Ugniagesiai: Lietuvos miškai dažniausiai pleška ne dėl gamtos sąlygų

  • Teksto dydis:

Skubėti į gaisrus šiemet Lietuvos ugniagesiams jau teko virš 5 tūkst. kartų. Valstybinių miškų urėdija (VMU) sakė, kad šią vasarą miškai dega daug dažniau nei pernai. Anot specialistų, tik 10 procentų miškų gaisrų kyla dėl oro sąlygų, praneša LNK.

„Šiemet iš tikrųjų turėjome gerokai daugiau miško gaisrų. Šiemet turime 140 gaisrų iki dabar, pernai per visus metus buvo 47 gaisrai“, – komentavo VMU Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas.

Viena to priežasčių – sausas pavasaris ir nelietinga vasaros pradžia.

„Visas birželis buvo labai sausas ir vyravo labai aukšta miškų gaisringumo klasė. Tai lėmė tai, kad nuo menkiausios kibirkšties, nuo nuorūkos ar nuo bet kokio uždegimo šaltinio miško paklotė užsidegdavo“, – kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Aurimas Gudžiauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kadangi pastarosiomis dienomis žemė ir augalai vis dažniau gali pasidžiaugti lietumi, gaisringumas šiuo metu yra stipriai sumažėjęs.

„Visoje Lietuvoje yra sumažėjęs gaisrų pavojus. Daugelyje vietų daugiau, mažiau palyja, bet jau sudrėko paklotė, ne taip greit užsidega. Tai paprasčiausiai mažiausios nuorūkos, žarijos jau neužteks įsikurti miško paklotei“, – teigė VMU Kuršėnų regioninio padalinio vadovas Giedrius Tamošiūnas.

Iki 10 proc. šitų gaisrų sukelia meteorologiniai reiškiniai, gamtinės sąlygos ir panašiai, o didžioji dalis vis tik yra žmonių veiklos padariniai.

Visgi, anot specialistų, miškai dažniausiai užsidega ne dėl karščių, o dėl žmogaus neatsakingo elgesio.

„Iki 10 proc. šitų gaisrų sukelia meteorologiniai reiškiniai, gamtinės sąlygos ir panašiai, o didžioji dalis vis tik yra žmonių veiklos padariniai“,  – teigė A. Gudžiauskas.

Baigus stovyklauti, laužavietes būtina visiškai užgesinti, jokiais būdais joje nepalikti rusenančių anglių, taip pat svarbu nemėtyti cigarečių nuorūkų.

„Dažniausias, ko gero, atvejis yra vis tik nuorūkos“, – patvirtino M. Ivanauskas.

„Palieka neužgesintus laužus, laužavietes, kepa kepsninėse, gamtoje naudoja šašlykines, neatkreipdami dėmesio į tai, ar ten leidžiama, ar neleidžiama“, – pridėjo A. Gudžiauskas.

Tiesa, miško gaisrus dažniausiai gesina ne ugniagesiai, o miško urėdijos priešgaisrinės komandos, kurių Lietuvoje yra 50.

Nors miško gaisrų šiemet trigubai daugiau nei pernai, sudegusio ploto – mažiau.

„Ačiū Dievui, šiemet viršūninių gaisrų neturėjome, turėjome tik pažeminės paklotės gaisrus, tą iš tikrųjų parodo ir vidutinis gaisro plotas“, – apibendrino M. Ivanauskas.

Tiek šiemet, tiek ir pernai išdegė apie 50 ha miškų ploto. Lietuvoje žemutiniai miško gaisrai paprastai plinta iki 200 m/val. greičiu, viršutiniai miško gaisrai gali plisti ir iki 10 km/val. greičiu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ne neatsakingo,

Ne neatsakingo, portretas
o konkreciai tikslingo elgesio! Ir ne tik miskai,bet ir bakuzes prie miestu centru!
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių