- Austėja Masiokaitė-Liubinienė, Jūratė Damulytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) minimi migrantai iš Afganistano ketvirtadienį atvyko prie Lietuvos sienos iš Baltarusijos, tačiau nebuvo įleisti, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas.
„Kaip ir buvo prognozuojama, jie atsirado ir atvyko iš Baltarusijos pusės, priėjo prie valstybės sienos, norėdami nelegaliai atvykti į Lietuvą“, – BNS sakė R. Liubajevas.
Pasak pasieniečių vado, ten buvo atvykusi ir migrantų advokatė, kuri bando įtikinti pareigūnus, kad šie žmonės privalo būti įleisti, vykdant EŽTT sprendimą.
Tačiau R. Liubajevas pabrėžė, kad Lietuva nebuvo įpareigota jų įsileisti – tik neišsiųsti, jeigu jie jau yra šalies teritorijoje, todėl migrantams nebuvo leista atvykti.
„Kadangi tie neteisėti migrantai atvyko neteisėtai, iš Baltarusijos teritorijos, jie nebuvo aptikti arba sulaikyti Lietuvos teritorijoje, jie buvo neįleisti į Lietuvos teritoriją“, – sakė jis.
Kadangi tie neteisėti migrantai atvyko neteisėtai, iš Baltarusijos teritorijos, jie nebuvo aptikti arba sulaikyti Lietuvos teritorijoje, jie buvo neįleisti į Lietuvos teritoriją.
„Žinome, kad teismas neįpareigoja Lietuvos įsileisti būtent tuos neteisėtus migrantus. Buvo labai konkrečiai nurodyta, kad Lietuva neturėtų išsiųsti tų migrantų, jeigu jie būtų sulaikyti arba aptikti Lietuvos teritorijoje“, – kalbėjo pasieniečių vadas.
VSAT duomenimis, afganistaniečiai atvyko be asmens tapatybės dokumentų – turėjo tik jų kopijas telefonuose, turėdami EŽTT sprendimo kopiją.
Pasak tarnybos vado, jiems suprantama kalba buvo pateikta informacija, kaip jie turėtų pasiprašyti prieglobsčio.
VSAT duomenimis, juos Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos pareigūnai Ignalinos rajone sulaikė ketvirtadienį priešpiet, ką tik iš Baltarusijos neleistinoje vietoje pažeidusius sieną.
„Jie tiesiog priėjo iš Baltarusijos pusės, perėjo valstybės sieną ir buvo sulaikyti mūsų pareigūnų“, – sakė R. Liubajevas.
„Šiuo metu jie yra Baltarusijos teritorijoje“, – pridūrė jis.
R. Liubajevo žiniomis, migrantai atsitraukė į Baltarusijos gilumą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas trečiadienį pritaikė laikinąsias apsaugos priemones penkių Afganistano piliečių byloje prieš Lietuvą, laikinai neleisdamas jų išsiųsti iš šalies.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė-Širmenė anksčiau ketvirtadienį sakė, kad šis sprendimas neįpareigoja Lietuvos šių asmenų įsileisti ir tai pabrėžiama pačiame teismo sprendime.
Laikinosios apsaugos priemonės galioja iki rugsėjo 29 dienos.
Pranešime nurodoma, kad aplikantai yra Afganistano piliečiai, į Baltarusiją atvykę šių metų rugpjūtį. Migrantai teigia, kad pabėgo iš Afganistano, nes būtų persekiojami šalies kontrolę perėmusio Talibano režimo.
EŽTT buvo pranešta, kad migrantai kelis kartus negalėjo įžengti į Lietuvą, buvo grąžinti į Baltarusiją ir strigo pasienyje, o nuo rugsėjo 5 dienos slepiasi Lietuvos teritorijoje.
Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų.
Advokatė tikina, jog jie buvo Lietuvos teritorijoje
Lietuvos pasieniečiams į Baltarusiją grąžinus afganistaniečius, minimus EŽTT sprendime, jų advokatė teigia, kad šie buvo sulaikyti Lietuvos teritorijoje.
„Ne, jie buvo Lietuvos teritorijoje ir pateikė pasieniečiams visus dokumentus“, – BNS ketvirtadienį sakė afganistaniečiams atstovaujanti advokatų profesinės bendrijos „SPECTRUM LEGIS“ advokatė Asta Astrauskienė.
Ji teigė, kad susitiko su šiais asmenimis Lietuvos teritorijoje, įteikė jiems EŽTT sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o tada pati iškvietė Lietuvos pasieniečius.
„Susitikau, padaviau dokumentus, iškviečiau pareigūnus iš savo telefono“, – kalbėjo A. Astrauskienė. Ji pridūrė turinti vaizdo įrašą ir nuotraukų, įrodančių afganistaniečių buvimą Lietuvos teritorijoje.
Vėliau advokatė BNS pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuotas penkių vyrų būrelis, stovintis už Lietuvos pasieniečių. Taip pat pridėta mobiliojo telefono užfiksuota nuotraukų padarymo vieta, kurioje matoma, kad nuotraukos darytos Lietuvos teritorijoje netoli pasienio.
Ne, jie buvo Lietuvos teritorijoje ir pateikė pasieniečiams visus dokumentus.
Pasieniečiai, pasak jos, pervedė atvykėlius pėsčiomis atgal į Baltarusiją. Tikslios savo susitikimo su migrantais vietos advokatė sakė negalinti nurodyti. Anot jos, afganistaniečiai jau prieš kelias dienas buvo kirtę Lietuvos sieną ir slapstėsi netoli pasienio, miškuose.
Advokatė teigia perdavusi savo atstovaujamiesiems pareigūnų žodžius, kad šie turintys pasiprašyti prieglobsčio teisėtose sienos kirtimo vietose, nors, pasak jos, to padaryti yra neįmanoma.
