- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Filmas „Blogis (ne)egzistuoja“.
-
„Šiandienos filmai rytojui“ – filmų rinkinys apie empatiją, jautrumą ir žmones
-
„Šiandienos filmai rytojui“ – filmų rinkinys apie empatiją, jautrumą ir žmones
-
„Šiandienos filmai rytojui“ – filmų rinkinys apie empatiją, jautrumą ir žmones
-
„Šiandienos filmai rytojui“ – filmų rinkinys apie empatiją, jautrumą ir žmones
-
„Šiandienos filmai rytojui“ – filmų rinkinys apie empatiją, jautrumą ir žmones
„Nemanau, kad vienas filmas gali pakeisti pasaulinę politiką, tačiau jis tikrai gali pažadinti sąmoningumą ir prabilti į žmonių širdis“, – viename interviu yra sakiusi kino meistrė Agnieszka Holland. Jau ne vienerius metus apie tvarumą kalbantys „Kino pavasario“ organizatoriai antrina, kad filmai gali tapti tam tikru kompasu, galinčiu parodyti kryptį link geresnės ateities. Būtent apie tai kalba ir filmų rinkinio „Šiandienos filmai rytojui“ istorijos – apie tai, kur (ne)galime būti po kelių metų.
„Kino pavasario“ programos ir pirkimų vadovė Dovilė Grigaliūnaitė sako, kad atrinkti filmai tvarumo tema apima platų spektrą klausimų – nuo ekologijos iki migracijos ir žmogaus teisių. „Šių šešių filmų pasakojamos istorijos, kino kalba ir magija techninėmis priemonėmis atvaizduoti daugiau, nei leidžia realybė, nukelia iš praeities į ateitį, stiprina mūsų empatiją ir jautrumą aplinkai, kitam ar kitokiam.“
Tvarumo tema „Kino pavasarį“ vienija su ją taip pat nuosekliai palaikančio festivalio partnerio ERGO vertybėmis. Įmonės vadovas Tadas Dovbyšas pasakoja jau ne pirmus metus festivalyje stebintis, kaip kino kūrėjai permąsto šių dienų politinę, ekonominę situaciją, gamtosaugos klausimus.
„Visai šalia mūsų ir visame pasaulyje vykstantys įvykiai, nerimo, grėsmės pojūtis vienus verčia piktintis, kitus – prisiimti atsakomybę ir veikti, bei tą daryti įvairiomis formomis. Džiaugiuosi, kad globojame filmų rinkinį, kuris pristato rimtus kino darbus, skatina kitaip, naujai vertinti situacijas ir žmonių sprendimus“, – dalijosi ERGO vadovas.
Vienas tokių pavyzdžių – kino kūrėjo Ryûsuke Hamaguchi dramos „Blogis (ne)egzistuoja“ (Evil Does Not Exist) veikėjai: sužinoję, jog šalia jų norima įrengti glampingo stovyklavietę, kurios statybos turės neigiamos įtakos ne tik vietos gyventojų gyvenimo būdui, vietos vandens tiekimui, bet ir plynaukštės ekologinei pusiausvyrai, jie nenuleidžia rankų.
Filmas „Žalia siena“. Organizatorių nuotr.
Žmogiškumo tema ryški režisierės A. Holland tikromis istorijomis paremtame, milžinišką ažiotažą Lenkijoje sukėlusiame filme „Žalia siena“ (Green Border). Kino kūrėja kelia klausimą, ar skirtingos barikadų pusės gali rasti bendrą kalbą, kai siena tampa sudužusių svajonių kapinynu ir apgaulingą viltį atsidurti saugesnėje Europoje keičia siaubas ir šiuolaikinė tragedija. Tuo tarpu Tuniso režisierė Kaouther Ben Hania dramoje „Olfos dukros“ (Four Daughters) trina ribą tarp dokumentinio ir vaidybinio kino. Kai prisijungusios prie ISIS dingsta dvi Olfos dukros, kino kūrėja pasikviečia aktores užimti jų vietą ir rekonstruoja jų istoriją, tyrinėdama atmintį, vaizduotę ir begalinę motinos stiprybę.
„Olfos dukros“. Organizatorių nuotr.
Tvarumą santykiuose, prieraišumo, meilės poreikį pasakoja Elene Naveriani filmas „Gervuogių skonis“ (Blackbird Blackbird Blackberry), kai niekada vyro nenorėjusi, savo laisvę kaip pyragus branginanti Etero įsimyli ir atsiduria kryžkelėje.
„Gervuogių skonis“. Organizatorių nuotr.
