- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Verslinė žvejyba tiek Baltijos jūroje, tiek jos priekrantėje, o ypač vidaus vandenyse, yra ta sritis, kuri patiria didžiausią sukrėtimą dėl nuolat valdžios diegiamų suvaržymų.
Verslinės žvejybos ribojimai
Vidaus vandenyse revoliucinius suvaržymus žvejams įvedė Aplinkos ministerija. Nuo verslininkų žvejybos tinklų ir gaudyklių išlaisvintos Lietuvos upės ir ežerai. Išimtys paliktos Kuršių mariose, bet ir čia apriboti žvejybos įrankiai, jų akių dydžiai ir panašiai.
2023 m. duomenimis, Kuršių mariose verslinę žvejybą vykdė 46 įmonės.
Numatyta, kad valstybė iš žvejybos verslininkų supirkinės jų turimas kvotas ir taip Kuršių mariose uždarinės žvejybos verslus. Kol kas neaišku, kokie bus jų veiklos naikinimo tempai. Verslinė žvejyba turi apribojimo ribą iki 2026 m., po kurios bus galima gaudyti tik stintas. Kol kas nėra didesnio aiškumo, kaip bus su kitų žuvų žvejyba Kuršių mariose.
Dalis žvejų viliasi, kad po šių metų rudens rinkimų į Seimą ateis protingesnė valdžia ir žvejybos verslo naikinimas bus sustabdytas.
Siūlymai uždrausti verslinę žvejybą Seime buvo teikiami net nuo 2021 m. Tai sukėlė didelių diskusijų bangas, kai kur žvejams, ypač gyvenantiems prie Kuršių marių, pavyko įrodyti, kad visiškai uždrausti verslinę žvejybą, ypač Kuršių mariose, būtų neprotinga, nes tai pakenktų Lietuvos tautiniam paveldui.
Tvarka: kiekvienas pakeitimas ir sugriežtinimas Žuvininkystės tarnybai suteikia daugiau darbo. / Žuvininkystės tarnybos nuotr.
Kaimynai veikia sėkmingiau
Įvairūs pokyčiai dėl žvejybos vykdomi ir Baltijos jūros priekrantėje, taip pat ir atviroje jūroje.
Čia įtakos turi ir Europos Sąjunga, kuri kasmet reguliuoja žvejybos kvotų arba galimybių dydžius. Jie Baltijos jūroje yra nuolat mažinami.
Didžiuliu smūgiu rytinės Baltijos šalių žvejams – lenkams, lietuviams, latviams ir estams – tapo tai, kad nuo 2019 m. uždrausta menkių žvejyba, išskyrus jų priegaudą, kai jos patenka į kitų žuvų statomus tinklus.
Iš esmės ir Baltijos jūroje žvejyba natūraliai nyksta, nes dalis žvejų verslo dėl sumažintų galimybių nebeišsilaiko. Iš to Lietuvos žvejybos verslo, koks buvo Baltijos jūroje, pavyzdžiui, 2010 m., likę gal 40–50 proc.
Dalį lietuviško žvejybos verslo kartu su kvotomis perpirko Latvijos ir Estijos žvejai. Ir latviai, ir estai, iš kad ir gerokai sumenkusių žvejybos galimybių, sugeba išpešti daugiau naudos.
Neįtikėtina, tačiau, pavyzdžiui, Latvijoje, o konkrečiau Liepojoje, prie šio uosto švyturio, šalia buvusios šio uosto kapitono valdybos, netgi statomas naujas konservų gamybos fabrikas iš žuvų, sugaunamų Baltijos jūroje.
Latviai, veikiausiai ir estai, sugeba geriau pasinaudoti ta parama, kurią žvejybos verslui vystyti ir žuvininkystės verslui skatinti Baltijos jūros šalys gauna iš ES.
Baltijos jūros ir priekrantės žvejams bus privaloma pildyti Paukščių, žinduolių ir roplių priegaudos žurnalus.
Laivų kapitonai bus tarsi gamtininkai
Kol latviai Liepojoje statosi naują Baltijos jūros žuvų apdorojimo cechą, Lietuvos valdžia toliau konstruoja naujus apribojimus žvejams.
Netrukus turi pasirodyti nauja Žemės ūkio ministerijos patvirtinta tvarka „Dėl verslinės žvejybos jūrų vandenyse“ taisyklių pakeitimų. Griežtinama ir konkretinama tvarka dėl žvejybos laivų žurnalų pildymo.
Priekrantės žvejams rekomenduojama pildyti elektroninius laivų žurnalus, nors dar leidžiama ir popierinius, tik šie du kartus per mėnesį turės būti pateikiami tikrinti Žuvininkystės tarnybai.