„Aš paaiškinau savo atstovaujamiems asmenims, ką jiems bandė paaiškinti pareigūnai, kad jie norėdami pateikti prieglobsčio prašymą turės keliauti 20 kilometrų iki artimiausio pasienio posto, tačiau mes puikiai suprantame, kad tai nėra įgyvendinama, nes patys pasieniečiai paaiškino, kad Baltarusijos pareigūnai taip pat neįleidžia į teritoriją. Jie aiškina, kad jūs atvykote iš Lietuvos teritorijos pusės ir stumia juos atgal“, – teigė ji.
Iki tol A. Astrauskienė su migrantais teigia bendravusi telefonu. Jos duomenimis, tarp šių asmenų yra mokytojas, žurnalistas, studentai. Jie visi teigia, kad Afganistane jiems kiltų grėsmė, todėl atvyko į Baltarusiją, bet joje neturėjo galimybės pasiprašyti prieglobsčio Minske veikiančiose ambasadose.
„Kiek aš žinau, jie tokios galimybės neturėjo, nes buvo iš karto atvežti iki pasienio“, – teigė ji.
Išsamesnių duomenų, kokiais keliais Afganistano piliečiai atvyko į Baltarusiją, advokatė teigė neturinti. Jos žiniomis, į Baltarusiją atskrido lėktuvu, vėliau žmonių gabentojų buvo pervežti į pasienį su Lietuva.
Teisininkė teigė, kad ją migrantai susirado per neįvardintą teisininką, kuris prašė padėti. Ji patikino nebendradarbiaujanti su nelegaliais asmenų gabentojais.
Lietuvos pasieniečiai savo ruožtu teigia, kad Afganistano piliečiai atvyko į pasienį iš Baltarusijos pusės ir priėjo prie sienos, norėdami ją neteisėtai kirsti, ko Lietuvos pareigūnai jiems neleido padaryti.
Pasak Lietuvos pareigūnų, Lietuva nėra įpareigota jų įsileisti – tik neišsiųsti, jeigu jie jau yra šalies teritorijoje.
Pasieniečių duomenimis, afganistaniečiai atvyko be asmens tapatybės dokumentų – turėjo tik jų kopijas telefonuose, turėdami EŽTT sprendimo kopiją. Juos Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos pareigūnai Ignalinos rajone sulaikė ketvirtadienį priešpiet.
Lietuvos pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas teigia, kad teismas galėjo būti suklaidintas dėl migrantų buvimo vietos.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pareiškė, kad manipuliuojant įvykiais Afganistane, bandoma atverti naują neteisėtos migracijos kelią.
Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Bitininkai: permainingi orai pavasarinio medaus rinkimo nesutrikdė
Permainingi balandžio ir gegužės orai, pasak bitininkų, medaus rinkimo procesų šiemet nesutrikdė labiau nei ankstesniais metais. ...
-
Vilniuje svarstoma įrengti atminimo lentas V. Noreikai, Lietuvos narystės ES 20-mečiui
Vilniuje ketinama įrengti atminimo lentas garsiam operos solistui, buvusiam teatro vadovui Virgilijui Noreikai, taip pat Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) dvidešimtmečiui. ...
-
Šiemet aptikta beveik pusšimtis naujų smegduobių2
Per pirmąjį šiemet smegduobių skaičiavimą rastos 49 naujos smegduobės, pranešė Lietuvos geologijos tarnyba. ...
-
Naujasis Kalėjimų tarnybos vadovas: esminis tikslas – kad nuteistieji pas mus negrįžtų16
Teisingumo ministerijoje penktadienį priesaiką davęs ir penkerių metų kadenciją pradėjęs Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) direktorius Mindaugas Kairys teigia, kad pernai reformuota kalėjimų sistema žengė į naują istorinį etapą, kuris bus tęs...
-
Nacionalinio diktanto nugalėtojais tapo trys be klaidų jį parašę gyventojai3
Nacionalinio diktanto nugalėtojais tapo trys be klaidų jį šeštadienį parašę suaugusieji, apdovanotos ir kartą suklydusi raštingiausia moksleivė bei užsienio lietuvė. ...
-
Per rinkimus – stipresnės policijos pajėgos4
Sekmadienį vykstant prezidento rinkimams ir referendumui, policija stiprina pasirengimą – žada atidžiau stebėti viešąją erdvę, rinkimų dieną budės ir gausesnės uniformuotų bei neuniformuotų pareigūnų pajėgos. ...
-
Seime apdovanoti Demokratijos žinių konkurso nugalėtojai4
Šeštadienį Seimo rūmuose Vilniuje vykusį Demokratijos žinių konkursą laimėjo Kauno Jono Jablonskio gimnazijos gimnazistas Rokas Andriušis. ...
-
Įspūdingas reginys: danguje pasirodė magiška Šiaurės pašvaistė9
Lietuviai vėlų penktadienio vakarą socialiniuose tinkluose dalijasi įspūdingo reginio vaizdais – dangaus skliautą nušvietė Šiaurės pašvaistė. ...
-
Per pratybas „Perkūno griausmas“ išryškėjo keistini teisės aktai, sako V. Rupšys10
Penktadienį pasibaigus didelio masto nacionalinėms karinėms pratyboms „Perkūno griausmas“, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia, kad jos atskleidė keistinus teisės aktus, kitus tobulintinus elementus sprendimus priimant...
-
Š. Narbutas: ne aš šioje istorijoje buvau svarbiausias45
Ketverius metus teisėsaugos tryptas verslininkas, visuomenininkas Šarūnas Narbutas galutinai išteisintas. „Neišprotėjau, nepalūžau, nors spaudimas buvo daromas didžiulis“, – sako jis. ...