- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakultete (KTU MGMF) viešėjusio Prahos Karolio universiteto profesoriaus, matematiko Miloš Kopos teigimu, matematikos mokslas – raktas į šiuolaikinio verslo sėkmę.
Ne pirmą kartą Lietuvoje besilankantis profesorius kartu su KTU MGMF dekane Brone Narkevičiene šį kartą interviu davė ypatinga proga – KTU fakultetas pateikė paraišką tarptautinei matematikos doktorantūros teisei gauti.
– Profesoriau, šią matematikos doktorantūros studijų programą parengė trys universitetai – KTU, Prahos Karolio ir Georgo Augusto Getingeno. Kuo, jūsų manymu, tarptautinė doktorantūra yra išskirtinė?
– Man labai malonu, kad galėjau prisidėti prie bendros matematikos doktorantūros programos, ir labai džiaugiuosi, kad jūs tai vertinate. Manau, kad netolimoje ateityje mūsų laukia labai svarbus darbas jau rengiant matematikos daktarus.
Kalbant apie studijuojančiųjų laukiančius iššūkius ir galimybes, manau, kad studijuojant tarptautinėje doktorantūros programoje, nauda yra trejopa.
Pirma, drauge trys universitetai galėtų pasiūlyti daug platesnį kursų, konferencijų, projektų ir visų rūšių bendradarbiavimo spektrą, nei vienas universitetas. Antra, tiems studentams, kurie planuoja studijas kokiame nors universitete ar mokslinių tyrimų institute, yra labai naudinga susipažinti su kitais universitetais.
– Dekane, ar pritariate profesoriui, kad būsimoji matematikos doktorantūros studijų programa atvers plačias karjeros galimybes šios programos absolventams?
– Be jokios abejonės, juk matematika – tai durys į kiekvieno žmogaus sėkmę, nes pasaulyje nėra tokios srities, kurioje nebūtų taikoma matematika. Tikime, kad mūsų trijų universitetų parengtas specialistas tikrai bus neeilinis, nes įgis kokybišką ir labai plataus spektro išsilavinimą – jis mokysis ir augs šalia pasauliniu mastu pripažintų mokslininkų. Tad ar po doktorantūros studijų bus pasirinktas mokslininko kelias, ar nukeliauta į verslo ir pramonės sritis – tokios aukštos kvalifikacijos specialistui ir savarankiškam tyrėjui durys visur bus atviros.
Į mūsų mokslininkus kasmet kreipiasi įmonės, ieškodamos įvairių matematinių sprendimų.
– Lietuvoje aukštos kvalifikacijos matematikų trūksta ir verslo įmonėms, ir viešajam sektoriui – tą nuolat akcentuoja įmonių vadovai. Kaip manote, ar naujos tarptautinės matematikos doktorantūros programos atsiradimas padėtų spręsti šių specialistų poreikio problemas?
– Taip, aukštos kvalifikacijos matematikų (ypač taikomosios matematikos) trūkumas yra akivaizdus visoje ES. Norint parengti tokius ekspertus, reikia aukštos kokybės ilgalaikės doktorantūros studijų programos. O tarptautinis bendradarbiavimas leis naujajai programai labai greitai pasiekti aukštą kokybės lygį, kurio ir reikalauja tiek įmonės, tiek ir akademija.
Manau, kad kiekvienos šalies progresas ir ekonominė sėkmės raktas yra jos žmonių kokybiškas išsimokslinimas, o kiekvieno specialisto karjeros sėkmė susijusi su gebėjimu panaudoti savo žinias ir atskleisti savo talentą.
Darbo rinkoje itin aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis – didžiulis. Į mūsų mokslininkus kasmet kreipiasi įmonės, ieškodamos įvairių matematinių sprendimų, nes matematinių metodų taikymas gali padėti optimizuoti verslo ir gamybos procesus, spręsti medicininės diagnostikos ir vaistų tyrimų problemas, optimizuoti logistikos procesus ir daugeli kitų sričių. Mūsų mokslininkai tokias užduotis sprendžia per kasmet vykstančias „Matematinių sprendimų verslui ir pramonei dirbtuves“, o kai kartu su užsienio universitetais bus parengti matematikos mokslų daktarai – jie bus lobis įmonėms.
– Į ką bus orientuotos doktorantų disertacijos? Ar tai bus labiau mokslo tiriamieji darbai, ar taikomojo pobūdžio tyrimai? Ar įmonės gali tikėtis, kad būsimieji mokslininkai imsis spręsti būtent verslui ar kitam sektoriui aktualias problemas?