Nauja yra ir tai, kad Baltijos jūros ir priekrantės žvejams bus privaloma pildyti Paukščių, žinduolių ir roplių priegaudos žurnalus. Turės būti nurodyta, kokią žalą žvejybos verslui padarė paukščiai, ruoniai, jūrų kiaulės ir kiti gyvūnai. Taip pat nurodyta įrašyti duomenis ir tuo atveju, jei jie žalos nepadarė, bet buvo pastebėti besisukinėjantys aplink tinklus.
Iš esmės Baltijos jūros žvejybos laivų kapitonai tampa tarsi gamtininkai, kurie privalės atskirti ir fiksuoti jūros gyvūnus.
Ypatinga išimtis numatyta dėl jūrų kiaulių. Jas pamatę žvejybos laivų kapitonai privalės iš karto paskambinti Žuvininkystės tarnybos specialistams, kad šie žinią apie jūrų kiaules išplatintų kitų ES šalių Žuvininkystės tarnyboms.
Žvejai privalės nurodyti ir tai, ar tinklų apsaugai nuo jūros gyvūnų, paukščių naudoja kokias nors apsaugos priemones.
Dar viena naujovė numatoma didesniems nei 17 m ilgio Baltijos žvejybos laivams. Juose nuo 2024 m. balandžio 15 d. turės būti klasifikacinių bendrovių patvirtinti žuvų laikymo patalpų planai, kuriuos turės patvirtinti ir Žuvininkystės tarnybų tikrintojai. Taip siekiama sugriežtinti sugautų žuvų gabenimo tvarką, kad žuvys kranto nepasiektų jau nemaloniai kvepėdamos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šis šildymo sezonas klaipėdiečiams ir gargždiškiams buvo pigesnis nei prieš metus1
Balandžio 29-ąją pasibaigęs šildymo sezonas Klaipėdoje ir Gargžduose buvo pigesnis nei prieš metus. Tai lėmė gamtinių dujų ir biokuro, naudojamų šilumos gamybai, bei iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos ...
-
Motociklininkų sezonas Klaipėdoje – atidarytas16
Šiandien ne tik uostamiesčio centre, bet ir Vasaros estradoje netrūksta veiksmo – čia vyksta renginys „Klaipėdos regiono motociklų sezono atidarymas 2024“. ...
-
Teatro aikštėje – ugniagesių gelbėtojų šventė2
Šiandien uostamiesčio Teatro aikštėje – šurmulys. Čia susirinkę klaipėdiečiai ir garbūs miesto svečiai švenčia šv. Florijono dieną – ugniagesių gelbėtojų profesinę šventę. ...
-
Palangoje – Europos brasbendų čempionatas3
Palangoje penktadienį oficialiai atidarytas Europos brasbendų čempionatas, pranešė Palangos meras Šarūnas Vaitkus. ...
-
Rekonstruojamame Kuršių nerijos take draudžiamas dviračių eismas1
Rekonstruojamame Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių take draudžiamas eismas, penktadienį pranešė Neringos savivaldybė. ...
-
Premjerė Klaipėdoje su pareigūnais aptarė Lietuvos sienos su Rusija stiprinimą8
Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį Klaipėdoje su Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnais aptarė Lietuvos sienos su Rusija, strateginių šalies objektų apsaugos stiprinimo klausimus. ...
-
Pratybų „Perkūno griausmas“ metu Kaune ir Klaipėdoje įsteigtos karinių operacijų teritorijos
Gegužės 2–3 d. pratybų „Perkūno griausmas 2024“ metu aktyvuotos Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos, kurios veikia Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu įsteigtose Kauno miesto ir rajono bei Klaipėdos miesto ir teritorin...
-
Skelbiamas konkursas Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija paskelbė konkursą Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo (-iosios) specialisto (-ės) pareigoms. ...
-
Atšilus orams jau maudosi Baltijos jūroje: ne šiaip sau tiek kelio iš Kauno atvažiavom7
Pajūryje – sujudimas. Palangoje tūkstančiai muzikantų iš įvairių pasaulio šalių ir pasilikusių tautiečių po laisvadienio ar net savaitgalio. Žmonės neslepia, šilta saulė vilioja kurorte dar pabūti. ...
-
Galimybės į Neringą atvykti dviračiais – laikinai nėra1
Vykstant Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių tako ruožo rekonstrukcijai, Neringos savivaldybė prašo keliautojų susilaikyti nuo kelionių dviračiais į Neringą. Šiuo metu nėra galimybės dviračiais pasiekti ne tik Nidos, Preil...