Vienu metu „nulūžo“ 200 valdiškų sistemų: paaiškino, kas kaltas

Mokesčių inspektoriai – pasiraitoję rankoves. Laisvų langelių nėra, nes šiemet gyventojai – pareigingesni. Gautas pajamas ir turtą deklaruoja aktyviau nei pernai tuo pačiu metu.

„Kam privaloma, tai tokių – apie 900 tūkst. Iš jų jau apie 40 proc. pateikė pajamų deklaracijas“, – teigė VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Teikti deklaracijas galima dar daugiau nei mėnesį, iki gegužės antros dienos. Teisingai atlikę deklaraciją jau gali sulaukti ir permokų sugrąžinimo. Mokesčių inspekcija šiemet permokas grąžina kaip niekad anksti – nuo kovo ketvirtos dienos.

„Jau virš 100 mln. eurų gražinta permokų. Jas gavo apie ketvirtadalis milijono gyventojų. Dėl mokėtinos sumos gyventojai dar teikia, dar stebime“, – sakė  VMI viršininko pavaduotojas.

VMI kasdien sulaukia 15 tūkst. pajamų deklaracijų, tačiau praėjusį penktadienį net pusdieniui deklaravimas sustojo. Neveikė ir kitos VMI paslaugos: verslo liudijimų, individualios veiklos pažymų įsigijimas.

„Buvo nepasiekiamas per išorines priemones, pavyzdžiui, per elektroninę bankininkystę, tačiau per vadinamą vidinį portalą, kada klientai gyvai atvyksta, skambina telefonu – jiems paslaugos buvo teikiamos“, – pasakojo M. Endrijaitis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nuo VMI iki prezidento. Praėjusią savaitę vienu metu strigo net 200 valdiškų įstaigų interneto svetainės. Visuomenei kilo klausimas, ar tai – ne kibernetinė ataka.

„Sutrikus sistemai dalis galėjo matyti pranešimus, kad šiuo metu puslapis laikinai neprieinamas. Noriu patikinti, kad jokia informacija nebuvo nutekėjusi, tai nebuvo kibernetinis incidentas“, – tvirtino informacinės visuomenės plėtros komiteto direktorius Tomas Misevičius.

Kalti ne įsilaužėliai, o gedimas techninės įrangos duomenų centre, kurį pašalinti pavyko per tris valandas. Dalis valstybinių puslapių atsistatė tik po beveik paros.

„Šiais metais dar nebuvo, kad tokiu mastu sutriktų ir visų ministerijų, ir elektroninių valdžios vartų veikla“, – kalbėjo Seimo narys Andrius Kupčinskas.

Sutrikimus juto ne tik valdininkai, buhalteriai, bet ir gyventojai. Tačiau nei bankiniai, nei kiti asmeniniai duomenys esą nenutekėjo.

„Oficialiai tai nėra įsilaužimas. Kai yra techninė bėda, dažniausiai sistemos nepasiekiamos ir asmens duomenų kaip tik neištrauksi“, – aiškino „Eset Lietuva“ kibernetinio saugumo ekspertas Lukas Apynis.

Sistemos palūžo, nes vyksta atnaujinimo darbai. Per dvejus metus bandoma kuo daugiau valstybinių institucijų sutalpinti į vieną tinklą. Plečiamos talpos, serverių atmintis.

Jei nėra viskas sutvarkyta, gali būti ir saugumo spragų. Tikrai nereiktų atidėti, galbūt peržiūrėti tvarką ir viską atlikti teisingai, kad nesugestų vėl.

„Išskiriam vietą virtualiems serveriams, duomenų laikymui. Tai nėra viena duomenų bazė nuo kurios priklauso visos įstaigos, tai visa paslaugų platforma ir priežiūros organizacija“, – pasakojo informacinės visuomenės plėtros komiteto direktorius.

„Jei nėra viskas sutvarkyta, gali būti ir saugumo spragų. Tikrai nereiktų atidėti, galbūt peržiūrėti tvarką ir viską atlikti teisingai, kad nesugestų vėl“, – ragino L. Apynis.

Tačiau kai kurie politikai ragina informacinių technologijų darbus atidėti. Strigti valstybiniams puslapiams dabar – ne metas.

„Dabar kai intensyvėja pajamų deklaravimas, kandidatai teikia pareiškinius dokumentus per gyventojų rinkėjų puslapius, balandis ir gegužė bus aktyviausi“, – sakė A. Kupčinskas.

Žadama porai mėnesių valdžios sistemų nenaujinti. O štai, kiek valstybei kainuoja viena diena gedimų, neaišku.

„Tikrai dirbo daug žmonių prie šio incidento sutvarkymo, tai turbūt žmogiškieji ištekliai kainavo“, – kalbėjo T. Misevičius.