Dėl Referendumo įstatymo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą

Pradėti rinkti Seimo narių parašai dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, prašant ištirti, ar Referendumo įstatymas (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijai.

Kreipimesi taip pat prašoma ištirti, ar šio įstatymo pagrindu priimtas Seimo 2019 m. vasario 14 d. nutarimas „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ neprieštarauja Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismo prašoma paankstinti šios bylos nagrinėjimą, atsižvelgiant į tai, kad galimai Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų pagrindu gali būti priimti labai svarbūs sprendimai, kurių teisine galia vėliau gali būti pagrįstai abejojama.

Kreipimesi atkreipiamas dėmesys į referendumo, kaip Tautos valios tiesioginės išraiškos, svarbą. Konstitucinis Teismas nurodė, kad ,,pagal Konstituciją, inter alia jos 9 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, turi būti užtikrinamas sąžiningas referendumo procesas, inter alia laisvas piliečių valios pareiškimas. Tai inter alia reiškia, kad turi būti sudarytos prielaidos piliečiams laisvai ir nekontroliuojamiems susidaryti nuomonę ir išreikšti savo valią referendume pateiktu klausimu, lygios galimybės agituoti referendumui teikiamo sprendimo šalininkams ir oponentams; sąžiningo referendumo proceso imperatyvas taip pat suponuoja reikalavimus, kad referendumą organizuojanti institucija (Vyriausioji rinkimų komisija) būtų nešališka, referendumą skelbianti institucija (Seimas), įgyvendindama šiuos savo įgaliojimus, nedarytų įtakos referendumo rezultatams, referendumą skelbianti, jį organizuojanti ir kitos valstybės institucijos nepiktnaudžiautų joms suteiktais įgaliojimais.“

„Vadinasi, referendumo skelbimą ir vykdymą reguliuojantis įstatymas turi būti ne tik parengiamas ir priimamas laikantis kitokios, konstituciniams įstatymams nustatytos tvarkos, bet ir turi būti sudarytos sąlygos visoms valstybės institucijoms ir piliečiams tinkamai pasirengti jo įgyvendinimui“, - sako vienas iš kreipimosi autorių Seimo narys Stasys Šedbaras.

Pasak parlamentaro, kreipimesi išsakyti argumentai reiškia, kad praėjusių metų gruodžio 20 d. redakcijos Referendumo įstatymas prieštarauja Konstitucijai ir negali sukelti jokių teisinių padarinių nuo pat jo priėmimo momento.

Taip pat darytina prielaida, kad Seimas, 2018 m. gruodžio 20 d. priimdamas naujos redakcijos Referendumo įstatymą nesilaikydamas konstituciniams įstatymams nustatytos tvarkos, viršijo savo galias (Konstitucijos 5 straipsnis), o pats Referendumo įstatymas, priimtas pažeidžiant Konstitucijos nustatytą tvarką, negali sukelti jokių teisinių padarinių pagal Konstitucijos 7 straipsnį.

Vadinasi, ir siekis keisti Konstitucijos 55 straipsnį, jį išdėstant: „Seimą sudaro Tautos atstovai - 121 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu“, taip pat kelia abejonių dėl tokio pakeitimo atitikimo Konstitucijai.

„Yra pagrindo pagrįstai abejonei, kad šis nutarimas, kaip priimtas be teisinio pagrindo, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio antrajai daliai (,,Valdžios galias riboja Konstitucija“), 7 straipsnio pirmajai daliai (,,Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai“), 9 straipsnio ketvirtajai daliai (,,Referendumo skelbimo ir vykdymo tvarką nustato įstatymas“) ir konstituciniam teisinės valstybės principui, - teigiama kreipimesi. - Ginčijamas Seimo nutarimas priimtas likus tik kiek daugiau nei dviem mėnesiams iki referendumo dienos, tačiau svarbiausia šio referendumo organizavimo prasme yra tai, kad Referendumo įstatymas (kuriuo remiantis buvo priimamas ginčijamas Seimo nutarimas), net jei jis būtų priimtas laikantis Konstitucijoje įtvirtintos tvarkos, numato referendumo organizavimui ir vykdymui daugybę naujų nuostatų, o jo pagrindu skelbiamas referendumas būtų vykdomas praėjus tik kiek daugiau nei keturiems mėnesiams po naujo reguliavimo įsigaliojimo. Tai neatitinka tarptautinių standartų, taikomų referendumų skelbimui ir vykdymui“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

KONSTITUCIJA

KONSTITUCIJA portretas
Taigi... žinom kad: "Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika" (K.1str.) - tai pagrindų pagrindas; iš kažkur atsiradusios kalbos apie 'konstitucinį teisinės valstybės principą' NETURI konstitucinio pagrindo, ir todėl juo negalima nieko grįst, tai tik siekiai paneigt pačią Konstituciją. Ir tuo pačiu visi tie KT 'inter alia' samprotavimai yra NIEKINIAI, nei grindžiami NE konstituciniais argumentais. Tuo labiau kad ŽINOM: "Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai" (K.2str.) - joks KT negali savęs kelt virš Tautos. Žinom IR tai kad "Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių" (K.3str.1d.), taip kad bet kokie KT bandymai ribot Tautos valią yra niekiniai. BŪTINA žinot: "Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus" (K.4str.), taip kad VISI, bandantys tai neigt, vykdo konstitucinį nusikaltimą. ABSOLIUTI ir K.9str.1d. galia, to niekam NEPANEIGT

Giedrius

Giedrius portretas
Tokia dabartinė valdančiųjų referendumų "suorganizavimo" praktika gali privesti iki 1940 metų Liaudies seimo rinkimų farso

Ina

Ina portretas
Teisingai daro. Kiek galima važiuoti " buldozeriu"???
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių