Strategija Klaipėdai: kuo gyvens uostamiestis?

Į naujus metus uostamiestis žengia su solidžių užmojų bagažu. Visuomenei pristatomas Klaipėdos savivaldybės parengtas 2024–2026 m. strateginis veiklos planas, kurio sprendiniai daugiau ar mažiau palies kiekvieną miesto gyventoją. Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus neabejoja – suplanuoti ambicingi darbai ir milijoninės investicijos išjudins ne vienus metus stagnavusio miesto problemų sprendimą.

„Revizija“ patiko ne visiems

– Dar ne taip seniai, 2021-ųjų pradžioje, viešai pristatant vieną svarbiausių Klaipėdos dokumentų, jis iškalbingai įvardytas kukliu pravalgymo strateginiu planu. O kokią regite nūdienos situaciją, kalbant tiek apie miestui reikšmingas iniciatyvas, tiek joms įgyvendinti prieinamus finansinius išteklius?

– Atėjome į valdžią su aiškiu planu Klaipėdai, ir dabar jau akivaizdu, kad tam, ką esame užsibrėžę, vargiai užteks vienos kadencijos metų. Mūsų siekis – efektyvumas, skaidrumas ir gerovė visai Klaipėdos visuomenei. Todėl vienas pirmųjų darbų ir buvo peržiūrėti strateginį veiklos planą, o dabar jis dar kartą galutinai bus tvirtinamas taryboje.

Nors esame kritikuojami dėl griežtos kai kurių buvusios valdžios sumanymų „revizijos“, vietoje neracionalių, nepakankamai apgalvotų ir brangiai kainuojančių projektų norime sukurti tai, kas iš tiesų reikalinga žmonėms: užtikrinti gyvenimo kokybę šalia namų, pasirūpinti socialiai jautriomis visuomenės grupėmis – negalią turinčiais žmonėmis, vienišais, senyvo amžiaus gyventojais.

Todėl pirmiausia norėčiau akcentuoti, jog naujasis Strateginis veiklos planas yra socialiai orientuotas. Vien socialinių paslaugų plėtrai numatoma skirti daugiau nei 1,5 mln. eurų. Tai reiškia, kad tokių paslaugų, kaip socialinė globa, priežiūra, pagalba į namus, prieinamumas bus ženkliai geresnis.

Šiame plane esame nusimatę išties nemažai ambicingų planų – nuo pokyčių sveikatos ir socialiniame sektoriuje, kurie jau pradėti, iki didžiulių infrastruktūrinių objektų atgaivinimo. Dėliodami artimiausių metų darbus visada galvojome apie klaipėdiečius. Apie tai, kas jiems rūpi, kas bado akis ir dėl ko labiausiai skauda.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Siekia Klaipėdos atgimimo

– Tad pakalbėkime apie tuos ambicingus planus išsamiau – kokiais pokyčiais artimiausiu metu gyvens miestas?

– Norime ir siekiame, kad Klaipėda atgimtų, klestėtų, kad kiekvienam gyventi čia būtų patogu. Todėl vienas svarbių sprendimų nukreiptas į jaunas šeimas, kad joms besikuriant naujuose namuose nereikėtų galvoti, kuriame miesto gale teks leisti vaikus į darželį ar mokyklą. Įvertinę didžiulį gyvenamųjų kvartalų augimą, jau dabar dėliojame planus bei numatome investicijas tiek esamų švietimo įstaigų pastatams rekonstruoti ir plėsti, tiek moduliniams darželiams bei mokykloms atsirasti. Tai, mūsų manymu, ir modernus, ir efektyvus bei finansine prasme racionalesnis sprendimas nei statyti naujus kompleksus.

Tam tikrų pokyčių atsirado ir peržiūrėjus mokyklų bei darželių atnaujinimo prioritetų darbus. Didžiausią dėmesį skiriame ir visų pirma imamės darbų tose įstaigose, kuriose to labiausiai reikia, – kalbu apie varvančius stogus bei kitas panašias situacijas. Be to, savivaldybės biudžeto lėšomis finansuosime pedagogų padėjėjų papildomus etatus, sudarėme naudų mokytojams paketą (kelionės išlaidos, studijos kvalifikacijai). Jau dabar girdime atsiliepimų, kad švietimo bendruomenė sulaukė realių veiksmų gerinant darbo kokybę tiek, kiek nėra sulaukusi per dešimtmetį.

Miestas yra kiekvieno mūsų, čia gyvenančio, dirbančio, studijuojančio, auginančio vaikus. Neabejotinai kiekvieno gyventojo prisidėjimas prie kitokios Klaipėdos kūrimo yra labai svarus.