O režisierių Sam H. Freeman ir Ng Choon Ping moderniame erotiniame trileryje „Femme“ (Femme) smurtas virsta dviejų vyrų iš skirtingų pasaulių – katės ir pelės – žaidimu, kai neapykantos nusikaltimo auka, drag karalienė Džiulsas, vilioja savo užpuoliką neatskleisdamas tapatybės.
„Femme“. Organizatorių nuotr.
Į iraniečių gyvenimą jiems grumiantis su vyriausybės primesta socialine, kultūrine ir religine biurokratija leidžia pažvelgti režisierių Ali Asgari ir Alireza Khatami įspūdingų, dažnai tamsiai komiškų vinječių serija „Žemiškos eilės“ (Terrestrial Verses). Statiška kamera vaizduoja daugybę istorijų: pamesto šuns ieškančią moterį, valstybės cenzūrą patiriantį filmo kūrėją, tėvus, norinčius pavadinti savo naujagimį sūnų Deividu, ir daugelį kitų. Šios trumpos fikcijos piešia stiprų, žmogišką gyventojų, pavargusių nuo kasdienybę varžančios politikos, portretą.
„Žemiškos eilės“. Organizatorių nuotr.
Daugiau apie rinkinio filmus galite rasti čia. 29–asis Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ vyksta iki kovo 27 d. Festivalį palaiko didieji partneriai „ERGO“ ir „Telia Play“, iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, „Kūrybiška Europa“ MEDIA.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje prasideda tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“1
Ketvirtadienį Vilniuje prasideda tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“. ...
-
„Pulko duktė“ į sceną sukvies žinomus šalies solistus2
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro komiška opera „Pulko duktė“ gegužės 25-26 d. publikos lauks naujoje salėje „Jūra“. ...
-
Rašytoja vilties sėmėsi iš augančių romano herojų
„Kiekvienas romanas yra tarsi rizikingas žygis į nežinomybę, tačiau būtent tai mane ir skatina į jį leistis. Rašymo grožis skleidžiasi, kai rašai, kai visą dieną rašius užplūsta palaima, kai gali būti kitur, tiksliau, ...
-
Vyriausybė ieško, kas sukurs Baltijos paviljono dizainą tarptautinei parodai Osakoje2
Vyriausybės kanceliarija paskelbė dizaino konkursą bendro Latvijos ir Lietuvos paviljono statybai tarptautinėje parodoje „Expo 2025 Osaka“. ...
-
In memoriam D. Ramoškaitė. Ji mylėjo keramiką, o ypač molį, daugiau nei bet ką8
Gegužės 20 d., eidama 67-uosius metus, Anapilin iškeliavo keramikė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė Daiva Ramoškaitė, praneša Lietuvos dailininkų sąjunga. ...
-
Lenkų rašytojo „Cholodas“ – rūsti ir jausminga kelionė už civilizacijos ir istorijos ribų
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla ką tik išleido vieno žinomiausių lenkų rašytojų Szczepano Twardocho romaną „Cholodas“. Iš lenkų kalbos knygą vertė Irena Aleksaitė, knygos dizainą sukūrė Zigmantas Butau...
-
A. Žiupsnytė ir jos pasaulis, tilpęs ašaros laše5
„Netapus asmenybe, menininku netampama. Bet, norint tapti menininku, reikia turėti, ką nori pasakyti pasauliui. Turi žinoti, kokią tiesą nori perteikti žmonėms, mąstyti, ko trūksta pasauliui“, – yra sakiusi dailininkė Albina Žiupsn...
-
Seimui siūloma paskelbti 2026-uosius kompozitoriaus V. Klovos metais1
Artėjant kompozitoriaus, profesoriaus Vytauto Klovos 100-osioms gimimo metinėms, Seimui siūloma 2026-uosius paskelbti jo metais. ...
-
Vilniaus sprendimui iškelti Venclovų, kitus du muziejus – akademikų kritikos lavina12
Vilniaus miesto tarybai šią savaitę pritarus dviejų įstaigų likvidavimui ir nusprendus trijuose rašytojų memorialiniuose butuose įkurti literatūros centrą, mokslininkai tokį sprendimą vadina barbarišku, ketina apie tai kalbėti ...
-
Vilniuje neliks kelių rašytojų muziejų: priimtas sprendimas ir dėl Venclovų namų3
Sostinės taryba imasi Vilniaus muziejų tinklo pertvarkos – nutarta likviduoti Vilniaus memorialinių muziejų direkciją bei Markučių dvaro muziejų. Tuo metu trijų rašytojų – Vinco Mykolaičio-Putino, Vinco Krėvės-Mickevičiaus memo...