- Greta Zulonaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žurnalistikos etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT) galėtų tapti vienintele institucija, atsakinga už ginčų dėl informacijos nesuteikimo žurnalistams nagrinėjimą, tačiau tam reikia keisti Visuomenės informavimo įstatymą, sako tarnybos inspektorė Gražina Ramanauskaitė.
Praėjusią savaitę skelbtas nevyriausybinės organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) ir „Balticada Investigations Studio“ tyrimas apie informacijos laisvę Baltijos šalyse rodo, kad Lietuvoje pareigūnai yra linkę ignoruoti informacijos laisvės principus, o apskundimo procedūra ją apribojus yra pernelyg paini.
Tyrime siūloma, kad visos Lietuvos žiniasklaidos suinteresuotos šalys pasirinktų vieną iš esamų institucijų, kuri priimtų kreipimusis dėl informacijos laisvės. Tokia, anot RSF atstovo Lietuvoje, pagrindinio tyrėjo Dionizo Litvaičio, galėtų tapti ŽEIT.
Tarnyba žurnalistų skundus nagrinėti sutiktų, tačiau to neleidžia įstatymas
„Tikrai aš palaikau tą mintį, kad galėtų būti viena institucija ir kad tai galėtų būti Žurnalistikos etikos inspektoriaus tarnyba“, – BNS sakė G. Ramanauskaitė.
Anot jos, tarnyba yra sukaupusi patirtį ir jau dabar konsultuoja žurnalistus, institucijas dėl to, ar žiniasklaidai turėtų būti suteikti tam tikri duomenys.
Vis tik ŽEIT vadovė pridūrė kol kas panašaus pobūdžio skundų nagrinėti negalinti, nes tokios funkcijos Visuomenės informavimo įstatyme inspektoriui nėra priskirtos.
„Čia jau būtų įstatymų leidėjo valia, noras ir požiūris“, – teigė ji.
Kultūros ministerija komentare BNS rašė, kad svarstytų suteikti papildomus įgaliojimus žurnalistų etikos inspektoriui nagrinėti žurnalistų skundus dėl informacijos neteikimo pagal jų prašymą ar trukdymą žurnalistams atlikti profesinę pareigą.
„Tačiau svarstant šią iniciatyvą, turi būti įvertintas procedūros įgyvendinimo efektyvumas ir greitis, kas ypač svarbu kalbant apie žurnalisto teisę gauti informaciją. Teisėkūros iniciatyva turėtų būti svarstoma Medijų taryboje. Šiuo klausimu itin svarbi žurnalistams atstovaujančių profesinių organizacijų nuomonė“, – nurodė ministerija.
Pasak G. Ramanauskaitės, ŽEIT yra viena iš dviejų institucijų, prižiūrinčių ir kontroliuojančių Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR).
„Asmenys teikia mums skundus, taip pat labai dažnai žurnalistai kreipiasi į mus dėl konsultacijos suteikimo, ar vienokie ar kitokie duomenys turėtų būti suteikti“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad atsisakymo teikti duomenis žurnalistams problema Lietuvoje yra labai gaji nuo BDAR įsigaliojimo pradžios.
Skųstis dėl informacijos nesuteikimo – trys būdai
Anot G. Ramanauskaitės, žurnalistai, norintys kreiptis dėl informacijos nesuteikimo, Lietuvoje tą gali padaryti keliais būdais.
„Dėl piktnaudžiavimo ir biurokratizmo bei informacijos neteikimo galima būtų kreiptis į Seimo kontrolierius ir teikti skundą, tačiau čia yra tam tikrų minusų“, – nurodė inspektorė.
Tokie skundai, anot jos, nagrinėjami ne per vieną darbo dieną, o Seimo kontrolierių sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privalomi vykdyti įstaigoms ir institucijoms.
Teikti skundą žurnalistai taip pat gali ir Administracinių ginčų komisijai – tokiu atveju sprendimų priėmimo tvarka būtų greitesnė.
„Beje, labai retai naudojamas šis būdas. Žurnalistai galbūt net nežino, kad galėtų kreiptis į Ginčų komisiją“, – svarstė etikos inspektorė.
„Ginčų komisija savo sprendimu galėtų instituciją įpareigoti atlikti veiksmus, tai šitas būdas būtų efektyvesnis negu kreipimasis į Seimo kontrolierius, nes kiek greičiau yra priimami sprendimai“, – kalbėjo G. Ramanauskaitė.
Vis dėlto komisijos sprendimai gali būti skundžiami teismui, todėl institucijai nesutikus su įpareigojimu skelbti informaciją, galutinio sprendimo laukti reikėtų pakankamai ilgai.
Anot G. Ramanauskaitės, dėl trukdymo žurnalistams atlikti profesines pareigas taip pat galima kreiptis tiesiogiai į teismą. Tą numato Administracinių nusižengimų kodekso 547 straipsnis.
