R. Požėla: bus sprendžiama, ar pradėti ikiteisminius tyrimus dėl keturių incidentų per rinkimus

„Ikiteisminių tyrimų nepradėta, tačiau surinktos keturios medžiagos. Turbūt kitą savaitę bus sprendžiama, ar yra pagrindai pradėti ikiteisminius tyrimus“, – sekmadienį per spaudos konferenciją Vyriausiojoje rinkimų komisijoje sakė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

„Trys medžiagos surinktos dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise ir viena medžiaga – dėl rinkimų ar referendumo dokumentų suklastojimo ar suklastoto dokumento panaudojimo“, – teigė jis.

Policijos vadovo duomenimis, taip pat surašyti keturi administracinių nusižengimų protokolai: du dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir du – dėl rinkimų ar referendumo agitacijos tvarkos pažeidimo.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo gauti pranešimai Kaune, Biržų rajone, o dėl agitacijos tvarkos pažeidimo – Kalvarijos ir Kupiškio savivaldybėse.

„Lietuvos kriminalinės policijos biuras konstatavo, jog pagal vykdomą stebėseną reikšmingos bei turinčios įtaką rinkimų procesams informacijos nefiksuota“, – sakė R. Požėla.

Per prezidento rinkimus būna mažiau pažeidimų.

Anot jo, per šešias balsavimo dienas iš viso policija sulaukė 49 pranešimų apie galimus pažeidimus. Daugiausia pranešimų būta dėl filmavimo rinkimų apylinkėse, taip pat dėl triukšmavimo, neblaivių asmenų pasirodymo, dėl balsavimo už kitą asmenį ir dėl nesutarimų tarp komisijos narių bei stebėtojų.

Sekmadienio vakarą Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis BNS teigė, kad šie rinkimai – ypač ramūs.

„Per pastaruosius metus pažeidimų visuomet būdavo ir per išankstinį balsavimą, ir rinkimų dieną. – teigė R. Matonis. – Reikia atkreipti dėmesį, kad savivaldybės ar Seimo rinkimai veikia kitokiais mastais. Ten yra didesnės papirkimų tikimybės. Per prezidento rinkimus būna mažiau pažeidimų.“

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė sekmadienį per spaudos konferenciją tvirtino, kad VRK per dieną gavo iki 100 pranešimų, paklausimų, skundų. Didžioji dalis jų buvo susijusi su politinės reklamos skleidimu.

Rinkimų stebėjimu užsiimanti nevyriausybinė organizacija „Baltosios pirštinės“ taip pat pranešė, kad rimtesnių pažeidimų nefiksuota. Anot jos, stebėtojai dažniausiai informavo apie netinkamai užplombuotos balsadėžes. Pasak jų, dėl to skundų sulaukta kas penktoje aplankytoje apylinkėje.

Be to, pasitaikė skundų, kad neleista balsuoti kitoje apylinkėje registruotam rinkėjui, nenaudoti duomenų apsaugai užtikrinti skirti juodi lakštai, leista į balsavimo kabiną eiti ne po vieną asmenį.

Šiemet dėl prezidento posto varžėsi aštuoni politikai.

Antros kadencijos siekė dabartinis prezidentas nepartinis Gitanas Nausėda. Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į prezidentus kėlė premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą, valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija – Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekaną Dainių Žalimą, opozicinė Darbo partija – savo lyderį, parlamentarą Andrių Mazuronį, kita opozicinė politinė jėga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kelia buvusį krašto apsaugos viceministrą Giedrimą Jeglinską.

Save išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus ir partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Pastarąjį dėl antisemitinių pareiškimų Konstitucinis Teismas pripažino sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją, dėl to politikas atsisakė Seimo nario mandato.

Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyko ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.