Savanorystę reikia švęsti

Daugėja norinčiųjų savanoriškai skirti savo laiką prisijungiant prie organizacijų, teikiančių pagalbą tiems, kuriems ji yra labai reikalinga, veiklų.

„Actio Catholica Patria“ savanorių mentorė Jaunimo savanoriškos tarnybos programoje, kurioje 14–29 metų jaunuoliai savanoriauja šešis mėnesius po 40 valandų per mėnesį pasirinktoje organizacijoje, Almeda Vaidelauskaitė sako, kad savanorystė tampa mūsų kultūros dalimi, tačiau ją vis dar lydi tam tikri stereotipai, kuriuos norisi sulaužyti.

Su A.Vaidelauskaite kalbamės apie tai, kodėl savanorystė yra ne tik svarbi, bet ir būtina, apie augantį jos populiarumą ir dovaną savanoriams, svarstantiems prie jų prisijungti, kurią rengia „A.C.Patria“ kartu su „Kaunas 2022“ ir Kauno miesto savivaldybe, švęsdama Savanorystės metus.

– Kaip Savanorystės metus švenčia organizacija „A.C.Patria“? Ar planuojate bendras veiklas su kitomis savanoriška veikla užsiimančiomis organizacijomis?

– Prieš daug metų grupelė tuomečio Kauno medicinos instituto studentų savanoriškai rūpinosi vienišais senyvo amžiaus žmonėmis – lankė juos namuose, vežė pietus, aprūpino juos kaip labdara gaunamais medikamentais, kol galiausiai oficialiai įregistravo jaunimo organizaciją „Actio Catholica Patria“, sėkmingai gyvuojančią jau 31 metus.

Todėl mums labai svarbu, kad Seimas 2022-uosius paskelbė Savanorystės metais ir mes tuo džiaugiamės. Šiuos ypatingus metus švenčiame prisidėdami prie kitų organizacijų renginių: pristatome savanorystę, vedame užsiėmimus šia tema įtraukdami tiek Lietuvos, tiek užsienio jaunuolius savanorius.

– Skelbiama, kad dėl karo Ukrainoje įvairią pagalbą teikiančių ir savanorius priimančių organizacijų veikloje nori dalyvauti daugiau žmonių, nei jų šiuo metu reikia.

– Savanorystės populiarumas tikrai auga. Viena jaunuolė, dalyvavusi Jaunimo savanoriškos tarnybos programoje, sakė, kad pradėti savanoriauti ją įkvėpė mama, atrandanti laiko savanoriškai veiklai. Tai  puikus pavyzdys, atspindintis, kad savanorystė tampa mūsų kultūros dalimi. „A.C.Patria“ savanorių centro darbuotojai lanko mokyklas, moksleiviams pristato nacionalines ir tarptautines savanoriškos veiklos programas, skleidžia žinią apie savanorystę kaip mokymosi priemonę.

– Ar „A.C.Patria“ taip pat prisideda prie pagalbos Ukrainai? Kokiomis veiklomis, priemonėmis?

– Organizuojame solidarumo su Ukraina renginius, prisidedame prie  tarptautinių savanorių iš Ukrainos rengiamų akcijų, suteikiame tam erdvę, padedame. „A.C.Patria“ darbuotojai, esant galimybei, savanoriauja „Carite“ pakuodami higienos priemonių paketus, skirtus Ukrainos žmonėms.

Norime sulaužyti savanorystės kaip vergystės stereotipą.

– „A.C.Patria“ birželio 16 d. kauniečius ir miesto svečius pakvies į koncertą „SAVI Kaune“. Jį organizuoja į grupė narių, kurie savanoriavo skirtingose organizacijose (nuo atvirų jaunimo centrų iki teatro). Šią komandą jūs koordinuojate. Kaip tokia įvairialypė komanda susibūrė? Ir kaip gimė idėja rengti koncertą?

– Su „A.C.Patria“ organizacijos nariais labai norėjome paminėti šiuos Savanorystės metus, todėl teikdami paraišką Kauno miesto savivaldybei sukome galvas, koks renginys labiausiai tokiai progai tiktų. Koncerto idėja gimė netikėtai. Nacionaliniame Kauno dramos teatre savanoriaujančių jaunuolių kuratorius Adas Pliopa papasakojo, kad viena savanorė turi grupę ir teatre savo kolegoms surengė koncertą. Pamaniau, kad koncertas tikrai būtų puiki dovana jaunuoliams, skiriantiems savo laiką savanoriškai veiklai. Ado padedama, susisiekiau su „Kaunas 2022“ vasaros scenos atstove Egle Aleksandravičiūte, kuri mielai sutiko padėti. Kadangi koncertas yra dovana savanoriams, o įteikiant dovanas norisi nudžiuginti žmones, atliepti jų poreikius, kas geriau pažįsta tuos jaunuolius nei jų bendraamžiai? Todėl prisijungti prie koncerto organizatorių komandos pakviečiau Titą Perskaudą, Elžbietą Šematulskytę, Guodą Patamsaitę, Justę Primagovaitę, Dominyką Gedminą ir Liepą Šimonytę. Jie su didžiule energija generuoja idėjas, ieško sprendimų, kontaktuoja su įvairiausiais žmonėmis, drąsiai skambina garsioms grupėms, ieško informacinių rėmėjų, kuria logotipus. Nepaisant to, kad nemažai laiko turi skirti mokslams: vienų laukia 10 klasės, o kitų – 12 klasės egzaminai, jie atsakingai atlieka savo darbus. Šiuo metu mums labai padeda kolegė – tarptautinių savanorių koordinatorė Deimantė Latvytė, jaučiame palaikymą ir iš „A.C.Patria“ vadovės Rūtos Padriezės ir kitų organizacijos narių.