„Teismas būtų ta institucija, kuri savo sprendimu galėtų skirti baudą institucijos vadovui, tačiau vėlgi, jeigu jis nesutinka, tai čia jau gyvenam teisinėje valstybėje ir galioja apskundimas. Galėtų užtrukti, jeigu nesutiktų ir galėtų nukeliauti tas ginčas iki Aukščiausiojo Teismo“, – tvirtino ji.
Dažnai tobulinami įstatymai prisideda prie netvarkos
RSF atstovo D. Litvaičio nuomone, Lietuva iš Baltijos šalių išsiskiria kaip šalis, kurioje chaoso – daugiausiai, o procedūra šalyje žurnalistams, norintiems kreiptis dėl informacijos neteikimo, yra išmėtyta.
„Sakyčiau, kad tai nėra absoliuti tiesa, nes žiniasklaidai yra būdų, kaip ginti savo teisę, tačiau kartais trūksta informacijos, o kartais tiesiog žiniasklaida naudojasi savo būdu, tai yra viešumu“, – kalbėjo G. Ramanauskaitė.
Šis būdas, jos nuomone, yra greičiausias ir kol kas efektyviausias.
Kaip rašoma praėjusią savaitę paskelbtame tyrime, Estija turi patį efektyviausią prieigą prie informacijos mechanizmo. Jos efektyvumą lemia paprasta informacijos laisvės apskundimo procedūra, kurią lengva suprasti ir ja pasinaudoti.
Pasak inspektorės, Lietuvoje įstatymai yra nuolat keičiami, tobulinami, būtent tai prisideda prie nežinios ir netvarkos.
„(...) įstatymų stabilumas yra, mano manymu, efektyviausias būdas ir visuomenei susigaudyti įstatymuose“, – tvirtino ji.
Tyrime buvo išanalizuota 15 skirtingų ginčų dėl informacijos prieinamumo Baltijos šalyse. Lietuvos atveju buvo nagrinėti penki ginčai: tarp jų – ištrinto Vyriausybės pasitarimo garso įrašo istorija, anot tyrimo, turėjusi „didžiulį poveikį žurnalistams, politikams ir plačiajai visuomenei.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Koalicijos partneriai abejoja, ar G. Landsbergis galėtų tapti EK nariu: poste matytų I. Šimonytę3
Valdančiosios koalicijos atstovai skeptiškai vertina užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio galimybes pretenduoti į eurokomisaro portfelį. Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno Eugenijaus Gentvilo teigimu, konservatorių pirmini...
-
Prezidento rinkimų rezultatus TS-LKD prezidiumas įvertino kaip sėkmingus3
Prezidento rinkimų rezultatus valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) vertina kaip sėkmingus, teigia partijos lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis sako nematantis galimybės vesti konservatorių sąrašą Seimo rinkimuose10
Valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako nematantis galimybės vesti partijos sąrašą rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. ...
-
VSD konstatavo, kad E. Vaitkaus pasisakymai grėsmės saugumui nekelia5
Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis teigia su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komitetu pasidalijęs informacija apie buvusio kandidato į prezidentus Eduardo Vaitkaus retoriką nacionalinio saugumo požiūriu,...
-
Politikui tenka aiškintis: posėdžio pertraukos metu rodė alaus skardinę2
Buvęs Elektrėnų savivaldybės meras, o dabar tarybos narys Kęstutis Vaitukaitis nuotolinio posėdžio pertraukos metu rodė alaus skardinę. Politikas portalui delfi.lt patikino, kad gėrė nealkoholinį alų. ...
-
K. Navickas nesibaimina galimų pokyčių ministrų kabinete: dirbam toliau2
Dar vienai kadencijai perrinktam prezidentui Gitanui Nausėdai užsimenant apie galimus pokyčius ministrų kabinete, Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, kritikos susilaukiantis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tikina esąs ramus. Pasak jo, santykis...
-
Sureagavo į prezidento patarėjo pasisakymus: ne visada pavyksta vykusiai papokštauti17
Prezidento vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono pasisakymus apie kultūros ministrą Simoną Kairį premjerė Ingrida Šimonytė vertina kaip ironišką pokštą. Visgi, politikė leidžia suprasti, kad toks Prezidentūros atstovo pajuokav...
-
I. Šimonytė įvardijo, kada planuoja su prezidentu aptarti švietimo ministro klausimą
Premjerė Ingrida Šimonytė sako planuojanti su prezidentu aptarti švietimo, mokslo ir sporto ministro kandidatūrą po savo komandiruotės, kuri vyks šią savaitę. ...
-
Tauta prabilo: ko žmonės tikisi iš G. Nausėdos?25
Lietuvos gyventojai naujojo prezidento rinkimų laukė be didelės intrigos, tačiau su lūkesčiais Lietuvos vadovui dar penkerius metus. Ko tikisi iš prezidento Gitano Nausėdos per jo naują kadenciją, žurnalistai kalbino gyventojus iš keli...
-
Dviem ES diplomatams įteiktos Lietuvos diplomatijos žvaigždės5
Dviem Europos Sąjungos (ES) diplomatams Lietuvos užsienio reikalų ministras įteikė diplomatijos žvaigždes. ...