- Eleonora Budzinauskienė, Paulina Gerčaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
Seime pirmadienį vykstančioje Šimtmečio konferencijoje kalbėjusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad švęsdami Lietuvos ir JAV nenutrūkstamų diplomatinių santykių šimtmetį, švenčiame laisvę, kuria privalu nepailstamai rūpintis, kurios kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino.
„Švenčiant svarbų mūsų diplomatinių santykių šimtmečio jubiliejų, norėčiau išreikšti ypatingą padėką tiek JAV Vyriausybei, tiek JAV lietuvių bendruomenei už tai, kad Lietuvos laisvės klausimas niekuomet nebuvo pamirštas“, – padėkojo ministrė pirmininkė.
Pasak premjerės, Lietuvos ir Lenkijos Respublikos žemėse gimusio šūkio „Už mūsų ir jūsų laisvę!“ dvasia dar XVIII amžiaus pabaigoje sujungė mūsų žmones saitais, kurių tvirtumą jaučiame iki šiol, o pati ryškiausia abiejų šalių laisvės jungtis buvo JAV vykdyta Lietuvos, Latvijos ir Estijos sovietinės okupacijos nepripažinimo politika, teikusi vilties, palaikomos ir iš už geležinės uždangos mus pasiekiančio „Amerikos balso“.
Jie klaus, ar mes tikrai patvirtinome, kad mylime laisvę ir esame pasiryžę ne tik dėl jos aukotis deklaracijose, bet ir liudyti savo kasdieniais veiksmais.
1990 m. kovo 11-oji žymėjo ne kelio pabaigą, o jo pradžią – Lietuvos dar laukė kasdieniai valstybės kūrimo ir pilietinės visuomenės stiprinimo, sovietinės armijos išvedimo ir visaverčio sugrįžimo į Vakarų pasaulį per narystes ES ir NATO iššūkiai. Premjerės teigimu, tuomet įsitikinome, kiek daug turime draugų ir koks svarbus yra demokratinių šalių ir visuomenių tarpusavio palaikymas ir vienybė. JAV buvo tarp artimiausių Lietuvos draugų, padėjusių įtvirtinti laisvę.
„Šiandien visas demokratinis pasaulis yra išbandomas, ko verti žodžiai apie laisvę, žmogaus teises. Istorija kupina paradoksų, šiandien esame liudininkai vieno iš jų. Ukraina, valstybė, kurią nemaža dalis Vakarų politikų buvo priskyrę Rusijos įtakos laukui, mūšio lauke, kasdien prarasdama daugybę karių, apraudodama taikių gyventojų žūtis nuo Rusijos raketų ir patirtą skausmą, didvyriškai kovoja ne tik už savo, bet ir už mūsų visų vertybes ir laisvę. Laisvę rinktis demokratiją. Laisvę rinktis draugus. Laisvę būti ukrainiečiais ir Ukraina“, – sakė I. Šimonytė.
Kai istorikai ir mūsų vaikaičiai žvelgs į 2022 metus, jie neklaus, ar karo Europoje sunkumai nesukėlė mums nepatogumų, jie klaus, ką padarė demokratinių šalių vyriausybės ir politikai, kiekviena atskira verslo kompanija, institucija ar pilietis, kad agresorius būtų ne tik suvaržytas, bet ir nugalėtas, pabrėžė Vyriausybės vadovė.
„Jie klaus, ar mes tikrai patvirtinome, kad mylime laisvę ir esame pasiryžę ne tik dėl jos aukotis deklaracijose, bet ir liudyti savo kasdieniais veiksmais. O gal mes rinkomės pilkąją zoną, kai buvo absoliučiai aišku, kas yra agresorius ir kas auka? Ar demokratinis pasaulis neparodė nuovargio, gindamas tas vertybes, apie kurias kalbėjo ištisus 70 metų? Ar nepalikome agresoriaus problemos ir „užšaldyto“ konflikto ateities kartoms?“ – kalbėjo I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė palinkėjo, kad kitąmet, JAV prezidentui lankantis Vilniuje, kalbėtumėme ne apie karą, o apie taiką ir Ukrainos žmonių pergalę, kurios jie nusipelnė labiau nei kas nors kitas.
Norint „geros valios“ iš Kremliaus, reikia daugiau sunkiosios ginkluotės ir finansinės paramos Ukrainai
Ketvirtadienį Seime surengtoje Šimtmečio konferencijoje, skirtoje paminėti Lietuvos ir Jungtinės Amerikos Valstijų diplomatinių santykių šimtmetį, premjerė I. Šimonytė pažymėjo, kad norint iš brutalų karą Ukrainoje sukėlusios Rusijos sulaukti „geros valios“, Vakarai turi teikti dar daugiau ginkluotės ir finansinės paramos Ukrainai.
„Esu įsitikinusi, kad agresorių padės nugalėti visos priemonės – diplomatija, sankcijos, bet visų pirma – kova mūšio lauke. Pamatėme, kad ukrainiečių kovingumas ir Vakarų tiekiama ginkluotė padėjo Kremliui parodyti „geros valios“ ženklą ir pasitraukti iš Gyvačių salos. Tad jei norime daugiau tokių „geros valios“ ženklų iš Kremliaus, reikia ir daugiau Vakarų sunkiosios ginkluotės ir finansinės paramos Ukrainai“, – teigia premjerė.
