- Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaip ir kasmet, ilgiausią metuose dieną oras pakvips stebuklingomis žolelėmis, trumpiausią naktį – laužo dūmais, o rytą – rasa.
Stebuklingos vandens galios
Svetingai šypsodamasi Lietuvos liaudies buities muziejaus ekskursijų vadovė-edukatorė Agnė Augustaitienė mūsų laukė prie centrinių vartų.
Panašiai taip, tik keliais kilometrais tolėliau, – Dzūkijos kaimo regione, išsirikiavę vienas šalia kito muziejininkai šeštadienį sveikins Joninių šventės svečius.
"Kiekvienas jų turės įeiti pro vartus, vandeniu nusiplauti rankas, o kas norės – ir veidus nusiprausti", – šaltinio, gaivinančio žmones ir gamtą, svarbą priminė pašnekovė. Vasaros saulėgrįžos apeigose, pasak jos, didelė reikšmė buvo teikiama būtent vandeniui. Žmonės tikėjo jo galia ne tik būsimam derliui, bet ir sveikatai, todėl šventės išvakarėse, dar prieš patekant saulei, ligoniai eidavo maudytis tikėdamiesi pasveikti.
"Sakoma, kad ryte iškritusia rasa nuprausus veidą grįžta grožis, išnyksta spuogai, gerėja regėjimas. Įmerkus kojas – dingsta sąnarių ligos, – paklausta apie voliojimąsi rasoje nuogam, moteris šyptelėjo. – Darydavo ir tai, tačiau paslapčia, kad niekas nematytų."
Su vandeniu siejamas ir dar vienas Joninių paprotys – plaukiojimas vainikais ir įvairiais augalais išpuoštomis valtimis. Jis esą simbolizuoja padėką ir saulės palydėjimą į žiemos pusę.
"Neatsiejama šventės dalis – vainikėlių plukdymas. Jų, beje, jaunos merginos turėdavo bent kelis: vieną ant galvos, kitą – burtams, trečią paleisdavo į vandenį", – žemyn timptelėjusi suvalkietišką tautinį kostiumą, A.Augustaitienė tęsė pasakojimą. Vainikėlius esą plukdydavo ne tik merginos. Tai darydavo ir įsimylėjėlių poros, o paleidusios juos plaukti stebėdavo, išsiskirs šių keliai ar ne.
Beldimu peles varydavo
"Rasų šventėje jaunimas laisvai bendraudavo, daug šokdavo, merginos, nusipynusios vainikus, juos mėtydavo ant karties – kupolės. Ji bus ir pas mus. Štai ten", – ranka per petį mojo pašnekovė.
Laimingos tos, kurių vainikai ant šakos pakibs jau pirmąkart metus. Merginos, savąjį vainiką ant kupolės užkabinusios iš trečio ar penko karto, vestuvių galės tikėtis geriausiu atveju tik po tiek pat metų.
"Kada reikia pradėti švęsti Jonines? Išvakarėse – birželio 23-iąją", – pasimetusius tarp kalendoriaus lapelių, į teisingą dieną vedė A.Augustaitienė.
Joninių išvakarėse moterys skubėdavo rinkti vaistines žoleles, kurios po Joninių netenka savo stebuklingų gydomųjų galių. Grįžusios surinktomis vaistažolėmis apkaišydavo namų kampus, duris.
"Joninių naktį gyvulius į tvartus suvarydavo, kad laumės iš karvių pieno neatimtų. Be to, duris apkaišiodavo šermukšnių lapais. Pastarieji smulkūs ir jų labai daug, kol raganos visus suskaičiuos – rytas išauš, – šyptelėjusi muziejininkė iš atminties lobynų traukė kitus stebuklingos nakties papročius ir tradicijas. – Būdavo drąsuolių, kurie ant stogo įsitaisydavo ir visą naktį į jį barbendavo, tikėdami, kad iš namų išvarys peles. Kiti prieš Jonines usnis iš lauko raudavo, o vieną šaknimis į viršų pasodindavo, kad piktžolės šią vietą pamirštų. Beje, surinkusios devynių žolių puokštę, merginos ją mesdavo per namo stogą. Žiedai į viršų reiškė gerus metus, į dangų žiūrinčios šaknys – priešingai."
Šviesa – nuo piktų dvasių
Bene įstabiausia šventė dalis – vakare, kai užsiliepsnojęs laužas ima sklaidyti tamsą ir šalin vyti piktąsias dvasias. Senovėje laužą kurdavę žiniai ir vaidilos, laikydamiesi ypatingų apeigų. Vėliau laužo įžiebimas būdavo patikimas vyriausiam kompanijoje esančiam Jonui.
"Joninės Rumšiškėse, ko gero, vienintelės, švenčiamos ne išvakarėse, o dieną. Tam turime svarų paaiškinimą – norime auginti kartą, kuri suprastų šventės papročius, tradicijas ir žiūrėdama į laužą žinotų, kad jis sukurtas ne dėl šilumos", – į iššienautą aikštelę savo dešinėje, kur jau rytoj suliepsnos milžiniškas Joninių laužas, dirstelėjo pašnekovė.
Joninių laužai dažniausiai esą suliepsnodavo ant piliakalnių, kalnų, kad šviesa nuo jų pasklistų kuo plačiau. Aplink laužavietes susirinkdavo būriai jaunuolių, pasiryžusių šokti per liepsnų liežuvius. Vieni tai darydavo dėl geresnės savijautos, kiti – tikrindami savo ir antrųjų pusių santykius.
"Jei pora peršoka ugnį susikabinę rankomis, jų laukia vestuvės", – drąsuolius vienu šuoliu atspėti savo ateitį kvietė A.Augustaitienė.
