V. Blinkevičiūtė kaltina valdančiuosius delsiant priimti sprendimus dėl lėšų gynybai

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė kaltina valdančiuosius delsiant priimti sprendimus dėl papildomų lėšų krašto apsaugai.

„Jei žodžiai, išsakyti apie gynybos finansavimą taptų eurais, tai turbūt jau būtumėme surinkę rekordinį gynybos biudžetą. Nes beveik keturi mėnesiai – gruodžio mėnesį (lapkritį – BNS) Gabrielius Landsbergis pasakė, kad situacija tragiška, o dabar jau turime balandžio pabaigą“, – šeštadienį LSDP tarybos posėdyje kalbėjo partijos pirmininkė V. Blinkevičiūtė.

„Ir prasidėjo premjerės organizuojami būreliai, susitikimai, pasikalbėjimai, kurių buvo bene trys, iš kur čia paimsime lėšų mūsų gynybai ir mūsų saugumui, ir krašto apsaugai. (...) Sprendimų nėra, į Seimą iki šiol jokie projektai neatnešti. Kodėl? Jau seniai tai turėjo būti padaryta!“ – teigė socialdemokratų pirmininkė.

V. Blinkevičiūtė diskusijas dėl papildomų lėšų gynybai pavadino valdančiųjų „rinkimų naratyvu“.

„Kuo daugiau valdantieji gąsdina, kalba, nepriima sprendimų ir delsia, tai verčia mūsų žmones rinktis – pavyzdžiui, ar investuoti į Ispanijos kurortus, ar investuoti į Lietuvos gynybą“, – teigė LSDP pirmininkė.

Ragina didinti pelno mokestį, pratęsti bankų solidarumo įnašą

V. Blinkevičiūtė pakartojo, jog didinant finansavimą gynybai socialdemokratai siūlo kelti didelį pelną uždirbančių įmonių pelno mokesčio tarifą.

„Esu įsitikinusi, kad ne vienu procentu galime ir turime padidinti pelno mokestį“, – teigė LSDP pirmininkė.

Ji taip pat siūlo išleisti specialias gynybos obligacijas, pratęsti laikinąjį bankų solidarumo mokestį.

„Manau, kad vertinant esamą situaciją neišvengiamai teks pratęsti bankų solidarumo mokestį. (...) Nes tikrai nesuvokiami dalykai, kai prie šitokių pelnų skaitai kaip bankai kelia savo įkainius“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

Centrinis bankas praėjusią savaitę pranešė, kad Lietuvoje veikiantys bankai, neaudituotais duomenimis, 2023 metais uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais, kai uždirbo 491 mln. eurų.

V. Blinkevičiūtė teigė nepritarianti, jog didinant finansavimą krašto apsaugai būtų keliamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas arba perskirstoma savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis.

Gynybos finansavimą politikai nori didinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto, siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

Vyriausybė taip pat žada steigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį gyventojai taip pat galėtų aukoti.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau sakė, kad politikai ir socialiniai partneriai artėja prie susitarimo dėl kelių šaltinių didinti finansavimą gynybai, tarp jų – didesnio pelno mokesčio tarifo. Ji vėliau įvardijo, kad galimos diskusijos dėl šio mokesčio didinimo 1,5 ar 2 procentiniais punktais. 

Tarp siūlymų taip pat gali atsirasti didesnis gyventojų pajamų mokesčio tarifas savarankiškai dirbantiesiems.

Siūlo kurti valstybinį banką

LSDP frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė sako, kad šalyje turi būti sukurtas valstybinis bankas. Anot jos, tai turėtų būti numatyta LSDP rinkiminėje Seimo programoje, o toks sprendimas leistų pagerinti konkurencinę aplinką.

„Mums būtina yra pritarti ir programoje, ir Lietuvoje, jeigu būsime gavę piliečių patikėjimą suteikiant mums mandatų prisidėti prie Lietuvos valstybės valdymo, po Seimo rinkimų formuojant naują Vyriausybę, mūsų tikslas turi būti įgyvendinti tai, ką svarstysime programoje – valstybinio banko sukūrimą“, – šeštadienį LSDP taryboje kalbėjo R. Budbergytė.

„Be to neįmanoma jokia konkurencija tarp mūsų bankų, nepaisant to, kad jų yra 18. Vis tiek yra keli didieji ir neateina žadėtas bankas iš Lenkijos, laukiame visi ir matyt dar neateis, nes vykstantis karas Ukrainoje sudaro papildomas rizikas“, – teigė politikė.

Ji pažymėjo, kad bankai kelia įkainius ir mažina paslaugų prieinamumą, o valstybinio banko plėtra leistų verslui gauti geresnę prieigą.

ELTA primena, kad šiuo metu Lietuvos bankų sektoriuje veikia 18 dalyvių: banko licencijas turi 13, dar penki veikia kaip užsienio bankų filialai. Didžiąją dalį rinkos užima „Swedbank“, SEB ir „Luminor“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

BLINKE-- t u š č i a i nesibastyk po BRIUSELĮ ,o

BLINKE-- t u š č i a i  nesibastyk po BRIUSELĮ ,o portretas
vietoj k r i t i k o s imkis konkretaus darbo opozicijoje-- daugelį metų kritikuoti KITUS nesunku --norime tave matyti d i r b a n č i ą Lietuvoje, nes daugelį metų SOCDEMAI būdami opozicijoje v e l t ė d ž i a u j a t e ir nepagrįstai siekia valdžios, klijuodami ŽMONĖMS d u r n i ų.

šlykštesnės populistės

šlykštesnės populistės portretas
Lietuvoje nėra. Dar tą bobą vėl nubalsuos į EP. Kas nutinka su žmogumi,kai pinigai gaunami už nieką

Grazink,

Grazink, portretas
6avalka,zmonems komandiruotpinigius,tavo isakymu vagiamus nuo pat 2004uju!
VISI KOMENTARAI 18

Galerijos

Daugiau straipsnių