I. Šimonytės tvirtinimu, nuolaidžiavimo valstybei agresorei politika gali atnešti dar didesnius neigiamus padarinius.
Esu įsitikinusi, kad agresorių padės nugalėti visos priemonės – diplomatija, sankcijos, bet visų pirma – kova mūšio lauke.
„Šiandien visas demokratinis pasaulis yra išbandomas, ko verti žodžiai apie laisvę, žmogaus teises. (...) Privalome ne tik patys padėti Ukrainai, bet ir toliau telkti visų sąjungininkų pagalbą, atremti vis iškylančias nuolaidžiavimo politikos apraiškas. Nuolaidžiavimas, kaip rodo baisiausia dvidešimto amžiaus vidurio patirtis, laisvės kainą tik padidina. O nuolatinis nuolaidžiavimas – lemia katastrofiškus padarinius“, – sako I. Šimonytė.
„Autoritariniai režimai galvoja, kad energetiniu šantažu ir energetine priklausomybe galima paralyžiuoti net galingiausių šalių sprendimus. Kad karinga retorika paveiks demokratinių šalių politiką, kad cinišku melu ar dezinformacija galima skaldyti demokratinio pasaulio vienybę, o kai neveikia melas, tuomet galima daryti viską, kad kiltų energijos kainos. O jeigu neveikia ir tai – kaip ginklą panaudoti ir maisto stygių, badą“, – priduria premjerė.
Šimtmečio konferencijoje pasisakiusios Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen nuomone, neišprovokuota ir nepagrįsta Rusijos agresija Ukrainoje rodo jos ketinimus pulti kaimynines demokratines valstybes.
„Nebūkime naivūs – pavojuje yra ne tik Rusijos kaimynė, bet ir tarptautinis saugumas, įsivyravęs po Berlyno sienos griūties. Reikalavimai, kuriuos Rusija pateikė JAV ir NATO prieš pradėdama agresiją Ukrainoje, aiškiai rodo Rusijos siekius“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iš keturių savivaldos politikų prokuratūra siekia priteisti per 34 tūkst. eurų nepagrįstų išmokų
Viešojo intereso gynimo prokurorai teismui pateikė keturis civilinius ieškinius, kuriais iš esamų ir buvusių tarybos narių siekia priteisti daugiau nei 34 tūkst. eurų nepagrįstų išmokų. ...
-
Lietuva siekia bendros ES, NATO reakcijos dėl rusų planų keisti jūrines sienas1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vilnius siekia vieningos Europos Sąjungos, NATO reakcijos į anksčiau šią savaitę pasirodžiusią informaciją apie Kremliaus planus keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija. ...
-
V. Blinkevičiūtė apie M. Sinkevičių: iš anksto nuteisti – būtų žmogaus teisių pažeidimas3
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė (LSDP) Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad teisiamas Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius turi visas teises būti partijos rinkiminiame sąraše į Seimą. Politikė akcentuoja, kad iš anksto n...
-
Balsą prezidento rinkimuose atidavė G. Jeglinskas: balsavau už saugią Lietuvą
Prezidento rinkimuose balsavęs mažiausiai palaikymo pirmajame ture sulaukęs Giedrimas Jeglinskas tikina rinkęsis kandidatą, kuris geriausiai užtikrins Lietuvos saugumą. ...
-
Dėl vizitų į regionus kritikuojamas G. Nausėda: darysiu tai ir ateinančius penkerius metus
Nepaisant kritikos viešojoje erdvėje, prezidentas Gitanas Nausėda žada savo vizitus regionuose tęsti ir perrinkus jį antrai kadencijai. ...
-
Prezidento posto siekianti I. Šimonytė žada spartesnę pažangą, jei laimėtų rinkimus6
Prezidento posto siekianti premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog jei laimėtų rinkimus, siektų spartesnės Lietuvos pažangos. ...
-
G. Nausėda nemato reikalo keisti ambasadorių skyrimo tvarką
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda nemano, kad reikia keisti ambasadorių skyrimo tvarką ir teigia, kad problemų šioje srityje nebėra. ...
-
G. Nausėda: G. Landsbergis gali būti vienas iš kandidatų į EK, bet tai ateities klausimas6
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad užsienio reikalų ministras ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis galėtų būti tarp kandidatų tapti Europos Komisijos (EK) nariu, tačiau šis klausimas priklauso ir nuo šią savaitę vyksian...
-
Kritikos dėl M. Sinkevičiaus sulaukęs G. Nausėda: asmuo nėra kaltas, kol jo kaltė neįrodyta6
Politikų ir apžvalgininkų kritikos dėl pasisakymų apie šiuo metu teisiamą Jonavos merą Mindaugą Sinkevičių sulaukęs prezidentas Gitanas Nausėda tikina nustojęs kreipti dėmesį į tokius komentarus. Šalies vadovas kartoja – dem...
-
G. Nausėda nemano, kad siūlymais gynybai valdantieji bando įgyvendinti mokesčių reformą
Prezidentas Gitanas Nausėda tikina nemanąs, kad valdantieji siūlymais papildomam gynybos finansavimui bando dalinai įgyvendinti mokesčių reformą. Pasak jo, gynybos fondui reikalingi skirtingi šaltiniai, o tarp siūlymų nėra didelės dalies elem...