– Kokie atlikėjai pasirodys šiame koncerte?

– Koncertuos jaunimo grupės „Gingerbread“ ir „Sacreblue“, garsi Lietuvos roko grupė „jautì“. Džiaugiamės, kad su grupėmis komunikacija vyksta sklandžiai ir labai nuoširdžiai. Mus maloniai nustebino grupės „jautì“ narių šiltas, paprastas bendravimas. Smagu, kad jie pasirodys koncerte ir džiugins jaunuolius. Didžiuojamės, kad galime prisidėti prie jaunimo grupių žinomumo. Be to, norime padėkoti jaunimo grupei „Appelons“, kuri buvo sutikusi prisidėti prie šio koncerto, bet, deja, dėl ribotų išteklių negalėjome jos įtraukti į renginio programą.

– „SAVI Kaune“ bus smagi, spalvinga šventė. Galbūt koncertas skleis ir tam tikrą žinutę, į kurią jo dalyviai turėtų atkreipti dėmesį?

– Koncerto programoje numatyta įdomių žmonių pranešimų savanorystės tema. Tikimės, kad jų istorijos įkvėps renginio dalyvius pamatyti savanorišką veiklą iš kito kampo. Norime sulaužyti savanorystės kaip vergystės stereotipą ir parodyti, kad savanorystę galima švęsti. Kviečiame kauniečius ir miesto svečius birželio 16 d. 19 val. ateiti į „SAVI Kaune“ koncertą „Kaunas 2022“ vasaros scenoje Rotušės aikštėje ir kartu džiaugsmingai paminėti Savanorystės metus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Kai vėjai gairina viršugalvį
    Kai vėjai gairina viršugalvį

    Lietuvos Valstybės Prezidentas Alfonsas Norvaišas apsireiškė ir vėl. Kol anie du kandidatai sukosi ortopedinės rinkimų kampanijos karuselėse, šis tiesiogiai ėmėsi valstybinės iniciatyvos – pristatė naują Lietuvos valstyb...

  • Die Krim gehört uns!
    Die Krim gehört uns!

    Sovnarkomo (Liaudies Komisarų Sovieto) atstovai išvedė Rusiją iš Didžiojo karo (1914–1918), tačiau dėl steigiamojo susirinkimo numarinimo širstantys eserai (socialistai revoliucionieriai) nesiruošė pripažinti pralaim...

    32
  • Patogi meilė
    Patogi meilė

    Mūsų meilė gamtai auga sulig termometro padalomis: kuo šilčiau lauke, tuo labiau ją mylime, tiksliau – vartojame. Vasarą dėl jos išvis pametame galvą – apgulame vandenų pakrantes ir poilsiavietes, leidžiamės pažintiniais a...

    5
  • Pastatų įtaka klimato kaitai
    Pastatų įtaka klimato kaitai

    Statybų sektorius vaidina svarbų vaidmenį darydamas įtaką klimato kaitai, nes jis sudaro didelę pasaulinės energijos naudojimo ir išmetamo anglies dioksido (CO2) dalį. Apytiksliai net 39 proc. pasaulinio išmetamo CO2 kiekio tenka statyb...

    2
  • Kas per tautybė?
    Kas per tautybė?

    Atrodė, Vilniaus krašto gyventojus telkia vilnietis V. Tomaševskis, bet, paaiškėjo, panašiai gali telkti ir kaunietis E. Vaitkus. Ir dar paaiškėjo: problemos svorio centras nėra nei E. Vaitkus, nei V. Tomaševskis. ...

    20
  • Jūrlapių braižymas
    Jūrlapių braižymas

    Naujasis Rusijos Federacijos gynybos ministras Andrejus Removičius Belousovas naujajame poste vos daugiau nei dešimt dienų, o štai jau ėmė ir sužibėjo. Kalba ne apie jo griežtą dienotvarkę, kuri tapo vieša kibernetiniams auksarank...

    4
  • Konservatorius: kodėl Kauno vadovas užstrigo praeityje?
    Konservatorius: kodėl Kauno vadovas užstrigo praeityje?

    Kažkas atsitiko Kauno merui. Žmogus, kuris kalbėjo apie svajonę, kad Kaunas bus kaip Niujorkas, paniro į atsiminimus apie Kauną ir Lietuvą prieš dešimtmetį. ...

    62
  • Kad išsvajotos atostogos neapkarstų
    Kad išsvajotos atostogos neapkarstų

    Artėjant vasarai visos mintys sukasi apie laukiantį poilsį, keliones ir nekasdienes patirtis. Aptarkime, ką pravartu apgalvoti, kad šios nekasdienės patirtys neapkarstų, pavyktų išvengti netikėtų išlaidų ir netektų permokėti u...

  • Į kuriuos vartus beldžiamės?
    Į kuriuos vartus beldžiamės?

    Sovietų okupacijos metais turėjome idealias sąlygas išmokti okupantų kalbą, anglų, vokiečių ar prancūzų dauguma mokėsi tik formaliai, be vilties kada nors ją panaudoti. Grįžus į laisvąjį pasaulį tapo aišku: svetima kalba –...

    1
  • Kas mokės pensijas senstančiai visuomenei?
    Kas mokės pensijas senstančiai visuomenei?

    Vienas svarbiausių šiandienos iššūkių Lietuvai yra demografinė situacija. Pastaraisiais metais Lietuva susiduria su gimstamumo mažėjimu ir senėjančia visuomene. Tai turi įtakos ne tik socialinei apsaugai, bet ir visai šalie...

    6
Daugiau straipsnių