Būtis – lyg telefono kopija

Praėjusią savaitę įvyko tragedija, lėmusi atominį sąmyšį šalyje: dingo socialiniai tinklai „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“. Kuriam laikui.

Laikinai visi tapo nelaimėliais, gyvenimas nebeteko visuotinio gėrio, potencijų ir turinio. Viskas, amen. Kaip dabar sužinoti, keliais patiktukais feisbuko fauna įvertino tavo pusryčių foto? Juk lėkštėje buvo veganizmo ideologijos kompozicija, ornamentuota rytietišku padažu. Po šios gastronominės puošmenos atvaizdu – postas sekėjams: „Pusrytėlis – niam niam niam!“ Bet, pradingus tinklams, feisbuko giminės šito kasdienybės inkliuzo nepamatė. Moderniosios netektys!

Net per vietinį radiją kažkoks vedėjas uždejavo: „Dingo soc. tinklai – neatėjo nė viena žinutė.“ Žmogus pasijuto toks neautentiškas, jog savo dejone paterliojo ir taip ne itin ekologišką FM eterį.

Be „aifoninės“ būties dublikatų gyvenimas išsikvepia ir nebetenka vertės. Mat virtuali smegenų tarša dabar yra būtinybė. Kaip grafitinė kiaulė ant sienos.

Variacija Nr. 1. Sustoja mašinos prie šviesoforo, o vairuotojai iš karto įsikniaubia į savo išmaniąsias maldaknyges – ką kas vėl prirašė apie gerb. V. Dolbačiovos ištuoktuves? Gal metas „palaikinti“ dar vieną plastikinį žvygtelėjimą – juk svetimo skausmo nebūna.

Variacija Nr. 2. Po atsitiktinių santykių sandėliuke užklumpa negalavimai – ne, ne pas gydytoją būtina skubėti, o nerti į feisbuką, nes ten tikroji išminties versmė pateikia pačias veiksmingiausias priemones užkardyti skrydį į Venerą.

Variacija Nr. 3. Ateina pora į kavinę, sėdasi prie stalo ir pirmiausia ieško ne meniu, o telefono. Smagu intymiai leisti laiką, kiekvienam knaisiojantis po savo paskyrą. Žmonės taip lipdo bendrą laimę – susišlieja virtualiais jausmais ir emocijomis.

Postvariacija: kažkada A. Kaušpėdas dainavo apie atriedančius ir atidundančius zombius. Štai jie jau ir čia. Tik kas galėjo pagalvoti, kad tai – mes patys?

P. S. Ar „Mamutų medžioklė“ tikrai verta iškylos į k/t?



NAUJAUSI KOMENTARAI

karbauckinis

karbauckinis portretas
straipsnis apie nieką.Kremliaus ruporui baigėsi fantazija

O ta 4 darbo dienų

O ta 4 darbo dienų portretas
savaitė yra kliedesys ir daugiau nieko. Mada dabar tokia viską daryti, kad tik nereikėtų dirbt. Tačiau juk viskas pas žmogų atsiranda kaip darbo pasekmė.

To Klpd

To Klpd portretas
Visiškai pritariu jūsų požiūriui. Tai yra galimybė būti sau artimame pasaulyje, visai nebūtina kalbėt ir priverstinai bendraut su aplinkinių gauja, kuri tau nieko nereiškia. Tokiu atveju tai yra išeitis.
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

  • Savivertės nuospaudos
    Savivertės nuospaudos

    Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...

    5
  • Skaitymo pagirios
    Skaitymo pagirios

    Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...

    1
  • Lauko išvietės paveldas
    Lauko išvietės paveldas

    Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...

    17
  • Auksinis aštuonetas
    Auksinis aštuonetas

    Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...

    2
  • Kodėl mes ne Amerika?
    Kodėl mes ne Amerika?

    Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...

    7
  • E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai
    E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai

    Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...

    6
  • Poetų ar miestų karas?
    Poetų ar miestų karas?

    Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...

    3
  • Kiekviena diena – lyg asilų šventė
    Kiekviena diena – lyg asilų šventė

    Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...

    21
  • V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas
    V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas

    Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...

    104
  • Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą
    Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą

    Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...

    2
Daugiau straipsnių