- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pavasarį planuoja atidaryti pirmąją išsamią ekspoziciją apie žmonių gyvenimą sovietmečiu „Homo sovieticus“.
„Tai bus nuolatinė ir pati moderniausia ekspozicija Rytų Europoje arba viena iš moderniausių. Kadangi erdvės ribotos, bus audiogidas, kompiuteriai, bus labai patogu moksleiviams ateiti. Rengsime konkursus, skatinsime domėtis jaunąją kartą“, – BNS sakė centro direktorius Adas Jakubauskas.
Nuolatinė ekspozicija bus įrengta Tuskulėnų dvaro rūmuose Vilniuje.
Ji bus skirta atskleisti sovietinio totalitarinio režimo pastangas ir priemones kurti naują socialinę, kultūrinę bei politinę aplinką, naują žmogų.
Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vedėjos Dovilės Lauraitienės teigimu, ekspozicija bus trijų lygmenų. Pirmasis – ideologinis, antrasis – vadinamasis pilkasis gyvenimas, trečiasis – tai, kas bus draudžiama, smerkiama.
„Kiekvieną lygmenį pristatys eksponatas ir bus žmonių prisiminimai apie tą įvykį, eksponatą“, – sakė ji.
Pavyzdžiui, kramtomoji guma. Sovietmečiu ji buvo kramtoma ne vieno žmogaus, ėjo iš burnos į burną, nes jos nebuvo. Tai tikrų žmonių prisiminimai.
„Pavyzdžiui, kramtomoji guma. Sovietmečiu ji buvo kramtoma ne vieno žmogaus, ėjo iš burnos į burną, nes jos (kramtomosios gumos – BNS) nebuvo. Tai tikrų žmonių prisiminimai“, – pasakojo D. Lauraitienė.
„Surinkome po kruopelytę iš visur – apie kavamalę, apie tualetinį popierių, deficitines prekes“, – sakė muziejininkė.
Dokumentus, nuotraukas, knygas, buities daiktus, žaislus – eksponatus muziejui sunešė patys Genocido centro darbuotojai, jų draugai, giminės, pažįstami, kiti.
„Dauguma eksponatų yra žmonių sunešti. Paskelbėme interneto svetainėje, centro darbuotojai labai prisidėjo, atnešė savo, draugų, giminių daiktus, jaunimas, kuris kraustė senelių, tėvų butus, neišmetė, paskambino, paklausė, ar reikia, atvežė, mes atsirinkome daiktus“, – pasakojo Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vedėja.
Pasak jos, kiekvienoje temoje, kiekvienoje salėje bus įrengta ir interaktyvi erdvė, pateikiamas sovietinių laikų žodynas, dekonstrukciniai filmai, jie parodys skirtumą tarp realybės ir oficialios doktrinos. Taip pat bus galima atsakyti į viktorinos klausimus.
Pasak D. Lauraitienės, tokia ekspozicija reikalinga jaunajai kartai paaiškinti, kaip veikė sovietinė sistema, kaip gyventojai bukinti, keista pasąmonė.
„Mes buvome lyg laboratoriniai žmonės, iš kurių norėjo kažką sukurti“, – teigė ji.
Muziejininkė sakė, kad išeinančių lankytojų bus klausiama, kiek Lietuvoje yra likę homo sovieticus.
Atidaryti naująją ekspoziciją ketinama kovą.
Anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, 1940 metais Sovietų Sąjungai okupavus ir aneksavus Lietuvos valstybę, prasidėjo jos politinės-socialinės ir ūkinės sanklodos griovimas, kultūros ir tradicinių dvasinių vertybių naikinimas bei priverstinis komunistinės pasaulėžiūros ir ideologijos diegimas visuomenėje. Šį procesą nutraukė Antrojo pasaulinio karo metais vykusi nacių okupacija, o 1944 metais prasidėjo sovietų reokupacija, ji truko iki 1990 metų, kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...
-
Tarptautinis B.Dvariono konkursas – muzikos pasaulio „viršūnių“ susitikimas
XII-asis Tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas į Lietuvą pritraukė ne tik jaunuosius talentus beveik iš 20 valstybių, bet ir pasaulinio garso muzikus, kurie tuos talentus vertins. Vienas iš jų &ndash...
-
Vyriausybė – už Kultūros pagrindų įstatymo projektą, numatantį tolygų paslaugų teikimą3
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektui, kuriame numatomas tolygus kultūros paslaugų teikimas, kūrybos ir saviraiškos laisvės principai. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka14
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Autizmo paliesta škotų rašytoja E. McNicoll: švente ir džiaugsmu aš paverčiau savo skausmą
Londone gyvenanti vaikų rašytoja škotė Elle McNicoll labai gerai žino, ką reiškia būti kitokiam. „Išgyvenau daug fizinių ir emocinių patyčių, daug žiaurių vardų, – prisipažino į geriausių „The Times&...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Lietuvos fotomenininkų sąjungai pirmininkaus V. Samulionytė1
Nacionalinėje dailės galerijoje pirmadienį vykusiame Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) suvažiavime jos pirmininke ketverių metų kadencijai paskirta Vilma Samulionytė. ...
-
Atsiliepimuose apie dokumentinį filmą „Prezidentas“ – itin asmeninės patirtys8
„Filme mažai politikos, daug žmogaus“, – taip režisierės Giedrės Genevičiūtės ir žurnalistės Daivos Žiemytės-Bilienės dokumentinį filmą „Prezidentas“ įvertino televizijos laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis. &Scaro...
-
Seimas linkęs sudaryti galimybę skirti A. Stulginskio žvaigždę ir po mirties5
Parlamentas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, numatančioms galimybę Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – skirti ir po mirties. Tokiu atveju šį apdovanojimą atsiimtų mirusio šeimos nariai ir artimiau...
-
Rašytojas S. Rushdie išleido memuarų knygą, kurioje pasakoja apie pasikėsinimą jį nužudyti2
Antradienį pasirodžiusioje Salmano Rushdie memuarų knygoje „Knife“ („Peilis“) pasakojama apie kone mirtiną peilio dūrį viešame renginyje 2022 metais, po kurio rašytojas liko aklas viena akimi, ir apie jo gijimo keli...