiami sąnariai, pavyzdžiui, nelieka kažkurio piršto sąnario, pažeidžiamas alkūnės sąnarys, tad ranka visada būna sulenkta ir sunku apsitarnauti. Būna, kad liga pažeidžia kelius ir stuburą, tad sunku net judėti, nesigydant gali būti prarandamas darbingumas. Jei liga nustatoma ankstyvoje stadijoje, skiriamas gydymas uždegimą ir skausmą mažinančiais vaistais, ją galima sustabdyti. Jei sąnariai labai pažeisti, juos gali tekti protezuoti, bet tai dažnai nebepadeda užtikrinti kokybiško gyvenimo.
„Rekomenduočiau kuo anksčiau kreiptis į gydytojus ir užmegzti gerą kontaktą su jais. Juk gavus tinkamus vaistus nebejaučiamas skausmas, liga neprogresuoja taip greitai, pagerėja odos ir nagų būklė bei sugrįžtama į normalų gyvenimą“, – patirtimi dalinasi reumatologė.
Jai antrina ir J. Česienė, kuri ragina sergančiuosius nenuleisti rankų ir nemesti gydymo, jei netinka kažkurie vaistai. Juk pirma gali tekti išbandyti gydymą vietinio poveikio keratolitikais, fototerapijos procedūras ir sisteminius vaistus, kol randamas tinkamiausias vaistas. Kaip pastebi I. Povilaitė, nuo šių metų pavasario, pasikeitus biologinių vaistų eiliškumo skyrimo tvarkai, Klaipėdoje dirbantiems medikams atsirado dar daugiau galimybių padėti pacientams.
„Džiugu, kad ir Klaipėdoje jau galimas gydymas naujos kartos biologiniais vaistais, Lietuvoje jau neribojama gydytojo sprendimo teisė, kurį biologinį vaistą skirti konkrečiam pacientui. Tai dar labiau priartina prie individualizuoto paciento gydymo, kuris dažnai padeda pasiekti geresnius gydymo rezultatus“, – teigia dermatovenerologė I. Povilaitė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl planinių darbų nedidelei daliai Klaipėdos gyventojų laikinai sutriks vandens tiekimas1
AB „Klaipėdos vanduo“ informuoja, jog šį šeštadienį – gegužės 18 d. – bus vykdomi planiniai vandentiekio tinklų modernizavimo darbai, todėl nuo 8.30 iki 17 val. laikinai sutriks vandens tiekimas nedidelėje T...
-
Uostamiestyje pradės tvarkyti jaunavedžiams svarbią aikštę13
Dar šiais metais planuojama atnaujinti aikštę prie Klaipėdos santuokų rūmų. Darbai bus atliekami pagal anksčiau atliktą techninį projektą – įrengiant parkavimo vietas, daugiau žaliųjų zonų ir sukuriant vientisą vaizdą su M. ...
-
Bronzinė mergaitė – be rankos: kas galėjo nutikti?6
Bronzinės Romualdo Kvinto skulptūros „Bučinys“ mergaitė liko be rankos. Kol kas nežinia, ar tai vandalizmo, ar netyčinis atvejis. Nepaisant to, viliamasi, kad ranką pritvirtinti pavyks, kadangi nukritusi ji nesutrupėjo, tad, panaudojus tink...
-
Sugrįš tradicinis Laivų paradas
Klaipėdoje šį šeštadienį, gegužės 18-ąją, po metų pertraukos vyks tradicija tapęs 13-asis Laivų paradas. Nuo pat ryto Dangės upėje, o vėliau ir Kruizinių laivų terminale bei Kuršių mariose vyks ne tik įvairios var...
-
Atliekų kultūros egzamine klaipėdiečiai rinko maksimalius balus
Šiemet jau penktą kartą visoje šalyje vyko aplinkosauginis konkursas – Atliekų kultūros egzaminas, subūręs virš 16 000 Lietuvos gyventojų, gvildenusių ekologijos bei tvarumo klausimus. Bet kas galėjo prisijungti prie https:/...
-
„Meridianas“ išskleis Švyturių metams dedikuotas bures
Šiemet sukanka lygiai 10 metų, kai Klaipėdoje gyvuoja tradicija kiekvieną vasaros sezoną pasitikti šventiškai išskleidžiant uostamiesčio simbolio burlaivio „Meridianas“ bures. Šių metų burių pakėlimo cer...
-
Penki „Okinavos“ auklėtiniai iškovojo kelialapius į Europos čempionatą
Lietuvos jaunučių ir jaunimo čempionate susigrūmė net 22-iejų šalies kiokušin karatė klubų sportininkai. Jame čempiono titulus iškovoję kovotojai užsitikrino vietą dalyvauti Europos U16 ir U20 čempionate, vyksiančiame spalį ...
-
Klaipėdos gynimas – strateginis klausimas30
Karinio konflikto atveju Klaipėda dėl savo strateginės padėties ir ekonominės svarbos yra ypač reikšmingas mūsų valstybės miestas. Todėl uostamiesčio žmones padiskutuoti, kaip, reikalui esant, kartu ginsime Klaipėdą, pakvietė šalie...
-
Klaipėdoje – knygos „Prelato Kazimiero Stepono Šaulio dokumentai“ sutiktuvės
Šią savaitę Klaipėdoje vyks knygos „Prelato Kazimiero Stepono Šaulio dokumentai“ sutiktuvės. Apie iškilų dvasininką ir svarbų valstybininką kartu su leidinio sudarytoju istoriku Algimantu Katiliumi kalbės jo kolegė Vi...
-
Įstatymų laikytis per brangu?5
Nusprendus pašalinti memorialinę lentą, skirtą buvusiam sovietinės Lietuvos švietimo komisarui ir rašytojui Antanui Venclovai, paaiškėjo, kad šis daiktas nėra Klaipėdos savivaldybės turtas. Todėl, laikantis vie&scaro...