- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau beveik mėnuo, kai parduotuvėse už ploną plastikinį maišelį tenka susimokėti vieną centą, tačiau pirkėjai atranda būdų, kaip apsieiti ir be jo. Plačiau apie plastikinių maišelių pokytį prekybos centruose – LNK reportaže.
„Stengiamės dėti į popierinius, o vis tiek būna maišeliai, kur duona dedama, tai tuos panaudojam. O šiaip nelabai yra čia ką dėti į tuos maišelius“, – šypsojosi kalbintas vyras.
„Įvairiai, tai į krepšelį tą patį, tai į vežimėlį“, – savo pirkimo įpročiais pasidalijo kitas vyras.
„Aš turiu maišelį, visada nešiojuosi su savimi, ir man jie nereikalingi, tik papildomas balastas“, – kalbėjo kitas pašnekovas.
Anot prekybininkų, kad išsisuktų nuo maišelio panaudojimo, kai kurie net ir kilogramus bulvių ar morkų ima į glėbį arba suranda kitų maišelių alternatyvų.
„Esame matę vieną atvejį, kai bandelę įsidėjo į vienkartinę pirštinę. Bet kiek į tą pirštinę gali tilpti produktų? Turbūt nelabai daug “, – juokavo „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.
Esame matę vieną atvejį, kai bandelę įsidėjo į vienkartinę pirštinę. Bet kiek į tą pirštinę gali tilpti produktų? Turbūt nelabai daug.
O tiems, kuriems vieno cento už maišelį negaila, tikina, kad plonus plastikinius maišelius naudoja bent kelis kartus.
„Anksčiau būdavo viską dedi. Viską imi iš eilės ir į maišelį. Aš parsinešu namo ir nemetu, pasidedu į stalčių, o dabar visus naudoju“, – teigė viena senjorė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Aš panaudoju du kartus, todėl kad yra šuo. Mes kai einame su šuniuku, panaudojame antrą kartą. Tikrai neišmetame iš karto“, – sakė kita moteris.
O jeigu yra mažai? Pora pomidorų, pora morkų, tai gal ir į ranką telpa? „Taip, arba į vieną maišelį visas daržoves sukrauname“, – kalbėjo dar kita pašnekovė.
Tačiau aplinkosaugos specialistė tikina, kad naujas mokestis problemos nesprendžia. Esą, tvarumas vis dar problema ir pokyčiai – prekybininkų rankose.
„Kodėl negalėtų tiems pirkėjams, kurie nusprendžia pakuotis ne į mokamą plastikinį maišelį, o, pavyzdžiui, į savo pagamintą daugkartinį maišelį, duoti kokius nors lojalumo taškus, vėliau juos mainyti į kažkokias staigmenas, nuolaidas ar panašius dalykus“, – pasiūlė Žaliosios politikos instituto atstovė Ieva Budraitė.
O prekybininkai tikina, kad pokytis jau įvyko. Prekybos centro atstovė tikina, kad apmokestinus lengvus plastikinius maišelius, maždaug 40 proc. išaugo daugkartinių maišelių pardavimai. O plonų plastikinių maišelių sunaudojimas pastebimai sumenko.
„Taškai yra gamtos naudai. Pas mus sumažėjo maišelių pardavimas. Jeigu lygintume, kiek išdalindavome ir kiek dabar parduodame, tai sumažėjo penkis kartus“, – pareiškė „Iki“ atstovė.
Plastikinių maišelių vartojimo sumažėjimą pastebi ir kitas didysis prekybos tinklas.
„Maišelis, kurį pakrikštijome tautos preke, jo populiarumas blėsta. Atrodė, kad be jo gyventi nebegalėsime – kaip mes pasiimsim sūrelį, kivį, bananą, neįsidėję į maišelį? Tai nuo liepos 1 d. iki dabar pardavimai sumažėjo 13 proc.“, – sakė „Maximos“ komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
Žaliosios politikos instituto atstovė abejoja, ar tuo tikrai verta džiaugtis. Esą, maišelių sunaudojimo statistika labai tikėtina, kad yra iškreipta.
„Nors prekybininkai deklaruoja, kad šių maišelių sunaudojimas prekybos vietose sumažėjo, lyginant su ankstesniais laikotarpiais, bet nepamini kitos statistikos. Pavyzdžiui, ar pasikeitė tų maišelių, kurie vis dar nemokami konditerijos skyriuje, naudojimas“, – kalbėjo I. Budraitė.
Tačiau prekybininkai kone vienbalsiai tikina, kad pusiau plastikinių, pusiau popierinių maišelių, kuriuos galima rasti konditerijos skyriuose, klientai beveik visai nenaudoja.
„Mes raginame apskritai pagalvoti, ar visada reikia supakuoti kažkokius produktus į pakuotę. Pavyzdžiui, kelis obuolius ar pomidorus. Galbūt jiems nereikia jokios pakuotės“, – komentavo „Rimi Lietuva“ atstovė Eglė Krasauskienė.
