- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje draudžiama retransliuoti Kremliaus propagandinius kanalus. Vyriausybė siūlys Seimui ir toliau drausti juos retransliuoti, tačiau rusiška televizija Lietuvą pasiekia internetu, nors svetainės ir IP adresai blokuojami, bet netrukus atsiranda naujų.
Kaip veikia šita sistema ir kam yra reikalingi draudimai, plačiau pakomentavo kultūros ministras Simonas Kairys.
– Valstybėje yra priimta nacionalinio saugumo strategiją, kurioje bandoma kalbėti apie grėsmes ir užkirsti joms kelią. Buvo ginčas ar pratęsti blokavimą ir draudimą visiems rusiškiems, baltarusiškiems kanalams, bet kol strategija galioja, kol Rusija su visais savo veiksmais ir tokiais partneriais kaip Baltarusija, kelia grėsmę Lietuvai. Buvo priimtas sprendimas, kad draudimus, retransliuoti rusiškus kanalus, įvedame praktiškai neribotam laikotarpiui.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokie buvo reikalavimai propagandiniams rusų kanalams? Kiek jų apskritai buvo Lietuvoje?
– Buvo daugybė kanalų ir tuo pačiu noriu priminti, kad Lietuvos pastangomis, Lietuvai bendradarbiaujant su kolegomis iš Kultūros ministerijos Ukrainoje, pavyko pasiekti, kad ir Europos Sąjungos mastu informacija būtų traktuojama kaip ginklas, kad ji taptų sankcijų paketo prieš Rusiją dalimi. Svarbu suprasti tuos dalykus, kad dezinformacija ir propaganda yra lygiai tokie patys ginklai naudojami kare, ypač paruošiant visuomenę tam tikriems veiksmams iš priešo pusės.
Visgi Lietuvoje turime nemažai rusakalbių žmonių, kurie vis dar iš įpročio stengiasi ieškoti informacijos ar, tarkim, žiūrėti tam tikras pramogines laidas ar kitus dalykus būtent rusiškose televizijose ir jų programose. Tačiau puikiai žinome, kaip profesionaliai dirba propagandinė agresoriaus mašina, kaip net į pramogines laidas yra įdedami tam tikri dalykai, kurie veikia žmonių sąmonę, kurie bando įtvirtinti kažkokią suklastotą istoriją.
Svarbu suprasti tuos dalykus, kad dezinformacija ir propaganda yra lygiai tokie patys ginklai naudojami kare.
– Yra daugybė priemonių, kurių pagalba galima pasižiūrėti rusišką turinį internete. Ar nėra taip, kad kovojate su vėjo malūnais?
– Tikrai ne, nes kalbame apie kažkokią jaunesnę visuomenės dalį, kuri yra labiau išprususi, gali ieškoti alternatyvų internete, socialiniuose tinkluose, bet kuo labiau lendame gilyn, žmones, kurie turi tam tikrų kompetencijų informacinių technologijų srityje jie, mano galva, kur kas mažesniame pavojuje.
– Ar nėra taip, kad praleidžiate didžiąją dalį kanalų internete ir galiausiai ta propaganda ateina per socialinius tinklus daug greičiau ir įtikinamiau nei, kad jie ateitų per televiziją?
– Lietuva deda tikrai daug pastangų visose sferose – tiek bendradarbiaudama su socialinių tinklų atstovais, tiek yra įvykę įstatymų pakeitimai, kur buvo įgalintos mūsų institucijos – tiek ŽEIT, tiek LRTK. Manau, esame padarę labai daug ir esame geras pavyzdys kitoms šalims parodant, kad būtina kovoti ir suprasti propagandą.
Esame užblokavę daugybę dalykų, nors turime tam tikrus atvejus, kada kažkas išlenda socialiniuose tinkluose, o kai kurie dalykai eina visiškai laisva vaga. Diskutuojame su užsienio partneriais apie tai, kad galėtų būti kažkokie kriterijai, kada informacija pripažįstama kaip dezinformacija, tad traktavimas situacijos, kad bet kas, kas sklinda iš Rusijos, automatiškai yra pavojus, propaganda, dezinformacija ir jokių papildomų kriterijų nereikia. Manau, kad prisidedame prie visuomenės sąmoningumo ir tą darome gana sėkmingi.
– Ar neturėtų būti tiems rusakalbiams, kurie gyvena Lietuvoje, arba tiems, kurie kalba ukrainietiškai, kažkokia kita galimybė žiūrėti naujienas ir pramogas jų kalba?
– Esame galvoje apie tai, kad vien draudimais rezultatų nepasieksime, tam yra įkurtas naujas medijų rėmimo fondas. Kultūros ministerija tikrai mato, daro ir kuria priemones būtent tiems tikslams įgyvendinti. Čia irgi yra klausimas kiek yra iniciatyvų ne tik iš valstybės, bet ir iš pačių televizijų, interneto, portalų ir kitų žiniasklaidos priemonių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lampėdžio paplūdimyje – užsieniečių antplūdis9
Šilta gegužės pradžia nudžiugino saulės spindulių pasiilgusius kauniečius, o ypač mieste studijuojančius studentus iš užsienio. Termometro stulpeliui pakilus iki 24–25 laipsnių, jie patraukė į miesto paplūdimius. ...
-
F. N. Sadūnaitei skirtą Seimo apdovanojimą siūloma įteikti jos broliui2
Šviesios atminties demokratijos gynėjai, disidentei, vienuolei Felicijai Nijolei Sadūnaitei skirtą Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – šių metų gegužės 16 d. siūloma įteikti jos broliui disidentui Jonui...
-
Mirė žinomas Lietuvos istorikas L. Truska2
Mirė Lietuvos istorikas Liudas Truska. Šeštadienį apie netektį „Facebook“ paskyroje paskelbė istorijos mokytojas Algis Bitautas. ...
-
Iš Bučos mokyklos projekto pasitraukus „BaltCap“, jis tęsiamas toliau: ieškoma lėšų8
Iš mokyklos-darželio Bučoje, Ukrainoje, statybos projekto pasitraukus privataus kapitalo fondų valdytojai „BaltCap“, projektas nesustojo ir tęsiamas toliau. ...
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų10
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
URM parengė naują santykių su JAV strategiją, dėmesys – gynybai ir saugumui1
Užsienio reikalų ministerija (URM) parengė santykių su Jungtinėmis Valstijomis strategines gaires artimiausiems dvejiems metams, tarp siūlymų – siekti nepertraukiamo JAV karių buvimo regione, didinti finansavimą gynybai, siekti, kad Lietuvoje in...
-
Lietuvoje vyksta operacija „Neptūno Kirtis 2024“: paramą iš oro teikia NATO pajėgos4
Nuo Viduržemio iki Baltijos jūrų vyksta NATO padidinto budrumo operacija „Neptūno kirtis 2024“ (angl. Neptune Strike), kurioje dalyvaujančios laivų grupės su povandeniniais laivais bei orlaiviais teikia paramą Lietuvos kariams, dalyvaujanti...
-
Įvertino karo tikimybę Lietuvoje: nuomonei įtakos turi rinkiminis sezonas
Ekspertams ir politikams pažymint, kad Ukrainai pralaimėjus kovą prieš Rusiją kitas agresoriaus taikinys gali būti Baltijos valstybės, Lietuvos gyventojai karo šalyje tikimybę vertina rezervuotai. Kaip rodo atliktos apklausos, didesnė gyv...
-
L. Kasčiūnas: aktyvumas registruojantis į komendantūras viršijo lūkesčius30
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad gyventojų aktyvumas registruojantis į komendantūras viršijo lūkesčius. ...