– Naujoji programa apims tiek fundamentinius, tiek taikomuosius matematikos tyrimus tokiose srityse kaip diferencialinės lygtys, finansų matematika, biomedicininių sistemų matematinis modeliavimas, matematinė operacijų teorija ir jos taikymai ir kt. Tad akivaizdu, kad pasirinkimų spektras išties labai platus, o į kurią sritį pasukti, spręs studentas, pasirinkdamas tyrimų ir disertacijos temą ir mokslinį vadovą.
Mūsų rengta programa yra pakankamai stipri ir plati, kad būtų galima vykdyti visus tokius tyrimus.
– Profesoriau, ar Prahos Karolio universiteto studentai rinksis studijuoti Lietuvoje?
– Apie G. A. Getingeno universiteto doktorantų dalines studijas Kauno technologijos universitete, kol dar nepradėjome bendrų studijų, nenorėčiau komentuoti, bet mūsų – Prahos Karolio universitete – matematikos doktorantų šiuo metu tikrai yra nedaug.
Dauguma jų, dar prieš pasirenkant doktorantūros studijas, turi pareigas kokioje nors verslo įmonėje. Tą veiklą tęsia ir studijuodami. Todėl jų galimybės kur nors keliauti yra gana ribotos. Bet kalbant apie būsimus matematikos doktorantus, kurie dar tik rinksis šias trijų universitetų studijas, manau, kad jie vyks ir į G. A. Getingeno, ir į KTU, nes juos tai įpareigos pasirinkta studijų programa.
Ar juos tai žavės? Taip, be jokios abejonės. Manau, kad studentui laikinas išvykimas į kitą šalį ar į kitą universitetą bet kokiu atveju turi naudos: taip jiems kur kas lengviau megzti mokslinius ryšius, prisijungti prie bendrų mokslinių projektų, pajusti tą pulsą, kuriuo gyvena jo jaunieji kolegos iš svečių šalių.
Kalbant apskritai apie studentų mobilumą, noriu priminti, kad tarp KTU ir Prahos Karolio universiteto yra sudaryta Erasmus sutartis, kuri turėtų padėti pagerinti bendrą studentų mobilumą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gurmanų saulė ir UV spinduliai1
Lietuviai gyvena gerai. Rengiasi gražiai. Valgo skaniai. Ir vis pro petį pasidairo į latvius, estus – jie tai turi mišlenų, o mes niekaip nepramušame. Tad pernai gruodį ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės p...
-
Žanrų niveliacijos era1
Šiomis dienomis, kai kino teatruose rodomas lietuvių autorių sukurtas filmas „Prezidentas“, pasakojantis mūsų šalies prezidento Valdo Adamkaus biografiją, daugelis kelia nebūtinai naują, tačiau retai tiksliai atsakomą klausim...
-
Iššūkis moterims – įgyvendinti pokyčius versle2
Didesnis moterų verslumas rodo ne vien didesnį šalies ir pasaulio bendrąjį vidaus produktą (BVP). Savą verslą nuolat kuriančios moterys Lietuvoje gali paspartinti perėjimą prie tvaresnės visuomenės. ...
-
Lietuvis ir azijietis4
Lietuvis J. turėjo viziją, kurią paskatino viskis, ir ėjo gatve migloto tikslo link. Nieko čia nebūtų tragiško – tegul sau eina linksmas, jei kitiems netrukdo. Tačiau štai niuansas: turėdamas savo viziją, lietuvis J. beveik nemat...
-
Trump–Litovsko taika2
Naujoji Rusijos valdžia, vadinamojo Sovnarkomo (Liaudies komisarų sovieto) nariai, laiko veltui negaišo, tad jau spalio 27 d. (lapkričio 9 d.) buvo išleistas specialus dekretas, leidžiantis griebtis represijų prieš bet kuriuos fiziniu...
-
Ar padės laimėtas aukso puodas?2
Turbūt daugelis iš mūsų norėtų laimėti loterijoje aukso puodą ir susikurti užtikrintą, orų ir saugų gyvenimą senatvėje. ...
-
Kaukazo žaizdos2
Graikų mituose Kaukazas – vienas tų stulpų, laikiusių pasaulį. Čia Dzeusas prie uolos prikalė ir amžinoms kančioms pasmerkė Prometėją – vieną garsiausių titanų – už tai, kad tas iš dievų pavogė ugnį ir perdavė ją m...
-
Atsarginiai piliečiai7
Referendumas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo turint ir kitos šalies pilietybę įvyko, tačiau laukiamų rezultatų neatnešė. Keisti šalies Konstitucijos 12-ąjį straipsnį sutiko kiek daugiau nei 1 mln. rinkėj...
-
Aikštei reikia konkretumo6
Svarstydami, už ką balsuoti, žmonės klausinėjo vienas kitą: ar pakeis ką nors naujasis tautos vadas ar ir toliau sruvensime įkyrėjusia vaga? ...
-
Savivertės nuospaudos6
Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...