Lietuvos kulinarijos paveldas nėra tai, ką įsivaizduojame

  • Teksto dydis:

Cepelinai nėra lietuviškas patiekalas, bulvės ir kiauliena yra sovietmečio palikimas, kuris buvo suformuotas okupacijos metais, o mėsainiai dabar populiarūs visame pasaulyje.

Dzūkiška banda, kraujinė sriuba, keptos kiaulienos smegenėlės, arkliena, kaplūnas (kastruotas gaidys), pularda (sterilizuota višta). Tokius tradicinius Lietuvos patiekalus vardijo kulinarijos ir gėrimų žinovai, susirinkę į antrąjį renginį “12 dienų pakeliui į Nepriklausomybę”.

“Iš paskutinės kulinarų olimpiados galiu pasakyti, kad skoniai žengia rytų link. Tačiau mes Lietuvoje vis labiau atsisukame į savo vietinius gamintojus. Kaimuose atsiranda žmonių, kurie prižadina tradicinius patiekalus. Atgimsta žvejų šventės, bandų gaminimas Dzūkijoje. O svarbiausia, kad šalia patiekalų atsiranda supažindinimas su jais”, - teigė  “Ertlio namo” virtuvės šefas Tomas Rimvydis.

Tai, kad Lietuvos regionuose vyksta tradicinių kulinarijos ir gėrimų atgimimas, o į regionus keliasi protingi žmonės, norintys atkurti tradicinę virtuvę tvirtino ir aludaris Simonas Gutautas.

“Mes turime daug kuo pasigirti. Kartais mus apriboja, tai kad esame kilę iš provincijos ir bandome slėptis už miesčioniškumo. Tačiau mūsų provincialumas dabar mums yra didelis privalumas, nes esame išsaugoję tai, ko daugelis Europos šalių nebeturi”, - sakė Dundulio bravoro įkūrėjas S.Gutautas.

Lietuvoje atsiranda vis daugiau restoranų, stengiamasi atsigęžti į praeitį ir ieškoti lietuviškų tradicinių patiekalų.

“Norime eiti, ragauti. Anksčiau sovietmečiu buvo penki vienodi restoranai, dabar mes eam išsilaisvinę. Norime atsigriebti, ieškoti naujų pasaulinių skonių, bet tuo pačiu ir nepamiršti savo tradicijų. Situacija restoranų rinkoje Lietuvoje smarkiai gerėja”, - pasakojo Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos prezidentas Darius Dabrovolskas.

Diskusiją moderavo maisto tinklaraštininkė Laura Tyrylytė, o organizavo Neformalus Lietuvos jaunųjų signatarų klubas (NLJSK), pradėjęs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio 12 renginių ciklą, kuris tęsis visus metus. Pradedant nuo 2017 metų kovo, NLJSK kiekvieno mėnesio 16-ą dieną iki pat 2018 m. vasario 16-osios planuoja kviesti į renginius, apžvelgsiančius ir pristatysiančius pasiekimus ir laimėjimus vienoje iš Lietuvai svarbių meno, kultūros, istorijos, politikos, sporto, kulinarijos, kino ir kitų sričių.

Įžanginis renginys įvyko kartu su Prezidentu Valdu Adamkumi, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataru Aleksandru Abišala ir nacionalinio transliuotojo generaliniu direktoriumi Audriumi Siaurusevičiumi. Diskusiją moderavo Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių