- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seime siūloma keisti kelio eismo ženklų dizainą, atsisakant sovietinio standarto. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su siūlymo iniciatoriumi Andriumi Vyšniausku.
– Kodėl siūlote atsisakyti to sovietinio standarto?
– Idėja yra ne nauja, ji iškyla kas kelis metus. Lietuva vis dar per 34 metus nepakeitė savo kelio ženklų dizaino, tuo tarpu Latvija, Estija, Lenkija susikūrė savo standartus, savo dizainą, kuris labiau primena vakarietišką. Mes likom su kelio ženklais, kurie yra panašūs į Baltarusijos ir Rusijos kelio ženklus. Tai yra svarbu, nes mūsų valstybė gana nuosekliai desovietizuoja viešąsias erdves, tame tarpe galime padiskutuoti ir apie kelio ženklų keitimą. Tuo labiau, kad ir tarptautiniai standartai pamažu keičiasi ir tokia galimybė atsiranda. Be abejo, tas keitimo procesas negali būti greitas, tai turėtų įvykti per keletą metų. Lietuvoje vidutiniškai per dešimt metų yra pakeičiama didžioji dalis kelio ženklų dėl nusidėvėjimo. Tai tiesiog senieji ženklai nusidėvėjus galėtų būti keičiami į naujo dizaino ženklus. Tai niekaip nesukeltų kažkokio sąmyšio keliuose, nes tikrai galime pasirinkti tokį dizainą, kuris nebus labai nutolęs, tačiau reikšmingai skirsis. Tiesiog žmonėms bus aišku ir tuos, ir tuos ženklus matant. Ir per ilgą laiką galima tą pakeitimą padaryti.
– Tai vienu metu būtų ir senieji ženklai, kurie dar nesusidėvėję, ir kai kur atsirastų tie naujesni?
– Tai yra vadybinis procesas, kurį galima susidėlioti taip, kad kažkoks nenusidėvėjusių ženklų kiekis būtų pasaugomas ir vienu metu būtų didesnis kiekis pakeičiamas. Tačiau bet kuriuo atveju tie ženklai bus keičiami, dėl to tas nereikalautų kažkokių papildomų resursų. Papildomi resursai yra nebent dėl naujo ženklų standarto sukūrimo, bet tai tikrai nėra labai didelės išlaidos.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Papildomų lėšų tikrai nekainuotų? Girdėjau opoziciją kalbant, jog čia kažkam – verslo projektas prieš išeinant, kad tai kainuotų dešimtis milijonų eurų.
– Aš nematau tokių išlaidų, nes kelio ženklai natūraliai yra keičiami ir niekas nesiūlo paimti ir dabar visoje Lietuvoje pakeisti kelio ženklus. Mes galime turėti savo standartą, lietuvišką, vakarietišką kelio ženklų standartą ir per daug metų tą pakeitimą įvykdyti. O jeigu opozicijai atrodo, kad čia yra kažkoks paslėptas dalykas, tai, matot, kiekvienas galvojame pagal save. Jie iš karto mato, kaip pavogti. Mes žiūrime, kaip pakeisti kelio ženklus, nes tai yra sovietinis dalykas.
Ar reikalingos tos papildomos išlaidos? Turbūt mes pripratę prie tų ženklų, tokios kelių eismo taisyklės, toks žymėjimas įtvirtintas šitam teisės akte, tai, aš manyčiau, kad tai nekeistų kažko tai.
– Kas turėtų keisti – Susisiekimo ministerija, „Via Lietuva“?
– Susisiekimo ministerija su „Via Lietuva“. Be abejo, pirmiausia turėtų būti priimtas ministro įsakymas, tada pakoreguoti kelio ženklai, jų reglamentavimas – čia vyriausybės lygio sprendimai. Taip pat žinau, kad artimiausiu metu turėtų keistis ir tarptautinės sutartys, kurios reguliuoja kelio ženklų standartus. Tai galbūt galima sulaukti ir to proceso. Kitaip tariant, ministerija viską gali sureguliuoti. Anksčiau tų iniciatyvų buvo, tačiau nebuvo imtasi iniciatyvos Lietuvoje, nebuvo pajudėta į priekį. Dabar kadangi po karo Ukrainoje Lietuvoje desovietizacijos procesas yra įsibėgėjęs rimčiau, galima šitą klausimą rimčiau pajudinti.