Nepamirškite vaišių
Joninių naktį miške apstu piktųjų dvasių. Drąsiausieji, nepabūgę jų, vidurnaktį leisdavosi ieškoti paparčio žiedo.
Tas, kuris randa vos akimirką žydintį žiedą, tampa aiškiaregiu ir įgyja dovaną įminti visas žmonijos paslaptis.
Vieni iš anksto ratu apibrėždavo kelis krūmus, pasitiesdavo baltą paklodę ir laukdavo, kol ant jos nukris įvairiomis spalvomis žėrintis žiedas.
"Tas, kuris randa vos akimirką žydintį žiedą, tampa aiškiaregiu ir įgyja dovaną įminti visas žmonijos paslaptis", – A.Augustaitienė prasitarė, kad birželio 24-ąją stebuklingas žiedas skleisis ir muziejuje. Radęs jį įgis ne tik ypatingų galių, bet ir bus apdovanotas specialiu prizu.
"Rasti svarbu, tačiau ne mažiau svarbu jo nepamesti. Kadaise žmonės paparčio žiedą net po oda užsisiūdavo", – ramybėje palikusi žiedus, muziejininkė prisiminė dar vieną svarbų šventės akcentą – ąžuolo vainikus, kuriais pasipuoš visi Jonai ir Janinos.
Anksčiau Joninių išvakarėse vainikais ir girliandomis buvo puošiamos varduvininkų namų durys, kiemo vartai. Sveikintojai tai darydavo tylomis, kad niekas jų nepamatytų, tačiau giliai širdyje svajodavo būti pričiupti ir mainais už vainiką iš Jonų ir Janinų gauti vaišių.
"Stalo, kaip per šv.Kūčias, nebūdavo. Vaišės – suneštinės. Merginos atsinešdavo medaus, varškės sūrio. Vaikinai – skilanduką, duonos, giros ar net ąsotį alaus, – šeštadienį į muziejų užsuksiančius Jonus ir Janinas A.Augustaitienė kvietė nepamiršti kartu su savimi atsivežti kokį skanėstą. – Muziejaus Jonai taip pat turės šį ir tą. Dar ir vaistažolių arbata pavaišins."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lenkų rašytojo „Cholodas“ – rūsti ir jausminga kelionė už civilizacijos ir istorijos ribų
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla ką tik išleido vieno žinomiausių lenkų rašytojų Szczepano Twardocho romaną „Cholodas“. Iš lenkų kalbos knygą vertė Irena Aleksaitė, knygos dizainą sukūrė Zigmantas Butau...
-
A. Žiupsnytė ir jos pasaulis, tilpęs ašaros laše4
„Netapus asmenybe, menininku netampama. Bet, norint tapti menininku, reikia turėti, ką nori pasakyti pasauliui. Turi žinoti, kokią tiesą nori perteikti žmonėms, mąstyti, ko trūksta pasauliui“, – yra sakiusi dailininkė Albina Žiupsn...
-
Seimui siūloma paskelbti 2026-uosius kompozitoriaus V. Klovos metais1
Artėjant kompozitoriaus, profesoriaus Vytauto Klovos 100-osioms gimimo metinėms, Seimui siūloma 2026-uosius paskelbti jo metais. ...
-
Vilniaus sprendimui iškelti Venclovų, kitus du muziejus – akademikų kritikos lavina12
Vilniaus miesto tarybai šią savaitę pritarus dviejų įstaigų likvidavimui ir nusprendus trijuose rašytojų memorialiniuose butuose įkurti literatūros centrą, mokslininkai tokį sprendimą vadina barbarišku, ketina apie tai kalbėti ...
-
Vilniuje neliks kelių rašytojų muziejų: priimtas sprendimas ir dėl Venclovų namų3
Sostinės taryba imasi Vilniaus muziejų tinklo pertvarkos – nutarta likviduoti Vilniaus memorialinių muziejų direkciją bei Markučių dvaro muziejų. Tuo metu trijų rašytojų – Vinco Mykolaičio-Putino, Vinco Krėvės-Mickevičiaus memo...
-
Režisieriui A. Kuzmickui bus įteikta A. Ramanausko-Vanago premija2
Minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, sekmadienį Varėnoje bus įteikta jau septintoji Adolfo Ramanausko-Vanago premija. ...
-
Lietuvoje vyksta Gatvės muzikos diena: sostinėje šventės dalyviai kviečia mokytis šventės dainų
Vilniuje ir kituose šalies miestuose šeštadienį vyksta tradicinė muzikos šventė Gatvės muzikos diena (GMD), kurios šūkis šiemet yra „Kviesk šokiui miestą“. ...
-
VU Botanikos sode vyksta „Piknikas alyvose“: kviečia dalyvauti ekskursijose ir koncertuose
Vilniaus universiteto (VU) botanikos sode Kairėnuose esančiame Alyvų kalne šeštadienį prasidėjo „Piknikas alyvose“, kuris truks visą savaitgalį. ...
-
Sostinėje – artėjančiai Dainų šventei skirtas renginys „Vilnius dainuoja“1
Ruošiantis jubiliejinei šimtmečio Dainų šventei „Kad giria žaliuotų“, šeštadienį sostinės Rotušės aikštėje rengiamas nemokamas renginys, kurio metu vilniečiai ir miesto svečiai galės kartu...
-
Lietuvoje skambės Gatvės muzikos diena, į renginius kvies ir Muziejų naktis2
Lietuvos miestuose ir miesteliuose šeštadienį vyks du tradiciniai renginiai – Gatvės muzikos diena (GMD) bei Muziejų naktis. ...