- Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai diena sutrumpėja iki vos kelių valandų ir naktis apgaubia mūsų gyvenimus, kai metai skaičiuoja paskutines dienas, norisi protingų atsakymų į kasdien kylančius egsiztencinius klausimus. Gūdžioje Žemaitijos girioje gyvenantis miškininkas, medžiotojas, Lietuvos šamanas Petras Dabrišius mokosi iš gamtos, laukinių žvėrių ir neslepia nuo žmonių savo sukauptos išminties.
Žmonės primena vilkus
– Daug metų auginate vilkus. Gerai juos pažįstate. Ar tarp žmonių ir vilkų esama kokio panašumo?
– Būdami mėsėdžiai žmonės primena vilkus. Kurie, kaip ir žmonės, gyvena gerai organizuotoje grupėje. Vadas, vaikai, šeima, viskas yra visiškai taip pat. Vilkai valdo visus žolėdžius. Žmonės irgi likę dominuoti, valdyti.
– Mums tamsiausias metų laikas yra niūrus laukimas kažko šviesaus. O kaip vilkams tos tamsybės?
– Vilkams ilgiausios naktys yra pats laimingiausias, džiaugsmingiausias laikas. Tamsoje jie puikiai mato, jaučiasi saugūs, gali be baimės medžioti. Vilkams ilgiausiomis naktimis nereikia skubėti iš laukų į mišką, baiminantis, kad patekės saulė ir jie bus lengvai pamatomi. Todėl vasarą jiems reikia suktis kur kas greičiau. Lapės kiek kitokios, jos daug laiko praleidžia urvuose. Todėl joms šviesa ir tamsa ne tokia aktuali. Iki Kalėdų visiems plėšrūnams pats geriausias laikas, jų grobis tebėra riebus, žvėrys turi prikaupę daug atsargų, pasigavę kokį zuikį mėsėdžiai gerai pasisotina. Lapkričio pabaigoje, gruodį vilkai žvalgosi sau poros. Ruja prasideda antroje žiemos pusėje. Po Naujų metų, ypač jei prisninga, žvėrys išnaudoja visus savo rezervus, žiemos pabaigoje iš jų lieka tik kaulai.
– O kaip šiuo metu jaučiasi kiti jūsų žvėrys?
– Barsukai, meškėnai, meškos jau lapkričio pabaigoje aptingsta ir ruošiasi žiemos miegui. Ilgiausią naktį jie pramiega. Meškinas Timotiejus tingi, jam jau nemalonu lauke vaikštinėti, kojos šąla, batus turi, bet nėra drąsuolių kurie jam juos apautų.
– Ar naminiai gyvuliai turi išlikimo, išgyvenimo išminties, kurios galėtų pasisemti ir žmonės?
– Su naminiais gyvuliais yra visiškai kitas reikalas. Kadangi ne visi tvartuose turi elektrą, žmonės žiemą juos pašeria anksčiau ir taip savotiškai pririša prie jų gyvenimo ritmo. Gyvuliai būdami tvarte jaučia, kad žiemą turi būti neėdę daugiau valandų. Jų ryšys su gamta jau yra nutrūkęs.
Žvėrys įspėja apie permainas
– Kodėl Kūčių tradicija susijusi su burtais, tikėjimais dvasiomis?
Dvasios vaikštinėja ir lanko žmones tamsoje.
– Viskas labai realu ir tikra. Dvasios vaikštinėja ir lanko žmones tamsoje. Naktis yra dvasių karalystė. Būtent todėl ilgiausias tamsos metas, apie Kalėdas yra laikas, kai jos gali ilgiausiai pabūti nesislėpdamos, panašiai kaip vilkai. Galbūt todėl žmonės sako, kad Kūčių naktį žvėrys prabyla žmogaus kalba. Iki žemdirbystės buvusioje medžiotojų kultūroje šis laikas buvo pats smagiausias ir žmonėms – buvo daug mėsos, nes tokiu metu lengva medžioti, ledas plonas, galima pasiruošti maisto visai žiemai. Trumpiausios dienos ir ilgiausios nakties šventė buvo susijusi su sėkminga medžiokle.
– Ar jūsų auginami vilkai jums ką nors byloja?
– Žmonės nebejaučia žemės ir visos gamtos ciklų kaitos. "Žvėrinčiuje" aptvare dabar gyvena penki vilkai, pavasarį, po vestuvių bus matyti, gal jų atsiras daugiau. Nors ir atitverti, jie tebeturi gamtos pojūtį. Jų dvasios tvora neuždarysi. Vilkai bendrauja su mišku, skirtumas tik tas, kad jiems tenkanti teritorija – mažesnė. Sunku pasakyti, kodėl, bet kartais jie visi ima kaukti. Šiemet pavasarį kaukė ir lapkričio pabaigoje vėl girdėjau tą nepakartojamą garsą. Jie nujaučia kažkokius pasikeitimus. Mes tik pagal žvėrių elgesį galime nuspėti, kad kažkas keisis.
