- Martyna Pikelytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo nariai skeptiškai vertina švietimo ministro Gintauto Jakšto svarstymus uždaryti rusakalbių mokyklas. Parlamentarų vertinimu, tokie siūlymai yra skuboti.
„Mano supratimu, tas pasakymas yra labai skubotas, visiškai neapgalvotas, kiršinantis visuomenę ir vėl bandantis vieną tautinę mažumą paversti kaltais dėl visko, kas vyksta aplinkui. Man atrodo, tai didžiulė klaida iš ministro pusės“, – Eltai teigė Seimo Švietimo komiteto narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, pridurdama, kad tam reikalingos diskusijos su ekspertais ir tautinėmis bendruomenėmis.
Visgi, „darbietė“ sutinka su G. Jakšto išsakytais argumentais, kad rusų tautinės mažumos mokyklose fiksuojami prastesni rezultatai. Tačiau, anot jos, reikia gilintis į šių problemų priežastis.
Tas pasakymas yra labai skubotas, visiškai neapgalvotas, kiršinantis visuomenę ir vėl bandantis vieną tautinę mažumą paversti kaltais dėl visko, kas vyksta aplinkui.
„Reikėtų aptarti dėl ko kyla tas noras uždarinėti. Jeigu tai yra dėl nekokybiško švietimo, galbūt ne čia reikėtų ieškoti sprendimų, o jeigu kyla klausimų dėl patriotiškumo, tai visokių apraiškų yra tarp įvairių tautybių žmonių, nepriklausomai, ar jie rusai, ar lenkai, ar netgi lietuviai“, – sakė ji.
„Mes matome eilę metų, kad lietuvių kalbos egzaminai yra prasčiau laikomi rusakalbių mokyklose. Kokios yra to priežastys, ar pedagogų parengimas, ar jų kvalifikacijos kėlimas?“, – svarstė I. Kačinskaitė-Urbonienė.
V. Mitalas: matyt, kad ministras nebuvo pasiruošęs šios situacijos komentuoti
Tokiais G. Jakšto pasisakymais stebisi ir Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas. Anot jo, ministro pozicija yra nenuosekli.
„Iki galo nesupratau, nes ministras pasako, kad jau eis uždarinės mokyklas, po to, kad nėra tam teisinio pagrindo. Matyt, kad ministras nebuvo pasiruošęs šios situacijos komentuoti“, – aiškino „laisvietis"
Jis taip pat sutinka, kad reikia spręsti prastos integracijos problemą, tačiau tą siūlo daryti parengiant ilgalaikį planą.
„Problema dėl geresnės integracijos yra tikrai matoma, bet sprendimus reikia daryti parengus ilgalaikį planą, kuris apima visų mokomųjų kalbų mokyklas bei į plano rengimą įtraukiant savivaldybes bei švietimo specialistus“, – tikino V. Mitalas.
„Atskirose savivaldybėse ta situacija yra labai skirtinga. Mes turime būti tikslūs ir labai aiškiai suprasti kokią problemą ir kokiais būdais sprendžiame. Visgi, tai yra tema, kuriai reikia ilgalaikio, solidaus, duomenimis pagrįsto plano, o ne reakcingų pareiškimų ar iniciatyvų“, – pridūrė jis.
J. Šiugždinienė aiškios nuomonės neatskleidžia
Savo ruožtu, buvusi švietimo ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė aiškios pozicijos, ar reikia uždaryti rusų tautinės mažumos mokyklas neatskleidžia. Tačiau, parlamentarė tikina, kad Lietuvoje yra savivaldybių, kuriose valstybinės kalbos mokymui skiriama nepakankamai dėmesio.
„Lietuvoje dar nepriklausomybės pradžioje patvirtintas labai liberalus modelis, leidžiantis pačioms bendruomenėms kartu su savivaldybėmis apsispręsti, kokia apimtimi bus mokoma valstybine kalba. Kai kuriose savivaldybėse, mano nuomone, šiandien nepakankamai dėmesio skiriama valstybinės kalbos mokymui“, – Eltai komentavo J. Šiugždinienė.
„Šiuo atveju ypač svarbus ikimokyklinis ugdymas, kuomet yra paklojami kalbos pagrindai. Šiame lygmenyje labiausiai reikėtų stiprinti ir plėsti valstybinės kalbos mokymą“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas trečiadienį Eltai teigė ieškantis teisinių būdų atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų.
„Vertiname ir tariamės dabar su komanda, ar įmanomi kažkokie keliai, kad galėtume palaipsniui atsisakyti rusiškų tautinių mažumų mokyklų. Vertiname teisinę bazę, ar bus tai išvis įmanoma padaryti“, – Eltai teigė G. Jakštas.
