- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Opozicijos atstovai vėl registravo Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių merų rinkimų.
Ja siūloma įtvirtinti dabartinį savivaldos modelį, kad savivaldybės meras yra savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas.
Panašias pataisas opozicijos parlamentarai jau buvo registravę kaip alternatyvą daugumos inicijuotam Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų projektui.
Abu projektai buvo pateikti Seimui, bet opozicijos – atmestas, o valdančiųjų variantui pritarta ir jį svarstys parlamento komitetai.
Konstitucijos pakeitimo projektą inicijavęs socialdemokratas Eugenijus Sabutis teigia, kad projektas patobulintas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir rudens sesijoje bus teikiamas svarstyti iš naujo.
„Mano įsitikinimu, toks modelis sėkmingai veikia jau šešerius metus, juo patenkinti savivaldybių gyventojai ir tai yra viena iš esminių stiprios savivaldos sąlygų“, − Socialdemokratų partijos frakcijos pranešime cituojamas E. Sabutis.
Anot jo, Seimui pritarus po pateikimo, projektas galės komitetuose būti svarstomas su Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir valdančiųjų projektu, kaip opozicija ir siekė iš pradžių.
Mano įsitikinimu, toks modelis sėkmingai veikia jau šešerius metus, juo patenkinti savivaldybių gyventojai ir tai yra viena iš esminių stiprios savivaldos sąlygų.
„Toks buvo ir pirminis tikslas. Pateikime kartu, o svarstymo stadijoje išgryninsime geriausią variantą, kuris tiks visoms frakcijoms. Deja, tuo metu valdantieji pasuko kitu keliu – pritarė tik savam, o socialdemokratų grąžino tobulinti“, − sakė E. Sabutis.
Seimas birželį po pateikimo pritarė valdančiųjų inicijuotam Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių meru rinkimų projektui.
Valdančiųjų projektu siūloma Konstituciją keisti minimaliai, numatant, kad savivaldybių tarybų narius ir savivaldybių merus ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
Pagal šį projektą, mero statusas neapibrėžiamas. Jis būtų nustatytas įstatymuose.
Tuo tarpu opozicinių socialdemokratų kartu su kitomis opozicinėmis frakcijomis inicijuotas projektas buvo atmestas. Juo siūlyta apibrėžti ir mero statusą.
Konstitucija dėl tiesioginių merų rinkimų keičiama, kai Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad dabartinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai.
KT nutarime pažymėjo, jog dalis tarybos narių negali turėti išskirtinių teisių, visų jų teisės – lygios. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai, tad nepakeitus Konstitucijos tiesioginiai merų rinkimai būtų negalimi.
Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas dalyvavo nuotoliniame Ramšteino susitikime
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas penktadienį dalyvavo nuotoliniame Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų kontaktinės grupės susitikime. ...
-
G. Nausėda ir A. Duda pabrėžia Ukrainos pergalės, transatlantinio ryšio reikšmę ES saugai
Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutaria, kad pagrindinis iššūkis Europai šiuo metu yra Rusijos karas Ukrainoje, todėl Bendrija turi spartinti Ukrainos atstatymą ir narystės procesą, taip pat išlaikyti glaudų ryšį su JAV. ...
-
Kyjive Europos socialinės politikos ministrai pasirašė bendrą deklaraciją
Šią savaitę su darbo vizitu Kyjive viešinti Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė penktadienį kartu su kitais Europos socialinės politikos ministrais pasirašė bendrą deklaraciją. ...
-
G. Landsbergis oficialiai atidarė Lietuvos ambasadą Pietų Korėjoje
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vizito Pietų Korėjoje metu penktadienį oficialiai atidarė prieš dvejus metus įkurtą Lietuvos ambasadą Seule. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
D. Grybauskaitė apie 5-ąjį NATO straipsnį: regioniniai susitarimai tampa svarbesni3
Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė sako, kad šiuo metu šaliai ypač svarbūs regioniniai gynybos susitarimai. Pasak jos, būtent atskirus regioninius sutarimus sudariusios partnerės pirmosios ateitų į pagalbą Lietuvos užp...
-
Prokuratūra: R. Žemaitaitis viešai tyčiojosi ir niekino žydų tautybės asmenis15
Prokuratūra penktadienį pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio pareiškimų. ...
-
I. Vėgėlė apskundė VRK išvadą dėl rinkėjų papirkinėjimo: norėjau daugiau šypsenų moterų veiduose2
Prezidento posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė teismui apskundė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad dovanodamas gėles moterims jis papirkinėjo rinkėjus. ...
-
Skandalingos išvados sukėlė dar vieną skandalą: atskleista jautri Lietuvos žvalgybos informacija?10
Skandalingai pristatytos valdančiųjų komisijos išvados dėl prezidento pažeidžiamumo kelia dar didesnį skandalą. Opozicija kaltina, kad komisijos išvadose be jokio reikalo atskleista ypač jautri Lietuvos žvalgybos informacija, o t...
-
G. Nausėdą siekianti pakeisti I. Šimonytė žada nesivaikyti populizmo: žinau, ką galiu pasiūlyti28
Antrą kartą laimę prezidento rinkimuose bandanti premjerė Ingrida Šimonytė žada „nesivaikyti pigaus populizmo“, o užsienio politikos sėkmę matuoti ne nuotraukomis, bet pasiektais nedviprasmiškais susitarimais. Konservatorių ...