- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Plaukų sruoga, pasak kai kurių istorikų, priklausanti Leonardo da Vinci (Leonardui da Vinčiui), ketvirtadienį, minint šio menininko, išradėjo, inžinieriaus ir architekto mirties 500-ąsias metines, pradėta eksponuoti jo gimtinėje Italijos Toskanos regione veikiančiame muziejuje.
Mokslininkai tikisi, kad jiems pavyks išskirti iš šios sruogos DNR ir nustatyti, ar ji tikrai priklauso Renesanso grandui.
Pristatydamas šią "relikviją" Leonardo bibliotekoje Vinčio miestelyje meno istorikas Alessandro Vezzosi (Alesandras Vecozis) naujienų agentūrai AFP sakė, kad žilų plaukų sruoga ilgą laiką buvo nežinoma.
"Ši sruoga ilgą laiką išliko nežinoma, kol prieš trejus atradome ją Jungtinėse Valstijose, - aiškino jis. - Ji leis mums atlikti Leonardo DNR tyrimus."
"Po 40 metų trukusių Da Vinci genealogijos tyrimų 2016-aisiais pristatėme 35 tebegyvenančius šio meistro palikuonius. Kiek vėliau su manimi susisiekė vienas kolekcininkas, kuriam priklauso [minėtoji sruoga], ir sutiko ją parodyti."
Leonardo da Vinci gimė 1452 metų balandžio 15-ąją Vinčyje, esančiame į šiaurės vakarus nuo Florencijos. Jis buvo turtingo žemvaldžio ir paauglės valstietės neteisėtas sūnus.
Renesanso genijus mirė 1519 metų gegužės 2 dieną vidurio Prancūzijos mieste Ambuaze, kur gyveno kaip karaliaus Pranciškaus I svečias.
Pats Leonardo vaikų nesusilaukė, bet turėjo tuziną netikrų brolių ir seserų iš tėvo ir dar kelis - iš motinos pusės.
Praėjus mažiau kaip dešimtmečiui po Leonardo mirties jo globėjas karalius išvyko iš Luaros slėnio gyventi Paryžiuje ir Fontenblo. Nors Ambuazo pilis vėliau dar buvo tapusi karališkąja rezidenciją, ilgainiui ji buvo apleista.
A. Vezzosi pasirinko simbolinę L. da Vinci mirties 500 metų sukaktį, kad pademonstruotų jo plaukų sruogą kartu su su parodos "Gyvasis Leonardo" kuratore Agnese Sabato (Anjėze Sabato).
Prie sruogos yra pridėtas popieriaus lapelis su prancūzišku užrašu "Leonardo da Vinci plaukai", taip pat bronzinis žiedas, kurį, kaip nurodoma dokumentuose, mūvėjo šis Florencijos menininkas.
Tebegyvenantys palikuoniai
"Nesame 100 procentų įsitikinę, kad šie plaukai jo - sakome, kad naudojantis genealoginiais tyrimais įmanoma palyginti DNR genetinę medžiagą su turima Leonardo gyvųjų palikuonių, kuriuos esame suradę Toskanoje", - aiškino A. Vezzosi.
Taip pat ketinama ištirti mėginius, paimtus iš kapų Prancūzijoje ir Ispanijoje, pridūrė Renesanso specialistas.
Vis dėlto Florencijoje esančios Uffizi (Uficių) galerijos darbuotojas Eike Schmidtas (Eikė Šmitas) sakė abejojantis, ar plaukai yra autentiški.
"Jos specialistas taip negalvoja, ir labai maža tikimybė, kad Leonardo plaukų sruoga būtų galėjusi atsidurti amerikiečio kolekcijoje", - jis ketvirtadienį sakė Italijos žiniasklaidai.
"Įžymių žmonijų plaukų sruogų kolekcionavimo tradicija tesiekia romantizmo laikotarpį XIX amžiuje", - pabrėžė E. Schmidtas.
A. Vezzosi savo ruožtu sakė, kad Vinčyje eksponuojamos relikvijos priklausė prancūzų rašytojui Arsene'ui Houssaye (Arsenui Husė) - muziejaus direktoriui, per 1863 metais vykdytus kasinėjimus Ambuazo karališkojoje pilyje Luaros slėnyje aptikusiam akmeninį karstą.
Viduje jis rado griaučius, kurių dešinė ranka buvo padėta po galva. Karste buvo akmeninių nuolaužų su raidėmis -EO -AR -DUS -VINC-, taip pat prancūziškų ir itališkų medalių, datuojamų Pranciškaus I valdymo pradžios laikotarpiu.
Ten taip pat buvo barzdos likučių ir kelios žilų plaukų sruogos.
Paskutiniuosius trejus gyvenimo metus Leonardo praleido Prancūzijoje, kur buvo globojamas Prancūzijos karaliaus – menų mecenato, susižavėjusio italų meistro įvairialypiais talentais.
Renesanso meistras mirė būdamas 67 metų. Vykdant jo testamentą, L. da Vinci buvo palaidotas pilies koplyčioje, bet ši buvo nugriauta 1807 metais, tuometei valdžiai akivaizdžiai nežinant, jog ten palaidotas garsusis menininkas.
Neatpažinti kaulai, rasti per A. Houssaye kasinėjimus, 1874 metais buvo palaidoti Šv. Huberto koplyčioje. Ant šio kapo prancūzų ir italų kalbomis užrašyta, kad jame yra Renesanso grando "numanomi palaikai".
Kol kas šių palaikų tyrinėti neketinama, kol ekspertai nuspręs, ar atsiradusi plaukų sruoga yra tikra. Priešingu atveju palaikų pajudinimas "gali būti laikomas išniekinimu", aiškino A. Vezzosi.
"Esant tebegyvenančių palikuonių ir palikuonių kapų galime atlikti palyginimų netrikdydami [Leonardo] kapo, kurio istorinę ir simbolinę reikšmę privalu gerbti", - pabrėžė istorikas.
A. Vezzosi planuoja DNR tyrimų rezultatus paskelbti po kelių mėnesių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvoje vyksta Gatvės muzikos diena: sostinėje šventės dalyviai kviečia mokytis šventės dainų
Vilniuje ir kituose šalies miestuose šeštadienį vyksta tradicinė muzikos šventė Gatvės muzikos diena (GMD), kurios šūkis šiemet yra „Kviesk šokiui miestą“. ...
-
VU Botanikos sode vyksta „Piknikas alyvose“: kviečia dalyvauti ekskursijose ir koncertuose
Vilniaus universiteto (VU) botanikos sode Kairėnuose esančiame Alyvų kalne šeštadienį prasidėjo „Piknikas alyvose“, kuris truks visą savaitgalį. ...
-
Sostinėje – artėjančiai Dainų šventei skirtas renginys „Vilnius dainuoja“1
Ruošiantis jubiliejinei šimtmečio Dainų šventei „Kad giria žaliuotų“, šeštadienį sostinės Rotušės aikštėje rengiamas nemokamas renginys, kurio metu vilniečiai ir miesto svečiai galės kartu...
-
Lietuvoje skambės Gatvės muzikos diena, į renginius kvies ir Muziejų naktis2
Lietuvos miestuose ir miesteliuose šeštadienį vyks du tradiciniai renginiai – Gatvės muzikos diena (GMD) bei Muziejų naktis. ...
-
K. Navakas ir bohemiški nuotykiai
Maironio lietuvių literatūros muziejuje trečiadienį rinkosi neabejingieji poeto, rašytojo, vertėjo Kęstučio Navako kūrybai ir jo asmenybei. Čia skambėjo eilės ir prisiminimai. ...
-
Atkurta Šv. Jono bažnyčioje kabojusi istorinė atminimo lenta9
Nors Šv. Jono bažnyčia tebėra tik senųjų klaipėdiečių atmintyje, ketinimai ją atkurti yra realūs. Penktadienį, kai Klaipėda jau buvo pradėjusi vasaros sezono atidarymo šventės linksmybes, į jų gausą įsiliejo šios bažny...
-
Dizainerė G. Labanauskaitė: pati gražiausia kūryba gimsta tamsoje3
„Nors regime, neretai daug ko nematome“, – neabejoja dizainerė Gretė Labanauskaitė. Kauno paveikslų galerijoje pristatoma jos atskirtį tarp neregių ir reginčiųjų mažinanti paroda „Pasimatuok jausmą“. ...
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės3
Karštam stiklui įkvepianti gyvybę, menininkė Irina Peleckienė savo darbais kalba apie jo trapumą, kuris lygiai toks pats, kaip ir žmogaus gyvenimas. ...
-
Klaipėdoje „Meridianas“ iškels bures, dedikuotas Švyturio metams2
Klaipėdos simboliu tapęs „Meridianas“ penktadienį pakeldamas bures pradės naują vasaros sezoną. ...
-
Kanuose – naujausias S. Loznicos filmas apie karo Ukrainoje absurdiškumą1
Ukrainiečių režisierius Sergejus Loznica ketvirtadienį grįžta į Kanus su dokumentiniu filmu „Invazija“ (The Invasion), kuriame atskleidžiamas karo absurdas praėjus daugiau kaip dvejiems metams po to, kai į jo šalį įsiveržė Rusi...