Viešojoje erdvėje prie diskusijų, ar Lietuvoje turėtų likti rusų tautinės mažumos mokyklos ir ar jose mokomoji kalba gali būti rusų, grįžta po to, kai pora paauglių, besimokančių rusų tautinės mažumos Vilniaus Naujamiesčio mokykloje, dėl politinių pažiūrų apšaudė bendramokslį pneumatiniu ginklu.
Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje.
Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.
Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. visuose Latvijos vaikų darželiuose, taip pat pirmoje, ketvirtoje ir septintoje klasėse pereita prie visų dalykų mokymo latvių kalba. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. prie mokymo latvių kalba pereis antros, penktos ir aštuntos klasės, o nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. – trečios, šeštos ir devintos klasės.
Estija 2023 metais taip pat pradeda rusakalbių mokyklų reformą. Pirmiausia 2024–2025 mokslo metais prie mokymo estų kalba pereis vaikų darželiai ir pirmos bei ketvirtos bendrojo lavinimo mokyklų klasės. Visiškai pereiti prie mokymo estų kalba planuojama 2029 m.
Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po pradingusių lietuvių kalbos užduočių – M. Navickienės kaltinimai
Kilus švietimo bendruomenės pasipiktinimui dėl sistemoje dingusių lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) užduočių, Švietimo ministerijai laikinai vadovaujanti Monika Navickienė tikina, kad dėl &s...
-
Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai vadovaus M. Juodakys2
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (VTPT) direktoriaus pareigas nuo birželio 6 d. pradės eiti Mantas Juodakys. Jis pakeis laikinai VTPT direktoriaus funkcijas vykdžiusį direktoriaus pavaduotoją personalui ir administracinei veiklai Vitalijų &Scar...
-
Seimo komiteto dalyviai: mažėja tikimybė, kad nacionalinis stadionas bus pastatytas laiku9
Sprendimus dėl Nacionalinio stadiono statybos reikia priimti kuo greičiau, kad projektas būtų įgyvendintas laiku ir tinkamai, sako Vilniaus savivaldybės atstovė. ...
-
Klaipėdietei kilo klausimų dėl vietovės pavadinimo rašybos
Pastabiai klaipėdietei kilo klausimų dėl vietovės pavadinimo rašybos. Esą dviejose informacinėse lentelėse pavadinimas skirtingas – viename nurodyta „Olandų Kepurė“, kitame – „Olando Kepurė“. Tad kuris pavad...
-
Klaipėdoje vidurinį išsilavinimą gali įgyti ir suaugusieji
Uostamiestyje jau beveik dešimt metų gyvuoja vienintelė gimnazija suaugusiesiems. Joje įgyti vidurinį ar pagrindinį išsilavinimą gali tie, kurie tokios galimybės anksčiau neturėjo ar patys nusprendė atsisakyti mokslo. Nors mokykla ir su...
-
Sportininkų gatvėje Klaipėdoje bus klojami šaligatviai
Klaipėdos Sportininkų gatvės mikrorajone atsiras nauji dviračių takai ir atnaujinta šaligatvių danga bei apšvietimas, skelbia Klaipėdos savivaldybė. ...
-
Skulptūrų parke nustebino nenušienauta žolė14
Jauna mama su mažu vaiku, apsilankiusi Skulptūrų parke, nustebo, kad tokia išpuoselėta erdvė nenušienauta. ...
-
L. Kasčiūnas: kibernetinio saugumo situacija stabili, tačiau neteikia garantijų ateičiai1
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad kibernetinio saugumo situacija šalyje yra stabili. Tačiau, pažymi jis, dabartinės aplinkybės nesuteikia pakankamų garantijų ateičiai. Todėl, ministro teigimu, svarbu toliau stiprint...
-
Per dešimtokų patikrinimą – šimtai dingusių darbų: kieno tai darbo brokas?15
Lietuvos švietime, panašu, šviesos ir toliau mažai. Po ką tik įvykusio dešimtokų lietuvių kalbos pasiekimų pagrindinio patikrinimo aiškėja, kad ne visų mokinių darbus bus galima įvertinti. Mat beveik pusės tūkstan...
-
Garbės piliečio vardas – po mirties6
Praėjus beveik dvejiems metams po mirties, miesto politikai spręs, ar suteikti Klaipėdos garbės piliečio vardą muziejininkui, visuomenininkui, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyviui Dionyzui Varkaliui. Tai būtų antras atvejis uostamiesčio istorij...