– Gal žvėrys jums jau pakuždėjo, kokia bus ši žiema?
– Stebėdamas žvėris galiu pasakyti, kad ši žiema nebus tokia, kokia buvo pernai. Matome keistą ciklo nutrūkimą. Žiema jau lyg ir buvo, žiūrėk, ir vėl kita ateina. Žvėrys nusipenėjo, prikaupė taukų, kad pavasario sulauktų. Jei lapkritį nebuvo sniego, žiema jiems nebaisi, tris mėnesius iki kovo galima ir pabadauti. O vasario pabaigoje krankliai pradės dėti kiaušinius, paskui ir kiti paukščiai parskris, žvėrys pradės kiaušiniauti. Žmonės būtų tvirtesni, jei gimtų pavasarį. Anksčiau, kai namai būdavo ne tokie šilti, tik pavasarį gimę vaikai išgyvendavo, panašiai kaip žvėrių mažyliai. Jei šernė atsiveda paršiukų dar iki Naujųjų metų, per žiemą jie nuskursta, suvargsta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje prišvartuotas „USS New York“ – memorialas Rugsėjo 11-osios aukoms
Klaipėdą ir Niujorką skiria 6,6 tūkst. kilometrų, tačiau pastarosiomis dienomis Niujorkas simboliškai yra Klaipėdoje – čia prisišvartavęs desanto laivas „USS New York“, kurio korpuse įlydyta 7,5 tonos plieno iš ...
-
Karaliaus įprasta lietuviška vasara
Sinoptikų verdiktas – pajūryje toliau vyraus būdingi lietuviškai vasarai orai, sulauksime lietaus, karščiai neprognozuojami, bet ir labai staigaus atšalimo nebus. Tiesa, savaitės pabaiga gali būti kiek šaltesnė nei nor...
-
Klaipėdoje hidrauliniai bandymai įpusėjo: pradedamas ketvirtasis etapas
Trečiojo etapo metu uostamiestyje šilumos trasų bandymai buvo atlikti teritorijoje nuo Savanorių iki Ligoninės gatvės, taip pat apėmė Joniškės, Mokyklos, Kretingos bei Liepojos gatves. Darbai vyko sklandžiai, todėl AB „Klaipėdos ...
-
Užkrautose laiptinėse – kraupios žūties grėsmė: kaimynų prašo netylėti15
Užgriozdinti rūsių koridoriai, dviračiai ir paspirtukai laiptinėse, baldai, vazonai su gėlėmis, seni rakandai laiptų aikštelėse – visa tai gali pražudyti žmones, vos įsiplieskus gaisrui. Ugniagesiai pasiryžę atlikti patikrą tokiuose...
-
Dėl Vingio pasažo požeminės perėjos dar neapsispręsta: kaltos aukštos darbų atlikimo kainos?
Vis dar nepriimti sprendimai dėl Vingio pasažo požeminės perėjos. Prieš kelis mėnesius tikėtasi šį klausimą išspręsti, tačiau sukilus darbų atlikimo kainoms, daugiau sprendimų nepriimta. ...
-
Klaipėdoje atverta nauja erdvė: patekti bei čia sportuoti galės ir negalią turintys žmonės
Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultete duris atvėrė atnaujinta sporto salė, į kurią savarankiškai galės patekti bei čia sportuoti ir negalią turintys žmonės. Salė bus atvira ne tik universiteto bendruomenei, b...
-
Klaipėdietė įširdo: neturime vietos kur atsisėsti, – visus suoliukus okupavo girtuokliai16
Atšilus orams, uostamiesčio parkuose vaikštinėjantys klaipėdiečiai pastebėjo, kad beveik kasdien ant suoliukų sėdi ir alkoholinius gėrimus viešoje vietoje vartoja tiek jaunuoliai, tiek ir vyresnio amžiaus vyrai. Pareigūnai &scaro...
-
Išrinktas judriausias Klaipėdos miesto darželis2
Birželio 6 d. įvyko jau šeštąjį kartą organizuojamo „Judriausio darželio“ konkurso apdovanojimai, pritraukę gausų būrį ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenių. ...
-
Europos komisaras V. Sinkevičius: ES privalo tapti ir gynybine sąjunga7
Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius tvirtina, kad artimiausiais metais mūsų laukia rimti iššūkiai: ES turės tapti ne vien politine, ekonomine, bet ir gynybine sąjunga. Lietuva, kurioje, anot pasaulinio laimės indekso, gyven...
-
Už kiekvienos technologijos stovi žmogus. Kuo gyvename šiandien?
1989 m., kai Lietuva dar tik žengė Nepriklausomybės atstatymo keliu, gyventojų televizoriuose buvo prieinami tik valstybinės televizijos TV kanalai. Tačiau klaipėdiečiai savo ekranuose jau galėjo matyti vakarietiško turinio transliacijas, nes K...