– Rodykles, plytos ženklų dizainą irgi reikėtų keisti?
– Ne. Čia specialistai gali pasižiūrėti, tikrai yra ženklų, kurie nesiskiria, ta pati plyta yra visur daugiau mažiau vienoda. Kalbam labiau apie tuos ženklus, kurie turi savyje daugiau dizaino elementų – ar tai žmogus, ar gyvūnas.
Savo nuomonę apie ženklų keitimą išsakė ir vilniečiai.
„Ar reikalingos tos papildomos išlaidos? Turbūt mes pripratę prie tų ženklų, tokios kelių eismo taisyklės, toks žymėjimas įtvirtintas šitam teisės akte, tai, aš manyčiau, kad tai nekeistų kažko tai“, – teigė praeivis.
„Kad jie visi atrodo panašūs. Aišku, gal geriau, kai geltonam fone, geriau matosi. Man gal Lenkijos ženklai ir gražesni, ryškesni. Nieko prieš būčiau,“ – kalbėjo vyriškis.
„Juokaujat, tikrai juokaujat. Pinigų švaistymas ir tiek. Aš nematau jokios prasmės. Svarbiausia informatyvumas ir kad vairuotojas iš bet kurios šalies galėtų suprasti, kaip reikia važiuot ir kuo vadovautis“, – savo nuomonę išsakė kitas vilnietis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NATO naikintuvai du kartus kilo lydėti Rusijos orlaivių9
NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę du kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautine oro erdve skridusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Lietuvių kūrėjo „Portalas“ Dubline ir Niujorke sukėlė chaosą: vieni mezgė ryšius, kiti krėtė pokštus
Benedikto Gylio futuristinė skulptūra „Portalas“, prieš kelerius metus sujungusi Vilniaus ir Liublino miestus, dabar, atrodo, populiarėja visame pasaulyje. Gegužės 8 d. interaktyvi skulptūra sujungė Niujorką (JAV) ir Dubliną (Airija...
-
Gąsdina vaikų patikra Kauno mokyklose: kaip kalėjime17
Tokių priemonių imamasi per pareigūnų patikras mokyklose pastebėjus, kad vaikai neretai atsineša šūsnį neleistinų daiktų, tarp kurių peiliukai, elektroninės cigaretės. Jeigu papildomos saugos priemonės pasiteisins bandomosiose mokykl...
-
Medikai galės neteikti paslaugų agresyviems pacientams: ar to užteks?1
Seimas apsisprendė – nuo kitų metų medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. Bet ar medikai jausis saugiau? Ar ši priemonė pakank...
-
NKSC: su rinkimais susijusių kibernetinių incidentų nefiksuota
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) praneša savaitgalį nefiksavęs su rinkimais susijusių kibernetinių incidentų. ...
-
Kaune kariai treniruosis vykdyti evakuaciją po masinės nelaimės4
Kauno fortuose ir Kauno klinikų teritorijoje pirmadienį rengiamos karinės pratybos, kuriose treniruosis karo inžinerijos specialistai, vyks masinės evakuacijos iš ligoninės treniruotė. ...
-
Pilietybės išsaugojimą labiausiai rėmė Neringos ir Pagėgių savivaldybių gyventojai
Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimui labiausiai pritaria Neringos, Pagėgių, Birštono ir Druskininkų gyventojai. ...
-
Migracijos departamentas skyrė baudas 300 asmenų, nepranešusių apie įgytą kitos valstybės pilietybę2
Pernai Migracijos departamentas nustatė 300 asmenų, įgijusių kitos šalies pilietybę ir apie tai nepranešusių Lietuvos institucijoms. Už tai jiems buvo pritaikyta Pilietybės įstatyme numatyta administracinė atsakomybė, sako Migracijos d...
-
VSAT: per parą į šalį neįleisti trys migrantai
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje per praėjusią parą apgręžti trys neteisėtai sieną kirsti bandę migrantai, skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Kelininkai: keliai šalyje sausi, eismo sąlygos geros
Pagrindiniai šalies keliai yra sausi, o eismo sąlygos geros, praneša Eismo informacijos centras. ...