- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kilus diskusijoms dėl parlamentinių išlaidų pagrįstumo, prezidentas Gitanas Nausėda abejoja dalies politikų siūlymais dėl to keisti Konstituciją, sako šalies vadovo patarėja Irena Segalovičienė.
Pasak jos, parlamentui, visų pirma, reikia susitvarkyti su žemesnio reguliavimo teisės aktais ir nusistatyti tvarkas, kaip būtinas išlaidas atskirti nuo prabangos, ir lyderystės turi imtis Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Šiandien girdime svarstymus dėl trumpojo ir ilgojo laikotarpio veiksmu, ilgojo – keisti Konstituciją, ir tikrai labai abejotina, ar Konstitucija turėtų būti kaitaliojama, kai nesugebama susitvarkyti su žemesniais teisės aktai ir tvarkomis, kitaip tariant, neįvedant paprasčiausios tvarkos“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.
Patarėja teigė, kad ieškant sprendimų, kaip užtikrinti parlamentinių išlaidų racionalų panaudojimą, siūlymus teikti turi parlamento vadovė, ir nustatyti, „ar penktas kompiuteris, trečias telefonas – tikrai parlamentinės veiklos išlaidos, ar peržengia tą ribą ir tampa prabangos išlaidomis“.
„Prezidentas mato svarbų poreikį sisteminiams sprendimams ir labai stiprų vaidmenį Seimo pirmininko, tiek teikiant savo poziciją, ir ne tik skandalui užklupus Seimo vadovas turėtų nuolatinai skirti dėmesį diegiant praktiškus sprendimus, kad būtų užkardomi tokie dalykai“, – kalbėjo I. Segalovičienė.
Ji taip pat pabrėžė, kad Seimo situacija skiriasi nuo vadinamojo čekiukų skandalo savivaldoje, nes parlamentai gali pagrįsti savo išlaidas ir nustatyta atsiskaitymo už lėšų panaudojimą tvarka, savivaldybėse daugeliu atveju to išvis nebuvo.
„Turbūt tie skirtumai tarp čekiukų skandalo ir Seimo išlaidų yra, todėl, kad čia sureguliuota ir sureglamentuota ir gali pagrįsti parlamentarai tas išlaidas, ten tų pagrindimų išvis nebuvo, ir situacijų skirtumai yra“, – kalbėjo patarėja.
Apie parlamentinių lėšų mokėjimo tvarką jau kurį laiką diskutuojama visuomenininkui Andriui Tapinui iškėlus abejonių dėl kai kurių Seimo narių išlaidų pagrįstumo.
Jam pratęsus iniciatyvą „Skaidrinam“ ir ėmus nagrinėti Seimo narių išlaidas, aiškėja, kad dalis jų parlamentinei veiklai skirtus pinigus leido brangiai įrangai, kuri, abejojama, ar dera su tiesioginiu jų darbu. Taip pat daroma prielaida, kad šią įrangą parlamentarai suskubo įsigyti artėjant į pabaigą terminui, kai pirkti daiktai lieka Seimo narių nuosavybe pasibaigus kadencijai.
Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla: biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ryšio paslaugoms, transporto išlaidoms, automobilio eksploatacijai, suvenyrams, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms ir panašiai.
Seime buvo svarstymų atsisakyti parlamentinei veiklai skiriamų išlaidų, vietoje to tiesiog padidinant Seimo narių algas, bet šios iniciatyvos į priekį nepajudėjo, mat parlamentinei veiklai skirtų išlaidų atlyginimas numatytas Konstitucijoje, o jos keitimui numatytos sudėtingesnės ir ilgesnės procedūros nei kitiems teisės aktams.
Konstitucijoje įrašyta, kad Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo kanceliarija aiškinasi, ar per VSD pranešėjo tyrimą neatskleista įslaptintų duomenų
Seimo kanceliarija sudarė komisiją ištirti, ar atliekant parlamentinį tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informacijos, neteisėtai neatskleista įslaptintų duomenų ir ar jų dalis nebuvo prarasta. ...
-
Išpuolis prieš Slovakijos premjerą: ar mūsų politikai saugūs?15
Precedento neturintis išpuolis prieš Slovakijos premjerą sujaudino ir Lietuvos politikus. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad buvo šokiruota, o buvęs premjeras Saulius Skvernelis kritikuoja Slovakijos politiko apsaugi...
-
V. Blinkevičiūtė: panašu, kad bandoma susidoroti su M. Sinkevičiumi12
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė mano, kad su šiuo metu dėl dokumento klastojimo ir turto pasisavinimo teisiamu Jonavos rajono teisiamu meru Mindaugu Sinkevičiumi yra bandoma susidoroti. ...
-
V. Blinkevičiūtė dėl pilietybės ragina atvėsti1
Nepavykus referendumui dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad dabar reikia atvėsti, bet klausimą spręsti turės kitos kadencijos Seimas, politikė siūlo peržiūrėti ref...
-
Ministrė M. Navickienė lankysis Telšiuose1
Penktadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė lankysis Telšių rajone. Ten ji susitiks su savivaldybės, socialinės ir užimtumo srities įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, kitų institucijų atstovais, skelbia minister...
-
A. Dulkys lankysis Molėtų gydymo įstaigose, susitiks su vietos vadovais5
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys penktadienį su darbo vizitu lankysis Molėtuose. ...
-
Premjerė Strasbūre dalyvaus Lietuvos pirmininkavimo ET Ministrų komitetui perėmime1
Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį Strasbūre dalyvaus Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybos (ET) Ministrų komitetui perėmimo ceremonijoje. ...
-
Rusijos atstovui pareikštas griežtas protestas dėl neteisėtų veiksmų Lietuvos piliečių atžvilgiu2
Ketvirtadienį į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovas ir jam įteikta griežto protesto nota dėl Rusijos Federacijos sprendimų įtraukti į ieškomų asmenų sąra&scar...
-
I. Degutienė: jaunoji konservatorių karta neranda bendros kalbos su žmonėmis7
Buvusi Seimo pirmininkė, ilgametė konservatorė Irena Degutienė sukritikavo jaunesniuosius konservatorius dėl negebėjimo rasti bendros kalbos. ...
-
L. Kasčiūnas: vokiečių brigados perkėlimas bus paankstintas, jei tik atsiras galimybė5
Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvą bus paankstintas, jei tik atsiras tokia galimybė, sako su šalies gynybos ministru Berlyne ketvirtadienį susitikęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...