- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS), vienijanti daugiau nei 11 tūkst. pedagogų, kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM), ragindama kuo skubiau spręsti klasių komplektavimo ir tinklo pertvarkos klausimus.
„Dabartinė ministerijos politinė vadovybė neįsigilinusi į švietimo sistemos ilgametes problemas ir nesugeba kompleksiškai jų spręsti, bandoma apsimesti, kad problemų nėra ir nustumti sprendimus vėlesniems laikams“, – sako LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.
E.Milešinas atkreipė dėmesį, kad 2018 m. priimtame Vyriausybės nutarime aiškiai nustatyta, kad 1–4 klasėse privalo būti ne daugiau kaip 24 mokiniai, 5–10 klasėse ir gimnazijos I–IV klasėse ne daugiau kaip 30 mokinių.
„Po 2018 m. priimto nutarimo dėl mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo, buvo žodžiu susitarta, kad nustatomas ketverių metų pereinamasis laikotarpis, kada dar buvo leidžiama formuoti didesnes klases, jas „nuauginant“. Šis laikotarpis baigėsi šiemet. Savivaldybės ir mokyklos turėjo užtektinai laiko pasiruošti, tačiau Vyriausybė, matydama, kad situacijos švietimo sistemoje nevaldo, tikslių duomenų neturi, kontrolės įgyvendinti nesugeba, nusprendė užmerkti akis prieš savivaldybių ir mokyklų vadovų savivalę ir teisės aktų nesilaikymą“, – pastebėjo E.Milešinas.
Pasak LŠMPS pirmininko, Vyriausybės nutarimu nustatytų klasių komplektavimo taisyklių nesilaikymas lemia ir viso mokyklų tinklo problemas.
„Savivaldybės užmerkia akis prieš mokyklų vadovų daromus pažeidimus. Galiu pateikti pavyzdį, kaip mokyklų vadovai gudrauja. Oficialiai deklaruojami keturi klasių komplektai, už juos gaunamas finansavimas, tačiau realiai mokiniai suskirstyti ir mokosi trijose klasėse. Taip vienose mokyklose mokiniai sugrūdami, o kitoms jų nebelieka“, – pasakojo E.Milešinas.
ŠMSM duomenimis, 2021–2022 m. Lietuvoje buvo suformuoti 669 per dideli 1–4 klasių komplektai, kuriuose mokėsi ne mažiau kaip 16 745 pradinukai, 95 per dideli 5–10 klasių komplektai su ne mažiau 2 945 mokiniais ir 37 per dideli III–IV gimnazijos klasių komplektai su ne mažiau kaip 1 147 mokiniais.
„Švietimo, mokslo ir sporto ministrės neveiklumas ir neryžtingumas lemia, kad švietimo sistemai skiriamas finansavimas naudojamas neefektyviai. Savivaldybės ir mokyklų vadovai nesilaiko galiojančių teisės aktų, mokytojai negauna adekvataus atlyginimo, o mokinių rezultatai kenčia“, – tvirtina LŠMPS pirmininkas E.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Die Krim gehört uns!20
Sovnarkomo (Liaudies Komisarų Sovieto) atstovai išvedė Rusiją iš Didžiojo karo (1914–1918), tačiau dėl steigiamojo susirinkimo numarinimo širstantys eserai (socialistai revoliucionieriai) nesiruošė pripažinti pralaim...
-
Patogi meilė5
Mūsų meilė gamtai auga sulig termometro padalomis: kuo šilčiau lauke, tuo labiau ją mylime, tiksliau – vartojame. Vasarą dėl jos išvis pametame galvą – apgulame vandenų pakrantes ir poilsiavietes, leidžiamės pažintiniais a...
-
Pastatų įtaka klimato kaitai2
Statybų sektorius vaidina svarbų vaidmenį darydamas įtaką klimato kaitai, nes jis sudaro didelę pasaulinės energijos naudojimo ir išmetamo anglies dioksido (CO2) dalį. Apytiksliai net 39 proc. pasaulinio išmetamo CO2 kiekio tenka statyb...
-
Kas per tautybė?13
Atrodė, Vilniaus krašto gyventojus telkia vilnietis V. Tomaševskis, bet, paaiškėjo, panašiai gali telkti ir kaunietis E. Vaitkus. Ir dar paaiškėjo: problemos svorio centras nėra nei E. Vaitkus, nei V. Tomaševskis. ...
-
Jūrlapių braižymas4
Naujasis Rusijos Federacijos gynybos ministras Andrejus Removičius Belousovas naujajame poste vos daugiau nei dešimt dienų, o štai jau ėmė ir sužibėjo. Kalba ne apie jo griežtą dienotvarkę, kuri tapo vieša kibernetiniams auksarank...
-
Konservatorius: kodėl Kauno vadovas užstrigo praeityje?62
Kažkas atsitiko Kauno merui. Žmogus, kuris kalbėjo apie svajonę, kad Kaunas bus kaip Niujorkas, paniro į atsiminimus apie Kauną ir Lietuvą prieš dešimtmetį. ...
-
Kad išsvajotos atostogos neapkarstų
Artėjant vasarai visos mintys sukasi apie laukiantį poilsį, keliones ir nekasdienes patirtis. Aptarkime, ką pravartu apgalvoti, kad šios nekasdienės patirtys neapkarstų, pavyktų išvengti netikėtų išlaidų ir netektų permokėti u...
-
Į kuriuos vartus beldžiamės?1
Sovietų okupacijos metais turėjome idealias sąlygas išmokti okupantų kalbą, anglų, vokiečių ar prancūzų dauguma mokėsi tik formaliai, be vilties kada nors ją panaudoti. Grįžus į laisvąjį pasaulį tapo aišku: svetima kalba –...
-
Kas mokės pensijas senstančiai visuomenei?6
Vienas svarbiausių šiandienos iššūkių Lietuvai yra demografinė situacija. Pastaraisiais metais Lietuva susiduria su gimstamumo mažėjimu ir senėjančia visuomene. Tai turi įtakos ne tik socialinei apsaugai, bet ir visai šalie...
-
Trys raidės – lyg stichinė nelaimė22
Vis dar kažkur gyvuojančio Sąjūdžio atstovai kreipėsi į Prezidentą, Seimo ir Vyriausybės vadovus beigi visą tautą ir pareikalavo atšaukti 2022-ųjų sausio 18 dieną priimtą įstatymą, kuriuo įteisintas trijų raidžių „w“, &b...