Seimo Švietimo komitetas pritarė šaukimui iškart po mokyklos: būtų taikomos išimtys

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK) pritarė, kad jaunuoliai į kariuomenę būtų šaukiami iškart po mokyklos baigimo, išimtis taikant gerai išlaikiusiems brandos egzaminus, scenos meno atstovams ir sportininkams.

Komitetas taip pat siūlo numatyti tam tikras išimtis studentams, nors šaukimo pertvarką inicijavusi Krašto apsaugos ministerija priešinasi tarnybos atidėjimui dėl studijų.

Su ŠKM išvada projektas kelsis į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), kuris apibendrins visų komitetų išvadas ir pateiks projektą svarstyti Seimui.

„Pagrindinis šaukimas turi būti po mokyklos baigimo, bet mes siūlome tris labai aiškiai apibrėžtas išimtis“, – komiteto posėdyje kalbėjo jo pirmininkas „laisvietis“ Artūras Žukauskas.

Pasak jo, išimtis galiotų mokyklą aukštesniuoju lygiu baigusiems, t.y. pagrindinius brandos egzaminus 86-100 balų išlaikiusiems moksleiviams, muzikantams ir šokėjams, kurie patenka į valstybės pripažintas scenos meno institucijas ir sportininkams, kurie priklauso valstybės finansuojamoms federacijoms ir yra nacionalinių rinktinių nariai.

„Bet visiems šitiems yra (šaukimo – BNS) atidėjimas, ne apskritai nuolaida, bet yra vieniems metams atidėjimas gabiems mokslui ir menams, kad jie spėtų įstoti į aukštąją mokyklą, o sportininkai – kol jie yra nacionalinių rinktinių nariai arba gauna valstybės stipendiją“, – pasakojo A. Žukauskas.

Pagrindinis šaukimas turi būti po mokyklos baigimo, bet mes siūlome tris labai aiškiai apibrėžtas išimtis.

Rėmėsi Izraelio pavyzdžiu

Jis pažymėjo, kad norintieji, kad jų šaukimas būtų atidėtas, turės gerai išlaikyti matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros bei vieną pasirinktą brandos egzaminą.

„Kitaip sakant, jei aukštesniu lygiu – 9-10 – išlaiko šiuos tris egzaminus, būtų atidėjimas tokiems mokiniams“, – aiškino A. Žukauskas.

Komiteto pirmininko teigimu, ši tvarka yra Izraelio šaukimo tvarkos „visiška kopija“.

„Izraelio pavyzdį ėmėme, kuris tikrai yra protingai viską pasidaręs, išskyrus profesionalių Toros aiškintojų mes neįtraukėme, kuriems daroma išimtis“, – sakė A. Žukauskas.

Antrasis komiteto pasiūlymas yra atidėti tarnybą arba leisti pasirinkti alternatyvius tarnybos būdus studijuojantiems, nepertraukiant jų studijų.

„Tie, kurie dar studijuoja, arba tarp studijų pakopų yra dar devyni mėnesiai, kad jie spėtų įstoti į aukštesnę studijų pakopą, jie yra nešaukiami į privalomą tarnybą, tačiau gali pasirinkti variantus, tarp jų – (...) jaunųjų karininkų kursus, savanorišką krašto apsaugos tarnybą“, – sakė A. Žukauskas.

Anot jo, papildžius įstatymus, dėl savanoriškos karo tarnybos studentas galėtų imti ir akademines atostogas.

Komiteto išvadoje numatyta, kad tiems, kuriems atidedama privalomoji karo tarnyba, šaukimo terminas pratęsiamas iki 28 metų.

KAM siūlymams dėl studentų nepritaria

Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus komiteto posėdyje teigė, kad ministerija nepritaria šiems pasiūlymams.

„Diskusijose ir klausymuose, kuriuos mes turėjome, buvo sutarimas, kad studijos nebus atidėjimo pagrindai“, – sakė viceministras.

Anot jo, buvo diskutuojama, kad jaunuoliai iškart po mokyklos atliktų tarnybą, o po jos gautų privalumus stojant į aukštąsias mokyklas.

„Dabar pateiktame projekte (...) mes matome variantą, kad studijos tampa išimtimi. Mes kalbėjome apie išimčių mažinimą, vietoje to, mes matome daugiau išimčių“, – kalbėjo Ž. Tomkus.

„Iš principo, negalime pritarti projektui, nes pačio projekto esmė buvo visiškai priešinga“, – pridūrė jis.

Anot viceministro, pertvarkos esmė buvo artėti prie visuotinio šaukimo modelio, o siūlymas yra, jeigu nėra įmanoma tarnybą suderinti su studijomis, jaunuoliai tarnybą turėtų atlikti iki studijų arba po jų.

„Mums netinka, (...) kada studijos tampa atidėjimo pagrindais“, – sakė Ž. Tomkus.

Mums netinka, kada studijos tampa atidėjimo pagrindais.

A. Žukauskas teigė, kad po svarstymo Seime būtų galima įstatyme aiškiau suredaguoti komiteto siūlymą, kad būtų aiškiau, kam taikomos išimtys.

„Galbūt čia tikrai yra spraga, dėl kurios mes turėtume dar padirbėti, kad aiškiai būtų suprasta, kad po mokyklos baigimo nešaukiami ne tie, kurie įstojo į universitetą, o tie, kurie dar neįstojo, su trimis šiomis išimtimis“, – sakė komiteto pirmininkas.

Siekia pašaukti daugiau jaunuolių

Seimas pernai po pateikimo pritarė KAM parengtai privalomosios pradinės karo tarnybos pertvarkai.

Pagal naująjį modelį, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai.

Pokyčiai numato ir įprastos tarnybos diferencijavimą pagal trukmę – jaunuoliai turėtų galimybę atlikti šešių arba devynių mėnesių tarnybą.

KAM siekia, kad studijavimas aukštojoje mokykloje daugiau nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą.

Šiuo metu į Lietuvos kariuomenę kasmet pašaukiami apie 4 tūkst. karių. Krašto apsaugos ministerija ketina po reformos šauktinių skaičių padidinti iki 5 tūkstančių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kurie politikai tarnavo kariuomenėje

kurie politikai tarnavo kariuomenėje portretas
Verta pažiūrėti (VRK duomenimis), kurie politikai tarnavo kariuomenėje, nes visi choru pasisako už privalomąją karo tarnybą. GABRIELIUS LANDSBERGIS - netarnavęs kariuomenėje. ŽYGIMANTAS PAVILIONIS - netarnavęs kariuomenėje. MYKOLAS MAJAUSKAS - netarnavęs kariuomenėje. LAURYNAS KASČIŪNAS - netarnavęs kariuomenėje. MANTAS ADOMĖNAS - netarnavęs kariuomenėje. PARUDUSI BALTOJI PIRŠTINĖ - ir ta netarnavusi kariuomenėje. PIFAS - netarnavęs kariuomenėje. Tiesa, Landsbergis ir Pavilionis giriasi priklausymu šauliams, bet tai ne tas pats, kas tikra karo tarnyba.

Ona

Ona portretas
Pirmiausiai tegul eina lanzbergio vaikai ir valdžios bei semo nuuarių vaikai jei jie paneš šautuvą

Tas

Tas portretas
Geriau motyvacines priemones įvesti kaip atlyginimai, karjeros galimybės, kad patys eitų į kariuomenę o ne gaudyti vaikus po mokyklos per prievartą
VISI KOMENTARAI 15

Galerijos

Daugiau straipsnių