Taip pat atsižvelgdami į plėtrą numatome susisiekimo sistemos modernizavimą bei naujos infrastruktūros sukūrimą. Dažnai sulaukiu gyventojų nuogąstavimų dėl šviesoforų statymo vos ne kiekvienoje sankryžoje. Tad sąžiningai galiu atsakyti – tai buvusios valdžios palikimas, tapęs miesto meru nepasirašiau leidimo nė vienam naujam šviesoforui. Eismo pralaidumo klausimus būtina spręsti kompleksiškai, todėl koreguojame šviesoforų darbą, situaciją stebime dronais, dalyje sankryžų numatome grąžinti žaliąsias rodykles, o artimiausių metų planuose – išmaniųjų eismo reguliavimo sistemų diegimas, pradedant Smiltelės gatve, tęsiant Taikos prospektu, Tiltų, Herkaus Manto gatvėmis iki pat ligoninių miestelio, eismo reguliavimo projektas taip pat bus įgyvendinamas ir Šilutės plento, Mokyklos bei Priestočio gatvių ruože.

Automobilių srautus galime sureguliuoti ir kitais būdais – pavyzdžiui, pietinėje miesto dalyje planuojama tiesti Lypkių gatvę nuo jos sankirtos su Kretainio gatve iki Šilutės plento ir Statybininkų prospekto sankryžos, įrengiant keturių eismo juostų kelią. Taip pat numatomos tolesnės investicijos centriniame įvažiavime į miestą – tam bus įrengta nauja arterija iš kelio A1 į Klaipėdos LEZ teritoriją, tai irgi pagerins eismo pralaidumą įvažiuojant į Klaipėdą.

Kaip jau skelbta anksčiau, esame numatę pastatyti Ledo areną. Ledo ritulininkų bendruomenė Klaipėdoje išties didelė, o dėmesys šios srities sportininkams buvo labai menkas. Aktyviai diskutuojame su sporto bendruomene ir planuose turime išvystyti daugiafunkcį sporto kompleksą. Žvelgdami į ateitį, jau dabar pradėjome rengti galimybių studiją. Vaikų užimtumas, didesnis fizinis aktyvumas, sudarytos sąlygos sportui – tai vienas prioritetų, matant, kaip plačiai tarp jaunimo plinta psichotropinės medžiagos. Todėl jau nuo kitų metų didiname lėšas sporto mokykloms finansuoti ir projektams remti.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

– Jūsų vertinimu, kokios miesto strategijoje užsibrėžtos užduotys jau šiandien reikalauja didesnio dėmesio ir spręstinos neatidėliotinai?

– Maždaug pusė savivaldybės biudžeto nukreipta į švietimą ir socialinius klausimus, o kitą pusę galime skirti kitiems projektams. Tikiuosi, kad jau artimiausiu metu pavyks pajudėti su Atgimimo aikštės projektu, kuris bus itin svarbus atvyksiantiems į atnaujintą Klaipėdos muzikinį teatrą. Po pastato rekonstrukcijos naujų erdvių transporto priemonėms statyti nenumatyta, o kai duris atvers dar vienas traukos objektas, centrinėje miesto dalyje pasijus itin didelis parkavimo vietų trūkumas. Todėl Atgimimo aikštės rekonstrukcija įrengiant požeminę aikštelę automobiliams neišvengiama.

Pagaliau, tikiuosi, pradėsime ir aikštės prie Santuokų rūmų remontą. Tai akis badanti viešoji erdvė, kurioje vyksta pačios gražiausios jaunų šeimų šventės. Panaši situacija – su Vasaros estrada, kuri net ir dabar primena sovietinius laikus, todėl labai svarbu, kad ši erdvė pagaliau atgimtų ir taptų renginių epicentru. Iš mirties taško taip pat turi pajudėti Turgaus aikštės rekonstrukcijos darbai.

Pagrečiui šiems pokyčiams verslas imasi ir Šiaurinio rago gaivinimo, tad tikiu, kad neatpažįstamai pasikeitusi vieta taps didžiuliu Klaipėdos traukos objektu.

Svarbus kiekvienas išleistas euras

– 2024–2026 m. miesto strateginis veiklos planas atliepia bent keliolika prioritetų. Akivaizdu, įgyvendintinų darbų poreikis lenkia biudžeto pajėgumus, tad kokiais kriterijais vadovautasi, gryninant tuos poreikius ir strateguojant svarbiausius projektus?

