- Kęstutis Navakas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Draugas susapnavo einąs namo žinoma gatve, bet aklinoje tamsoje. Iš paskos seka keista senutė su dviem sunkiais nešuliais. Ji tarsi žinojo kelią, draugas pagal jos žingsnius rado namus, o senutė kažkur dingo. Jo poetiniu išaiškinimu, ta senutė buvo mirtis, besinešusi vienoje rankoje jo gerus darbus, kitoje – blogus. Štai ir priartėjome prie mūsų temos.
Kas švęs Heloviną, kas minės Vėlines, kas abu. Pora žodžių apie Heloviną. Tai nėra jokia pragaro šventė, jos šaknys – dar senovės keltų papročiuose, kurie tikėjo, kad tą dieną protėvių vėlės ateina į namus. Kol Katalikų bažnyčia tai privatizavo ir pavertė ne kuo kitu, o Visų šventųjų diena. Žodis Helovinas ir yra santrumpa iš senovės anglų kalbos, reiškianti jos išvakares. O kad amerikonai viską pavertė disneilendu, jiems ir akmuo į daržą.
Vėlinės labai asmeniška diena. Nesvarbu, kad susirenka daugybė žmonių, kiekvienas mirties bei mirusių artimųjų artumą išgyvena individualiai. Aš irgi, nes Taujėnų kapinėse mano Mama, kurios niekad nemačiau. Prisimenu tėvo rankas, keliančias mane ant plačios kapinių tvoros, kad palakstyčiau, kol jie tvarkys kapą. Prisimenu dėdės Virgilijaus ten rengtus montažus ("Už tuos, kuriems džiugiąją valandą išmušė varpas aštuntą..."). Prisimenu, kaip pernai naktį su draugu taksistu vežėme geltoną rožę ant Mamos kapo. Nuvežėme.
Tačiau mirtis, kad ir kokia būtų reali, primena mums gyvybės prasmę. Tą, kad nešvaistytume gyvenimo kur papuola.
Nors rašiau, kad tai asmeniška diena, pačias kapines suvokiame kiek kitaip. Beje – kiekvienas kapines. Kiekvienos primena mirties artumą ir išėjusius artimuosius. Prisimenu šv.Kazimiero kapines Čikagoje. Gana suamerikonintas, bet ten juk guli gražūs, tvirti lietuviai, tam tikra prasme – visų mūsų proseneliai. Per Lašezo kapinės Paryžiuje – kas kita. Čia guli didieji vardai, ir tai tik primena faktą, kad ir kiek būtum didis, mirtis visus sulygins. Kiek nuostabių žmonių – draugų, draugių, ar tiesiog tų, kuriuos gerbėme, praradome vien per šiuos metus. Senutė su dviem krepšiais iš draugo sapno vis dėlto šalia. Tačiau mirtis, kad ir kokia būtų reali, primena mums gyvybės prasmę. Tą, kad nešvaistytume gyvenimo kur papuola, kad dera būti garbingiems ir kad viskas labai trapu.
Šiomis dienomis susikaupkime ties mūsų mirusiaisiais taip, kaip mums pavyksta. Ir tenutolsta visoks triukšmas bei pyktis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką
Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
-
Willkommen in Litauen10
Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16
Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?11
1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi2
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...