- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Cepelinai nėra lietuviškas patiekalas, bulvės ir kiauliena yra sovietmečio palikimas, kuris buvo suformuotas okupacijos metais, o mėsainiai dabar populiarūs visame pasaulyje.
Dzūkiška banda, kraujinė sriuba, keptos kiaulienos smegenėlės, arkliena, kaplūnas (kastruotas gaidys), pularda (sterilizuota višta). Tokius tradicinius Lietuvos patiekalus vardijo kulinarijos ir gėrimų žinovai, susirinkę į antrąjį renginį “12 dienų pakeliui į Nepriklausomybę”.
“Iš paskutinės kulinarų olimpiados galiu pasakyti, kad skoniai žengia rytų link. Tačiau mes Lietuvoje vis labiau atsisukame į savo vietinius gamintojus. Kaimuose atsiranda žmonių, kurie prižadina tradicinius patiekalus. Atgimsta žvejų šventės, bandų gaminimas Dzūkijoje. O svarbiausia, kad šalia patiekalų atsiranda supažindinimas su jais”, - teigė “Ertlio namo” virtuvės šefas Tomas Rimvydis.
Tai, kad Lietuvos regionuose vyksta tradicinių kulinarijos ir gėrimų atgimimas, o į regionus keliasi protingi žmonės, norintys atkurti tradicinę virtuvę tvirtino ir aludaris Simonas Gutautas.
“Mes turime daug kuo pasigirti. Kartais mus apriboja, tai kad esame kilę iš provincijos ir bandome slėptis už miesčioniškumo. Tačiau mūsų provincialumas dabar mums yra didelis privalumas, nes esame išsaugoję tai, ko daugelis Europos šalių nebeturi”, - sakė Dundulio bravoro įkūrėjas S.Gutautas.
Lietuvoje atsiranda vis daugiau restoranų, stengiamasi atsigęžti į praeitį ir ieškoti lietuviškų tradicinių patiekalų.
“Norime eiti, ragauti. Anksčiau sovietmečiu buvo penki vienodi restoranai, dabar mes eam išsilaisvinę. Norime atsigriebti, ieškoti naujų pasaulinių skonių, bet tuo pačiu ir nepamiršti savo tradicijų. Situacija restoranų rinkoje Lietuvoje smarkiai gerėja”, - pasakojo Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos prezidentas Darius Dabrovolskas.
Diskusiją moderavo maisto tinklaraštininkė Laura Tyrylytė, o organizavo Neformalus Lietuvos jaunųjų signatarų klubas (NLJSK), pradėjęs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio 12 renginių ciklą, kuris tęsis visus metus. Pradedant nuo 2017 metų kovo, NLJSK kiekvieno mėnesio 16-ą dieną iki pat 2018 m. vasario 16-osios planuoja kviesti į renginius, apžvelgsiančius ir pristatysiančius pasiekimus ir laimėjimus vienoje iš Lietuvai svarbių meno, kultūros, istorijos, politikos, sporto, kulinarijos, kino ir kitų sričių.
Įžanginis renginys įvyko kartu su Prezidentu Valdu Adamkumi, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataru Aleksandru Abišala ir nacionalinio transliuotojo generaliniu direktoriumi Audriumi Siaurusevičiumi. Diskusiją moderavo Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vakarą uostamiestyje karūnavo bendruomenės šventė1
Šeštadienį uostamiestyje vyko antroji renginio „Šiluminė kultūra“ dalis, kurios metu į šventę susibūrė įvairios miesto bendruomenės. Klaipėdiečiams prie „Arkos“ kelios uostamiesčio bendruomenės p...
-
Klaipėdiečiams – nauja kultūrinė erdvė
Šeštadienio vakarą, iškilmingo renginio metu, duris atvėrė nauja erdvė, kurioje klaipėdiečiai turės galimybę pamatyti ekspoziciją „Guten Tag. Šv. Jono bažnyčios atstatymas“. Jono kalnelyje esantys gynybinių ...
-
„Audra“ tęsiasi: festivalio veiksmas keliasi į Ąžuolyną
Trečiadienį prasidėjęs festivalis „Audra“ įsibėgėja, o stichijos Kaune tęsis iki pat sekmadienio. Apšilus pirmuosiuose festivalio koncertuose ir kultūrinėse veiklose, verta ruoštis ir finaliniams programos akcentams. &Scaron...
-
Vilniuje – raginimas integruoti Ukrainos kultūros sektorių į šios šalies atkūrimą4
Vilniuje surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Ukrainos kultūros sektoriaus atkūrimo link“ buvo pirmą kartą iškelta kultūros reikšmė ir svarba Ukrainai po karo atkurti. ...
-
Sujungė tarpukarį su inovacijomis6
Kauniečio Zigmanto Dargevičiaus prikeltas sujungti praeitį su ateitimi, Aleksandros Iljinienės namas traukia ne tik dabarties kūrėjus, bet ir istorijai neabejingų smalsuolių grupes. ...
-
Autentiškas žvilgsnis į Taivano kasdienybę1
Pirmadienį Kaune atidaroma paroda „Taivanas 2 plius 2“, kviečianti pažvelgti į Taivano kasdienybę lietuvių ir taivaniečių kūrėjų akimis. ...
-
Kas gali sieti kultūrą ir verslą?
Kultūra jungia praeitį, ateitį ir dabartį, skatina bendruomenių veiklą, pritraukia talentų, kuria vietos įvaizdį, gydo įsisenėjusias stigmas, jungia skirtingas disciplinas, skatina verslą. Tokios ir panašios mintys skambėjo devintajame Naci...
-
Violončelės virtuozei Kaunas – puikių kolegų ir šeimai nutikusio stebuklo miestas
Sėkmingai užbaigęs intensyvų pavasario koncertų sezoną Kauno miesto simfoninis orkestras neskuba atostogauti. Šiomis dienomis Kauno valstybinėje filharmonijoje kartu su violončelės virtuoze Kristina Reiko Cooper ir maestro Constantinu Orbelianu...
-
Nacionaliniame kultūros forume aštriai diskutuota apie kultūros ir verslo sinergiją regionuose1
Nuolat visuomenei ir politikams priminti kultūros svarbą. Kultūra jungia praeitį, ateitį ir dabartį, skatina bendruomenių veiklą, pritraukia talentus, kuria vietos įvaizdį, gydo įsisenėjusias stigmas, jungia skirtingas disciplinas, skatina verslą....
-
Poetė I. Rudžianskaitė: rašydama stengiuosi paliesti universalias temas
„Manau, kad mano eilėraščiuose kiekvienas atranda ką nors sau artimo“, – sako poetė Ieva Rudžianskaitė. Neseniai jai buvo įteikta Maironio literatūros premija. Apdovanojimą poetė pelnė už eilėraščių knygą „...