– Rengiant šį planą turėta daug ir ne vieną mėnesį trukusių diskusijų. Didžiulis klausimas, kuris nuolat kirbėjo, kad nebūtų nuskriausta ir užmiršta viena ar kita socialinė grupė, kad investicijos būtų paskirstytos racionaliai, o įgyvendinimo laikotarpiai numatyti teisingai. Tai didžiulis darbas, kuris pareikalavo visos Klaipėdos savivaldybės specialistų kantrybės – jie turėjo suprasti ir perprasti, kad į miesto valdymą atėjo žmonės, kuriems svarbus kiekvienas išleistas euras, kad nė vienas jų negali būti ištaškytas be jokių logiškų paaiškinimų.

– Kiek šiame procese buvo svarus pačių miesto gyventojų, bendruomenių balsas?

– Miestas yra kiekvieno mūsų, čia gyvenančio, dirbančio, studijuojančio, auginančio vaikus. Neabejotinai kiekvieno gyventojo prisidėjimas prie kitokios Klaipėdos kūrimo yra labai svarus. Daug metų girdime, kad mūsų senamiestis yra miręs, todėl ypač didelį dėmesį skirsime jaukiai aplinkai čia kurti. Per trejus metus planuojame atlikti ne mažiau nei 36 kultūros paveldo objektų ir kitų pastatų gražinimo darbus, kuriems bus skiriamos savivaldybės lėšos.

Džiaugiamės, kad šia iniciatyva klaipėdiečiai jau aktyviai naudojasi, ir tikiu, kad visų pastangomis Klaipėda tik gražės. Numatoma tvarkyti ir savivaldybės ar jos įstaigų valdomus pastatus, esančius senamiestyje, – Kalvystės muziejaus kompleksą, Senojo turgaus halę. Taip pat bus atnaujinama aikštė prie „Meridiano“, planuojame parengti senamiesčio erdvių apšvietimo planą, kad būtų jauku ir sukurtume vieningą Klaipėdos įvaizdį.

Kitais metais didžiulį dėmesį skirsime parkavimo vietoms visame mieste įrengti. Labai gaila klaipėdiečių, kurie kiekvieną vakarą turi kovoti, kur kieme pastatyti automobilį. Todėl tęsime pradėtus darbus ir planuojame naujus. Iki 2027 m. esame užsibrėžę mieste užtikrinti 10 tūkst. parkavimo vietų. Tai planuojama atlikti tvarkant daugiabučių kiemus, erdves, gatves, taip pat jau dabar intensyviai tariamės su prekybos centrais, kad jų aikštelėse nedarbo metu gyventojai galėtų palikti savo automobilius.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

– Jei tektų įvardyti patį svarbiausią ateinančių trejų metų periodo projektą, turbūt būtų nelengva apsispręsti?

– Tikrai nelengva. Kiekvienas projektas yra be galo svarbus ir jau dabar visa širdimi laukiamas įgyvendinimo etapas. Noriu, kad žmonės suprastų – greitų pokyčių nebūna, pakeisti ir sutvarkyti tai, ko nebuvo padaryta per pastaruosius 20 metų, reikia laiko.

Kad ir sveikatos centro įkūrimas. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo šis sektorius buvo primirštas. Neduosime ramybės dėl Sveikatos apsaugos ministerijos sujungtų ligoninių vis labiau sunkėjančios finansinės padėties. Vienos partijos pasakos, kad šiandieninė valdžia skirs šimtamilijonines lėšas priėmimo skyriui statyti, Klaipėdos universiteto ligoninei sutvarkyti, sprogo kaip muilo burbulas.

Kaip ir sakiau, planų daug, noro – dar daugiau. Tačiau ne vien puoselėjame gražias viltis – tikiu, jog su komanda esame pajėgūs nuveikti daug prasmingų darbų, kad Klaipėda keistųsi bei taptų miestu, kuriame gera ir gyventi, ir poilsiauti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Dj

Dj portretas
Nemalonu net skaityti, pasakos ir apie nieką.

Arvis

Arvis portretas
Kodėl nebrisjungiami šviesoforai naktimis Minijos gatveje, kai eismas tada beveik nulinis?

Visa tai labai gerai

Visa tai labai gerai portretas
Bet jokių pinigų sportui ir tiems ledų rūmams, nei vieno cento, kam reik tų kvailysčių, niekam nereikalingų komandų, ryjančių miesto milijonus, kažkokių rūmų, arenų, baikim kartą ir visiems laikams idealizuoti ir perdėti tą sporto reikšmę. Pastatykime daugiau viešųjų tualetų ir kultūros mieste bus tikrai daugiau. Dabar statome arenas, o, atsiprašant nusilengvinti nėra kur, nebent už kampo. Nu pripažinkit, argi ne taip?
VISI KOMENTARAI 98

Galerijos

Daugiau straipsnių