O kad užtikrintų sąžiningą atsiskaitymą prekybos tinklai griebėsi skirtingų priemonių. Viename atsirado žetonai.
„Įdiegėme tokią naujovę. Tai reiškia, kad prie kiekvienos savitarnos kasos visose mūsų parduotuvėse, tai yra beveik 300 parduotuvių, gali rasti tokį brūkšninį kodą ir tu tiesiog jį nuskenuoji. Jeigu pasiimti vieną maišelį – vieną kartą, jeigu du – du kartus“, – paaiškino „Maximos“ komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė.
Kitoje parduotuvėje – brūkšniniai kodai.
„Jie yra parduodami kaip įprasta prekė su barkodu, tad žmogus gali tiesiog susipakuoti savo norimus produktus, nueiti, jeigu apsitarnauja savitarnos kasoje, nuskenuoti, paspausti, ką pasirenka, ir taip viskas įvyksta“, – kalbėjo „Rimi Lietuva“ atstovė.
Iki 2030 m. visos Europos Sąjungos šalys įpareigotos keisti įpročius – perdirbti pakuotes tvariai, mažinti plastiko suvartojimą, atsisakyti plastikinių indų maitinimo įstaigose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apie elektrinių paspirtukų vairuotojus: sunku komentuoti, kas vyksta žmogaus galvoje
Automobilių srautai tuneliuose dažnai būna didžiuliai, greitis – taip pat. Kaip tokiame sraute atsidūrė paspirtukininkas – žino tik jis vienas. Bet jis griuvo, dėl to susidūrė trys automobiliai, sulėkė tarnybų pajėgos. Paspirtuk...
-
Klaipėdos savivaldybė daugiabučių kiemuose įrengs daugiau vietų automobiliams9
Klaipėdos miesto savivaldybė, siekdama įrengti daugiau automobilių stovėjimo vietų, šia savaitę pradėjo statybos darbus Debreceno gatvėje. ...
-
Ant Gedimino kalno netrukus vėl dirbs technika: ar nesugrius pilies bokštas?7
Ant Gedimino kalno netrukus vėl pasirodys sunkioji technika, nes pagaliau bus tvarkomas vienas prasčiausių šlaitų. Pasak Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovų, šie darbai truks bene trejus metus ir dar nebus galutiniai. Tad lankytojams dar...
-
Trūksta žodžių: pakrantę sutvarkė, bet šiukšles išvertė laukuose1
Kaišiadorys šiemet tapo Lietuvos kultūros sostine ir prie įvažiavimo į miestą, šalia vieno ežero, pasistatė miesto ženklą. Tam reikėjo sutvarkyti ežero pakrantę ir išrauti nendres. Tačiau, atrodo, viskas, kas išt...
-
Seimas linkęs pritarti, kad nemokamą valstybės teisinę pagalbą galėtų gauti daugiau žmonių
Seimas imasi svarstyti įstatymo pataisas, numatančias galimybę valstybės garantuojama teisine pagalba pasinaudoti visiems sunkią negalią turintiems žmonėms, nepriklausomai nuo amžiaus ir pajamų. ...
-
Uostamiestyje paraiškų vaikų vasaros stovykloms – rekordiškai mažai2
Šiemet vaikų vasaros stovykloms skiriama 100 tūkst. eurų daugiau negu praėjusiais metais, tačiau paraiškų skaičius kol kas – itin mažas. Ši savaitė – paskutinė, kai galima teikti paraiškas, tad tikimasi, kad ik...
-
Klaipėdiečio kortelė – geidžiama6
Klaipėdiečio kortelės teikiamomis nuolaidomis jau naudojasi tūkstančiai klaipėdiečių. Bet ne visi jas užsisakiusieji žino, kad pranešimas apie pagamintą kortelę jų gali ir nepasiekti. ...
-
Kariuomenės atsargas papildė prieštankinės raketos „Javelin“3
Kariuomenės atsargas šią savaitę papildė nauja partija JAV gaminamų vidutinio nuotolio prieštankinei raketų paleidimo sistemos „Javelin“ raketų, jomis bus aprūpinti sausumos pajėgų padaliniai. ...
-
Patvirtinta: už įvažiavimą į Senamiestį teks susimokėti92
Kauno taryba pritarė apmokestinti įvažiavimą į Senamiestį. Mažų emisijų zoną kertant tranzitu reikės sumokėti 2 eurus, tačiau jei žmonės čia užsibus, mokestis bus taikomas tik už parkavimą. Gyventojams numatyta išimčių. ...
-
Ukrainiečiams perduoti už „Radarom!“ akcijos lėšas įsigyti 100 saugaus kario komplektai
Ukrainiečiams pirmadienį perduota 100 saugaus kario komplektų, įsigytų už „Radarom!“ akcijos surinktas lėšas. ...