L. Kasčiūnas: imigracijos procesą valdyti būtų galima per kvotas

Imigracijos procesą būtų galima valdyti įvedus kvotas Lietuvoje norintiems dirbti užsieniečiams, o nuolat į Baltarusiją vykstantiems šios šalies piliečiams atimant leidimus gyventi Lietuvoje, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Šiandien vyriausybiniame lygmenyje dirbama prie kvotų sistemos. Kalbu apie kvotų imigrantams įvedimą, kalbu apie legalią imigraciją“, – ketvirtadienį Seime per spaudos konferenciją, skirtą pristatyti grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, sakė politikas.

„Pasvėrus, įvertinus, kiek reikia darbo rinkai, kaip tai paveiks mūsų saugumą, kultūrinę sanklodą, manau, kad kvotos yra kelias, kuriuo turime eiti. Jis leis mums pradėti kontroliuoti imigracijos procesus“, – teigė jis.

Grėsmių nacionaliniam saugumui 2023 metais vertinimą pateikę Valstybės saugumo ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentai atkreipė dėmesį į Lietuvoje išaugusią baltarusių diasporą bei įspėjo apie galimybę radikalizuotis augančiai musulmonų bendruomenei.

Dokumente teigiama, kad didėjanti baltarusių diaspora Lietuvoje suteikia Baltarusijos žvalgybos tarnyboms galimybę rasti verbuoti tinkamų taikinių.

Anot dokumento, grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams kelia į Lietuvą atvykę Baltarusijos piliečiai, kurių ryšys su Baltarusijos žvalgyba nėra nutrūkęs. Be to, Baltarusijos žvalgybos tarnybos naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose.

Grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams kelia į Lietuvą atvykę Baltarusijos piliečiai, kurių ryšys su Baltarusijos žvalgyba nėra nutrūkęs.

 

„Baltarusijos žvalgybos tarnybos siekia pasinaudoti baltarusių diasporos atstovais Lietuvoje žvalgybos informacijai apie Lietuvą ir jos institucijas, Baltarusijos demokratinę opoziciją ir pačią baltarusių diasporą rinkti“, – rašoma grėsmių vertinime.

Jame taip pat įspėjama apie galimų išpuolių, susijusių su musulmonų radikalizacija, riziką.

„Didėjančio radikalizmo apraiškų Lietuvos musulmonų bendruomenėje nepastebima, nors tarp į Lietuvą atvykusių trečiųjų šalių piliečių nustatoma pavienių radikalių pažiūrų asmenų. Jie neturi ketinimų smurtauti, bet nepripažįsta demokratijos, reiškia antivakarietiškas ar antisemitines pažiūras“, – teigiama ataskaitoje.

Žvalgyba tvirtina, kad Lietuvoje islamistinės ideologijos sklaida tiesiogiai ir organizuotai nevykdoma, šalyje nėra užsienyje veikiančių musulmonų organizacijų ir judėjimų ar jų paramos grupių.

„Vis dėlto tokios ideologijos ir propagandos prieinamumas internete kelia savarankiškos asmenų radikalizacijos riziką. Besitęsianti įtampa Vidurio Rytų regione, musulmonus provokuojantys islamo simbolių išniekinimai Europos šalyse ir islamistinių organizacijų propaganda, tikėtina, didins pavienių asmenų radikalizacijos ir, neatmestina, išpuolių riziką Lietuvoje“, – pažymima vertinime.

Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio, didėjantys imigracijos skaičiai į Lietuvą iš musulmoniškų valstybių gali suaktualinti šią problemą.

Jeigu grįžti reguliariai  – netenki leidimo. Iš pradžių esi įspėjamas, o po to netenki leidimo. Manau, kad tai kelias, kuris galėtų būti pasirinktas.

 

„(...) Lietuvoje yra papildomas aspektas tie patys imigracijos skaičiai iš valstybių, kurios pas mus formuoja musulmonų bendruomenę ir keičia jos paveikslą. Į tą irgi turėsime atkreipti dėmesį“, – teigė jis.

NSGK pirmininkas pabrėžė, kad dabar priimti sprendimai turės įtakos saugumo situacijai šalies viduje ateityje.

„Turime labai aiškiai suprasti, kad dabar priimti sprendimai leis kontroliuoti imigracijos procesus arba pavers Lietuvoje vykstančius imigracijos procesus negrįžtamais ir turėsime labai daug rimtų socialinių, kultūrinių, saugumo iššūkių“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Kaip vieną iš būdų suvaldyti Baltarusijos piliečių imigracijos augimą jis nurodė leidimų gyventi Lietuvoje atėmimą, jeigu šie nuolat grįžtų į savo šalį.

„Jeigu grįžti reguliariai  – netenki leidimo. Iš pradžių esi įspėjamas, o po to netenki leidimo. Manau, kad tai kelias, kuris galėtų būti pasirinktas“, – sakė NSGK pirmininkas.

Lietuvos žvalgybos duomenimis, baltarusių diasporą šalyje sudaro daugiau nei 60 tūkst. žmonių, per metus ji padidėja apie 15,5 tūkst. asmenų.

Vidaus reikalų ministerija šią savaitę pranešė, kad siūlys griežtinti reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms.

Jei siūlymams bus pritarta, darbdaviai užsieniečius įdarbinti galės tik visą darbo laiką, dirbti galės tik leidimą gyventi Lietuvoje turintys užsieniečiai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tep...

Tep... portretas
.... tokiu .... dar paieskot reikia . Vienas nesupranta kas yra valstybes paslaptis, kitas - kas tai per daiktas zmogaus teises. Kiti ploja katuciu ... tik pasakyk kad koncervai nemegsta.... Taaaip .... intelektas

:)))

:))) portretas
tai kad prie konservu ir priviso tu bulbu kaip uteliu

Nei jus

Nei jus portretas
ribojote ju atvykima per plandemija,nei per "kara",nei jus kada nors ji ribosite! Juk taip patogu plesti Lietuva jais prisidengus!
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių