- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pradėti rinkti Seimo narių parašai dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, prašant ištirti, ar Referendumo įstatymas (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijai.
Kreipimesi taip pat prašoma ištirti, ar šio įstatymo pagrindu priimtas Seimo 2019 m. vasario 14 d. nutarimas „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ neprieštarauja Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismo prašoma paankstinti šios bylos nagrinėjimą, atsižvelgiant į tai, kad galimai Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų pagrindu gali būti priimti labai svarbūs sprendimai, kurių teisine galia vėliau gali būti pagrįstai abejojama.
Kreipimesi atkreipiamas dėmesys į referendumo, kaip Tautos valios tiesioginės išraiškos, svarbą. Konstitucinis Teismas nurodė, kad ,,pagal Konstituciją, inter alia jos 9 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, turi būti užtikrinamas sąžiningas referendumo procesas, inter alia laisvas piliečių valios pareiškimas. Tai inter alia reiškia, kad turi būti sudarytos prielaidos piliečiams laisvai ir nekontroliuojamiems susidaryti nuomonę ir išreikšti savo valią referendume pateiktu klausimu, lygios galimybės agituoti referendumui teikiamo sprendimo šalininkams ir oponentams; sąžiningo referendumo proceso imperatyvas taip pat suponuoja reikalavimus, kad referendumą organizuojanti institucija (Vyriausioji rinkimų komisija) būtų nešališka, referendumą skelbianti institucija (Seimas), įgyvendindama šiuos savo įgaliojimus, nedarytų įtakos referendumo rezultatams, referendumą skelbianti, jį organizuojanti ir kitos valstybės institucijos nepiktnaudžiautų joms suteiktais įgaliojimais.“
„Vadinasi, referendumo skelbimą ir vykdymą reguliuojantis įstatymas turi būti ne tik parengiamas ir priimamas laikantis kitokios, konstituciniams įstatymams nustatytos tvarkos, bet ir turi būti sudarytos sąlygos visoms valstybės institucijoms ir piliečiams tinkamai pasirengti jo įgyvendinimui“, - sako vienas iš kreipimosi autorių Seimo narys Stasys Šedbaras.
Pasak parlamentaro, kreipimesi išsakyti argumentai reiškia, kad praėjusių metų gruodžio 20 d. redakcijos Referendumo įstatymas prieštarauja Konstitucijai ir negali sukelti jokių teisinių padarinių nuo pat jo priėmimo momento.
Taip pat darytina prielaida, kad Seimas, 2018 m. gruodžio 20 d. priimdamas naujos redakcijos Referendumo įstatymą nesilaikydamas konstituciniams įstatymams nustatytos tvarkos, viršijo savo galias (Konstitucijos 5 straipsnis), o pats Referendumo įstatymas, priimtas pažeidžiant Konstitucijos nustatytą tvarką, negali sukelti jokių teisinių padarinių pagal Konstitucijos 7 straipsnį.
Vadinasi, ir siekis keisti Konstitucijos 55 straipsnį, jį išdėstant: „Seimą sudaro Tautos atstovai - 121 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu“, taip pat kelia abejonių dėl tokio pakeitimo atitikimo Konstitucijai.
„Yra pagrindo pagrįstai abejonei, kad šis nutarimas, kaip priimtas be teisinio pagrindo, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio antrajai daliai (,,Valdžios galias riboja Konstitucija“), 7 straipsnio pirmajai daliai (,,Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai“), 9 straipsnio ketvirtajai daliai (,,Referendumo skelbimo ir vykdymo tvarką nustato įstatymas“) ir konstituciniam teisinės valstybės principui, - teigiama kreipimesi. - Ginčijamas Seimo nutarimas priimtas likus tik kiek daugiau nei dviem mėnesiams iki referendumo dienos, tačiau svarbiausia šio referendumo organizavimo prasme yra tai, kad Referendumo įstatymas (kuriuo remiantis buvo priimamas ginčijamas Seimo nutarimas), net jei jis būtų priimtas laikantis Konstitucijoje įtvirtintos tvarkos, numato referendumo organizavimui ir vykdymui daugybę naujų nuostatų, o jo pagrindu skelbiamas referendumas būtų vykdomas praėjus tik kiek daugiau nei keturiems mėnesiams po naujo reguliavimo įsigaliojimo. Tai neatitinka tarptautinių standartų, taikomų referendumų skelbimui ir vykdymui“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose6
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
Lietuvos, Latvijos ministrai aptarė, kaip užpildyti trūkstamus karinius pajėgumus regione2
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas penktadienį su Latvijos kolega Andriu Sprūdu aptarė regiono saugumo klausimą, ir būdus, kaip užpildyti trūkstamus karinius pajėgumus. ...
-
Prezidentas G. Nausėda – apie M. Sinkevičių: aš atvažiuoju pas merą, kuris šiandien yra nekaltas41
Jonavoje viešėjęs šalies prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sprendimas uždaryti miestų ligoninių akušerijos ginekologijos skyrius, jei per metus nebūna 600 gimdymų, yra klaida. Viešėdamas Jonavoje šalies vadovas t...
-
G. Nausėda jau mato, kas galėtų užimti premjero pareigas po Seimo rinkimų54
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad matytų Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderę Viliją Blinkevičiūtę einančią premjerės pareigas po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų. ...
-
Seimo kanceliarija aiškinasi, ar per VSD pranešėjo tyrimą neatskleista įslaptintų duomenų1
Seimo kanceliarija sudarė komisiją ištirti, ar atliekant parlamentinį tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informacijos, neteisėtai neatskleista įslaptintų duomenų ir ar jų dalis nebuvo prarasta. ...
-
Išpuolis prieš Slovakijos premjerą: ar mūsų politikai saugūs?16
Precedento neturintis išpuolis prieš Slovakijos premjerą sujaudino ir Lietuvos politikus. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad buvo šokiruota, o buvęs premjeras Saulius Skvernelis kritikuoja Slovakijos politiko apsaugi...
-
V. Blinkevičiūtė: panašu, kad bandoma susidoroti su M. Sinkevičiumi21
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė mano, kad su šiuo metu dėl dokumento klastojimo ir turto pasisavinimo teisiamu Jonavos rajono teisiamu meru Mindaugu Sinkevičiumi yra bandoma susidoroti. ...
-
Kodėl rinkimai Lietuvoje – nematomi26
Dilema: jei pinigų labai daug, rinkimai komercializuojasi ir iš tikrųjų, švelniai tariant, įvairūs asmenys gali ateiti į politiką. Jei jų per mažai – sunkiau prasibrauti naujoms idėjoms. ...
-
V. Blinkevičiūtė dėl pilietybės ragina atvėsti1
Nepavykus referendumui dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad dabar reikia atvėsti, bet klausimą spręsti turės kitos kadencijos Seimas, politikė siūlo peržiūrėti ref...
-
Ministrė M. Navickienė lankysis Telšiuose1
Penktadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė lankysis Telšių rajone. Ten ji susitiks su savivaldybės, socialinės ir užimtumo srities įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, kitų institucijų atstovais, skelbia minister...