- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad reikėtų labiau subalansuoti šiuo metu siūlomus įvesti kelionių į tėvynę ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
„Mes suprantame, kad reguliarus keliavimas kelia grėsmę patiems žmonėms, kurie keliauja, jų šeimų nariams taip pat, tas aiškiai visada komunikuojama. Kita vertus, turime suprasti, kad yra ir tam tikrų visiškai žmogiškų aplinkybių, šeiminių klausimų, kaip ir kiekvienas mes jų turime, kai reikia aplankyti močiutę kaime ar mamą kažkur kitur, tai tikiuosi, kad pavyks subalansuoti ir priimsime geresnį sprendimą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė ministrė.
Ji teigė, kad jos vadovaujama Laisvės partija teiks savo siūlymą vadinamajam nacionalinių sankcijų įstatymo projektui, tačiau neatskleidė, kas konkrečiai bus siūloma.
„Iki priėmimo Laisvės partija dar registruos pasiūlymą, kad vis dėlto protingumo ir proporcingumo kriterijai nebūtų pamesti iš to entuziazmo, kurį dabar kai kurie Seimo nariai demonstruoja“, – tvirtino A. Armonaitė.
„Savo pasiūlymą registruosime ir tikiuosi, kad ta situacija dar kiek pasikoreguos“, – pridūrė ji.
Pagal Seimui teikiamą projektą, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai netektų leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu per pastaruosius tris kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyktų į Rusiją arba Baltarusiją ir tuo keltų grėsmę valstybės saugumui. Išimtį norima taikyti tik tarptautinių ekipažų ir įgulų nariams, krovinių vežėjams, taip pat asmenims, vykstantiems dėl nuo jų nepriklausančių objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, važiuojant į laidotuves.
Ministrė pažymėjo, kad labiau į procesą, kontroliuojant rusų ir baltarusių judėjimą, turėtų įsitraukti atsakingos Lietuvos tarnybos.
„Reikėtų, kad ir institucijos, kurios reguliuoja ir kontroliuoja, kad jos ne tik pateiktų ekspertinę nuomonę viešai, bet kad ir prisidėtų prie proceso savo konkrečiais pasiūlymais“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Ji neprognozavo, kaip priimti ribojimai, atsilieptų Lietuvos darbo rinkai, mat dalis Baltarusijos piliečių dirba Lietuvoje, bet gyvena savo šalyje.
„Lietuvos darbo rinka įtempta tuo požiūriu, kad mums reikia darbuotojų, ir kvalifikuotų , nekvalifikuotų, tačiau reikia suprasti, kad Baltarusija mūsų problemų neišspręs, mums reikia galvoti pirmiausia apie savo darbo jėgos ir talentų užsiauginimą“, – teigė A. Armonaitė.
„Nenorėčiau vertinti konkrečiai šito projekto kalbant apie darbo rinką, bet kontroliuojama, gerai suplanuota migracija, gerai sustrateguota, apskaičiuota yra reikalinga Lietuvai“, – pabrėžė ji.
Antradienį parlamentarai svarstys senų nacionalinių sankcijų pratęsimą ir papildomų įvedimą Baltarusijos bei Rusijos piliečiams.
Vyriausybė siūlo dar metams pratęsti ribojamąsias priemones rusams ir baltarusiams, nes 2022 metų vasario 24 dieną Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą tęsiasi, priežastys, dėl kurių pernai buvo priimtas šis įstatymas, nėra išnykusios.
Pagal pernai priimtą įstatymą, rusams ir baltarusiams ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, Rusijos piliečiams dar papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nepriimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje.
Naujajame įstatymo variante siūloma nustatyti daugiau ribojimų Baltarusijos piliečiams, nes Lietuvos žvalgybos institucijos yra įspėjusios apie suaktyvėjusią Baltarusijos specialiųjų tarnybų veiklą pasinaudojant Lietuvoje esančiais savo piliečiais.
Vyriausybė siūlo atnaujintame įstatyme nustatyti, kad tais atvejais, kai Baltarusijos piliečiai atvyktų su Šengeno viza, būtų papildomai vertinama rizika dėl jų atvykimo keliamos grėsmės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.
Tuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė kelių konservatorių pasiūlymui apriboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių kelionių skaičių į tėvynę.
Be to, anot projekto, leidimo laikinai gyventi Lietuvoje netektų ir tie rusai, baltarusiai, kurie tyčia, viešai sistemingai skleistų melagingą, visuomenės ar valstybės interesams prieštaraujančią informaciją.
Naujajame projekte norima pakoreguoti ir draudimą įsigyti Lietuvoje nekilnojamojo turto. Siūloma, kad jo negalėtų įsigyti laikino ar nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje neturintys tiek Rusijos, tiek Baltarusijos piliečiai.
Be to, siūloma uždrausti į Lietuvą importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusijos arba Baltarusija. Konkretų draudžiamų produktų ir pašarų sąrašą patvirtintų Vyriausybė.
Numatoma, kad nacionalinių sankcijų įstatymas galiotų iki 2025 metų gegužės 2 dienos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo narys B. Matelis pateko į eismo įvykį, nukentėjo dviratininkas12
Seimo narys, konservatorius Bronislovas Matelis Panevėžyje pateko į autoįvykį, kurio metu nukentėjo dviratininkas. ...
-
Apklausa: palankiausiai vertinamu kandidatu į prezidentus išlieka perrinkimo siekiantis G. Nausėda95
Perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda išlieka palankiausiai vertinamu kandidatu į prezidentus, rodo naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa. ...
-
I. Vėgėlė ir G. Nausėda toliau kritikuoja vienas kitą dėl kampanijas remiančių verslo atstovų17
Kandidatai į prezidentus – advokatas Ignas Vėgėlė bei perrinkimo siekiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda – ir toliau kritikuoja vienas kitą dėl sulaukiamos verslo atstovų paramos bei galimo viešų ir privačių interesų kon...
-
Kandidatai į prezidentus nesutarė dėl šeimos sąvokos: pasipylė kaltinimai dėl netęsiamų pažadų85
Šalies vadovo posto siekiantys kandidatai nesutaria, ar kartu gyvenančios tos pačios lyties poros yra laikomos šeima. ...
-
Buvusi Visagino merė skųs teismui VRK sprendimą neregistruoti jos kandidate į Europos Parlamentą8
Buvusi Visagino merė, partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovė Dalia Štraupaitė skųs teismui Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neregistruoti jos kandidate Europos Parlamento (EP) rinkimuose. ...
-
EP nariai iš Lietuvos menką aktyvumą teisėkūroje sieja su delegacijos dydžiu10
Europos Parlamento (EP) nariai iš Lietuvos sako, kad mažas delegacijos dydis ir dalis pasyvių politikų lemia tai, kad Lietuvos europarlamentarai yra paskutiniai pagal dalyvavimą teisėkūros procese Briuselyje. ...
-
Sporto įstatymo projektas keliauja į Seimą: siūlo didinti finansavimą, stiprinti sportininkų teises2
Penktadienį Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomam Sporto įstatymo pakeitimų projektui, kuriuo siekiama plėsti sporto finansavimą, stiprinti skėtines sporto organizacijas, sportininkų teises. ...
-
Seimo pirmininkė palaikytų diskusijas dėl apkaltos tvarkos keitimo, bet pati neinicijuotų2
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad galima svarstyti apkaltos tvarkos keitimą, bet pati tokio pakeitimo neinicijuos. ...
-
V. Bakas: panašu, kad prezidentui gali pritrūkti „kuro“ iki antro rinkimų turo36
Prezidentui Gitanui Nausėdai toliau kritikuojant Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos darbą, jos pirmininkas Vytautas Bakas tikina, kad šalies vadovas „nusileido gana žemai“. Todėl, parlamentaro nuomone...
-
G. Nausėda nutarė nevetuoti skirtingų sankcijų rusams ir baltarusiams3
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia nutaręs nevetuoti Seimo priimto įstatymo, nepaisant to, kad sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nebuvo suvienodintos. ...