Užtenka pigių reklamos kampanijų: reikia realių sprendimų

„Turime perkvalifikuoti pačią problemą. Tai ne šiaip nacionalinė bėda, jau galime sakyti, kad tai peržengia nacionalinio saugumo slenkstį ir mes kaip tokią ją turėtume traktuoti“, – pirmadienį sakė K. Budrys.

„Kai sprendžiame nacionalinio saugumo problemas, pasitelkiame ne tik flomasterius, meškiukus, piešimo konkursus ar kokias akcijas, bet ir kietąsias priemones. Į jas turėtume nuo šiol žiūrėti visiškai kaip – kaip į neišvengiamą būtinybę“, – pridūrė jis.

Šalies vadovo atstovas pabrėžė, kad šiuo metu nėra detalių duomenų apie narkotikų vartojimą pagal regionus, medžiagas, tačiau „turime apsčiai duomenų, kurie mums leidžia teigti, kad tendencijos yra neigiamos“. Pasak patarėjo, dešimtmečius veikiančios prevencijos programos, įvairios akcijos neveikia.

„Arba darome ne tai, ką reikia daryti, arba imituojame darymą“, – teigė K. Budrys.

Prezidento patarėjui K. Budriui pritaria ir buvusi pareigūnė, Nekilnojamojo turto ekspertė Rasa Pavarienė. Keturis vaikus auginanti, Vilniaus centre gyvenanti mama taip pat įsitikinusi, kad jau užtenka pigių reklamos kampanijų ir laikas imtis kardomųjų priemonių, nes kitu atveju Lietuvai gresia narkomanijos košmaras: užauginsime narkomanų ir veltėdžių kartą.

Kęstutis Budrys / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

– Kol aukščiausios valdžios institucijos demonstruoja viso labo viešą susirūpinimą esama situacija, narkotikų platinimo problema tarp vaikų tik gilėja, o apie konkrečius sprendimus negirdime iki šiol. Kodėl? Gal kažkam tai labai patogu? Kodėl nesiimama pokyčių, susijusių su vaikų ir paauglių saugumu? Man natūraliai kyla klausimas, kokių pokyčių norėtume mes, tėvai?

Aš, kaip mama ir buvusi pareigūnė, neprieštaraučiau, jei prie didmiesčių mokyklų rytais ar per pertraukas reguliariai patruliuotų pareigūnai su tarnybiniais šunimis. Principas galėtų būti labai paprastas, kaip autobusų kontrolierių: dirba kasdien, renkasi skirtingus maršrutus, niekada nežinai, į kurią mokyklą užsuks. Nereikia eiti į klases, tiesiog pakaktų prie mokyklos vartų ar durų pasitikti vaikus ir su jais pasisveikinti. Dresuoti šunys narkotikus iškart užuodžia. Nedrąsu? Išgąsdins vaikus? Tačiau gal geriau tegul būna nedrąsu ir nejauku, nei paskui Neryje rastus laidoti.

Kaip buvusi pareigūnė, rekomenduoju mokykloje ne tik reguliariai tikrinti vaikų daiktus, bet ir į kasmetį privalomąjį sveikatos patikrinimą įtraukti ir narkotikų testą. Galimi visi variantai: šlapimo, kraujo tyrimas; tas, kuris ekonomiškesnis ir lengviau atliekamas. Amžiaus grupė turėtų būti nuo 14 iki 18 metų. Tai pats sudėtingiausias ir pavojingiausias paauglių amžius. Ne visi supranta, ką daro, todėl bando pritapti, ieško savęs, kartais net ne savo noru pasiduoda pagundoms ir tampa aukomis.

Arba darome ne tai, ką reikia daryti, arba imituojame darymą.

Radus mokinio kraujyje ar šlapime narkotinių medžiagų, būtina įtraukti tėvus, ugdymo įstaigas, vaikų teisių darbuotojus. Tokiu atveju turėtų būti privaloma apsilankyti ir pas narkologą, būtinos prevencinės paskaitos. Žinoma, visos institucijos turi glaudžiai bendradarbiauti, o ne nusimesti atsakomybę ir ieškoti kaltų.

Tokiu atveju pagalba turėtų būti suteikiama ne tik vaikui, bet ir šeimai. Tėvai taip pat turi suvokti, kad tai pagalba, o ne bausmė, gėda ar pažeminimas. Tik žinodami situaciją galime sustabdyti priklausomybę ir užkirsti kelią liūdniems padariniams, nelaimėms.

Populistiniai šūkavimai, kad narkotikus vartojantys yra įbauginti Baudžiamojo kodekso ir sankcijų, tik dar labiau skaldo visuomenę.

Kaip tėvams reaguoti ir priimti šią situaciją, jei valdžioje sėdintys ir aukštas pareigas užimantys partijų lyderiai teigia, kad Lietuvoje nėra narkotikų vartojimo problemos? Kai, užuot ėmęsi kardomųjų priemonių, siekia lengvinti sankcijas ir taip atverti duris dar aktyvesniam narkotikų vartojimui. Toks požiūris iš tiesų gali sudaryti iliuziją, kad gal čia nieko tokio, vaikai pažais ir viskas tuo baigsis. Deja, šiandien narkotinės medžiagos yra be galo agresyvios, pavojingos vaikų sveikatai ir gyvybei. Vos kelias savaites pavartojus, paauglio fizinė ir psichikos sveikata gali būti negrįžtamai pažeista.