Traukinio ir sunkvežimio susidūrimas uoste

Po teismus vis dar sukasi byla dėl sunkvežimio ir traukinio susidūrimo Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje prieš beveik 8 metus.

Ratas ant kelkraščio linijos

2016 m. spalio 14 d. Anglinės kelyne, kuris yra uoste, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje (KLASCO) naudojamoje dalyje, traukinys susidūrė su sunkvežimiu. Geležinkeliu į iškrovimo vietą stumiant 13 vagonų sąstatą pirmasis vagonas kliudė šalia geležinkelio bėgių stovėjusį vilkiką.

Iš pirmo žvilgsnio dėl įvykio tarsi kalti ir geležinkelio darbuotojai, ir vilkiko vairuotojas. Geležinkelininkai, konkrečiai traukinių derintojas, nepastebėjo, kad vilkikas su priekaba stovi zonoje, kur traukinys jį gali kliudyti.

Vilkiko vairuotojas savo transporto priemonę tarsi ir pastatė teisingai – kelkraštyje. Kai jį kliudė pravažiuojantis traukinys, atvykusi policija konstatavo, jog kaltas esantis vilkiko vairuotojas. Jo pastatytos transporto priemonės ratas buvęs užvažiavęs ant kelkraščio ištisinės linijos.

Vairuotojui buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, skirta bauda, nors įvykyje labiau nukentėjo sunkvežimis. Atrodytų, kad viskas aišku, bet ginčai nusirito į teismą.

Jame pareikšta pretenzija dėl to, kad įvykus avarijai į jos tyrimą neįsitraukė Valstybinė geležinkelių inspekcija. Ėmė aiškėti detalės, kad geležinkelis ir kelias toje vietoje, kur įvyko avarija, yra pernelyg arti vienas kito. Tarp kelio ir geležinkelio nėra jokio atitvaro, todėl vairuotojui, kuriam privalu važiuojant svertis ir sustoti toje vietoje, sunku nustatyti, ar jis pateks į geležinkelio sąstato gabaritų zoną.

Pagal Lietuvos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymą numatyta 2,5 metrų eismo saugos zona nuo geležinkelių bėgių. Dalis kelio, kur traukinys kliudė sunkvežimį, iš esmės patenka į geležinkelio saugos zoną.

Per siauras kelias

Vežėjų bendrovė, kurios sunkvežimį sugadino kliudęs traukinio vagonas, teismuose tikino, kad šalia geležinkelio esančio kelio plotas siekia vos 5,25 metro. Prasilenkti dviem sunkvežimiams yra sudėtinga, nes sunkvežimių plotas, priklausomai nuo puspriekabės modifikacijos yra 2,55–2,6 metro.

Šiuo atveju sunkvežimių bendrovė kvalifikavo, kad susidūrimas su traukiniu įvykęs dėl sunkvežimiams nepritaikyto kelio, kuris dar tinkamai ir neatskirtas nuo geležinkelio. Dėl to iš dalies teisingai reikštos pretenzijos, kad avarinės situacijos nevertino Valstybinė geležinkelių inspekcija.

Uoste ir kitose Klaipėdos bendrovėse yra vietų, kur sunkvežimiai gali susidurti su traukiniais.

Dar įdomiau tai, kad pagal vietos, kur įvyko sunkvežimio susidūrimas su traukiniu, detaliojo plano sprendinius, bendras kelio plotas buvęs numatytas 9 metrai, o vienos juostos plotas per 3,5 metrų.

Teisme skambėjo vertinimai, kad, jei realiai kelias būtų tokio pločio ir dar atskirtas nuo geležinkelio, jame nebūtų įvykęs susidūrimas. Teisme iškelta teiginių, kad avarinių situacijų šiame kelyje būta ir anksčiau.

Tarsi ir logiška, kad vežėjų automobiliais bendrovė kaltino geležinkelininkus, kurie žinojo apie avaringą vietą, bet stumiant traukinį neįvertinę situacijos ir kliudę sunkvežimį.

Vežėjų bendrovė teigė, kad ji yra nukentėjusi, dėl įvykio nėra kalta, nes privalėjo atlikti būtiną svėrimo procedūrą, kurios vietą nurodęs krovinio krovėjas. Ant kelio kraštą žyminčios juostos vilkikas buvęs sustojęs todėl, kad nebuvę kitos išeities, nes kelias toje vietoje esantis per siauras.

Buvęs įspėjamasis ženklas

Po teismų maratono sunkvežimio užvažiavimas ant kelio juostos, kurį kaip pažeidimą kvalifikavo policija, lėmė, kad byloje pralaimėjusiais kvalifikuoti ne geležinkeliečiai ir ne uosto krovos bendrovė, o nukentėjusi sunkvežimių bendrovė.

Geležinkelininkai iškėlė formalią sąlygą, kad pagal Kelių eismo taisykles ir Technines geležinkelio naudojimo nuostatas yra draudžiama 2,5 metrų atstumu šalia bėgių nuo jos kraštinės dalies laikyti bet kokius įrenginius, mechanizmus ar transporto priemones.

„Geležinkelio transporto priemonės važiuoja tik bėgiais ir negali apvažiuoti jos kelyje atsiradusios kliūties. Taip pat negalima lokomotyvo staigiai sustabdyti, nes kai jis pakrautas, stabdymo kelias esantis gerokai ilgesnis nei ratinės transporto priemonės“, – aiškino geležinkelininkai.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) atstovai neprisiėmė kaltės nei dėl kelio priežiūros, nei dėl jo pločio, nei dėl jo ženklinimo.

Jų vertinimu, pats sunkvežimio vairuotojas elgęsis ypač neatsargiai. Neva kelyje buvęs įspėjamasis ženklas apie galimybę susidurti su pravažiuojančiu traukiniu. Taip pat tolėliau buvusi ir atskira transporto aikštelė, todėl sunkvežimio nereikėję laikyti ant siauro kelio šalia geležinkelio.

Sudėjus visus teismų sprendimus, juose pasakytus argumentus, išėjo taip, kad uoste nukentėjusi vežėjo bendrovė ieškodama teisybės po teismus liko ne tik kalta, bet ir dar turės sumokėti teismo išlaidas. Bent toks sprendimas, kuris nėra galutinis, priimtas Vilniaus apygardos teisme šių metų vasario 27 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių